Tai ypač svarbu visoms Baltijos šalims, kurios 2025 metais atsijungs nuo posovietinės elektros sistemos BRELL ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų.
Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu bei kitais renginio svečiais simboliškai įjungė Lietuvoje šviežiai pastatytus vadinamuosius baterijų parkus. Viena tokia kubo formos baterija, kurių šalia sostinės yra beveik 80, gali 7 su puse mėnesio tiekti energiją vidutiniam butui.
Viena pagrindinė šių baterijų užduočių, užtikrinti momentinį elektros energijos rezervą, jei Lietuvai tektų veikti vadinamuoju izoliuotu salos režimu.
Jei Lietuvoje staiga nutrūktų elektros tiekimas, baterijos gebėtų per 1 sekundę į tinklą pradėti perduoti sukauptą energiją. Bendra baterijų galia siekia 200 megavatų.
„Pasileidžia per 1 sekundę ir gali veikti iki vienos valandos. Per 15 minučių pasileidžia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kuri yra didelės galios, o po to per 4 valandas pasileidžia Elektrėnuose esantis kombinuoto ciklo dujų blokas“, – teigia „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
„Jeigu kažkas atsitinka bet kurioje vietoje tinklo: sutrikimai, dažnio sutrikimai, svyravimai, šitas parkas užtikrina, kad mūsų sistema veikia patikimai“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Baterijos saugo nuo Rusijos grėsmių
Baterijos saugo Lietuvą nuo netikėtų avarijų, grėsmių iš Rusijos. Tai dar vienas žingsnis į priekį link Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa.
„Ši elektros energijos kaupimo sistema, dar vadinama baterijų parkų, užtikrins Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą, stabilumą ir nepertraukiamą veiklą“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Baterijomis apsaugota sistema galės sklandžiau atsijungti nuo posovietino BRELL žiedo ir prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų. Premjerė žada, kad sinchronizavimas bus užbaigtas iki 2025-ųjų vasario.
„Visi tie dalykai yra eigoje, ir manau, kad pavyks viską padaryti laiku, nematau jokios priežasties, dėl ko kažkas galėtų keistis, o visi tokie projektai kaip šitas, jie suteikia daugiau pasitikėjimo ir mūsų partneriams“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Visi darbai, jeigu žiūrėti į projektų visą grafiką, vyksta laiku, mes su „Litgridu“ aptarinėjame kas keletą savaičių, stebime, jokių bėdų neturime“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Baterijų parkas ne tik žingsnis link sėkmingos sinchronizacijos, jis leidžia plėtoti ir vadinamosios žaliosios energetikos projektus, pavyzdžiui, toliau sėkmingai didinti saulės elektrinių skaičių.
„Iki 2030 metų, vėjo ir saulės yra siekiama 6 kartus padidinti, tai tam reikia lanksčių technologijų, baterijų sistema yra viena iš tokių. Baterijų sistema gali teikti izoliuotą darbo rezervą, gali teikti balansavimo paslaugas, gali kontroliuoti įtampą, gali teikti sintetinę inerciją, gali padėti apleisti sistemą po totalios avarijos“, – teigia „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
„Mes žinom, kad atsinaujinantys ištekliai turi tą savybę, kad jie nėra dujos ar kiti dalykai, kurie yra reguliuojami. Taip, kaip Dievas papučia arba pašviečia, visos tokios priemonės, kurias mes turime savo sistemoje leidžia mums subalansuoti pačia sistemą“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak energetikos ministro, tinkamai naudojamos baterijos dar ir mažina elektros kainą.
„Baterijoje elektra yra nuperkama, į bateriją sukraunama pigiau, parduodama kada brangiau, tam tikra dalis“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Lietuva kol kas gali pasigirti didžiausiu baterijų parku Europoje, tačiau šis rekordas greitai bus pagerintas. Mat vis daugiau valstybių investuoja į panašius projektus. Įskaičiuojant Europos Sąjungos lėšas, 4 parkus Vilniuje, Alytuje, Utenoje ir Šiauliuose valdžia pastatė už 109 milijonus eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
