Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.
Prienų rajono ūkininkas Martynas Butkevičius galvijus ir grūdus augina ilgiau nei tris dešimtmečius. Vyrui liko savaitė sumokėti žemės mokestį, o jis šiemet gerokai didesnis.
„Du su puse vidutiniškai karto jau skaičiuojam bus padidėjęs, po visų šitų naujų vertinimų, kaip čia pavadinti. Kaip tokiam ūkiui bus keli tūkstančiai daugiau mokėti maždaug“, – sako Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.
Ūkininkas nuogąstauja, kad šie metai nebuvo patys geriausi, dėl to išaugęs žemės mokestis situaciją tik pasunkins: „Grūdų kaina dribtelėjo, trąšų buvo gan nemaža, energetika pakilo, mėsos kaina nukrito. Kada mus pati ekonomika baigia prismaugti ir dar mokesčius pakelia, tada mums darosi visiškai neramu.“
Žemės savininkams žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15-osios. Šią prievolę turi atlikti beveik 800-ai tūkstančiai savininkų, gyventojų ir įmonių.
„Žemės savininkai, kurie yra gavę pranešimus apie žemės mokesčio jiems suskaičiuotą sumą, jau apie pusė jų yra sumokėję“, – teigia Mokesčių inspekcijos atstovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Jie į savivaldybių biudžetus, planuojama, suneš beveik 60 milijonų eurų, tai yra beveik 20 milijonų eurų, arba 46 procentais, daugiau nei praėjusiais metais. Išaugusio mokesčio priežastis paprasta – kartą per 5 metus kiekvienoje savivaldybėje keičiasi vidutinės žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis.
„Per penkerius metus nuo 2018 m. iki 2023 m. atsižvelgiant į bendrą ekonomiką, į jos augimą, į gyventojų perkamąją galią, kai yra paklausa, bus pasiūla, ypač žemės ūkio paskirties žemės sklypai jie augo“, – tvirtina registrų centro atstovė Lina Kanišauskienė.
Žemė vis brangsta
Per penkmetį vidutiniškai Lietuvoje žemė pabrango 43-imis procentais, tačiau ypač padidėjo žemės ūkio paskirties žemės vertė, kaina per penkerius metus čia pašoko beveik 80 procentų. Dalyje rajonų žemė brango didesniu tempu nei likusioje Lietuvoje, dėl to gyventojai skirtingai pajaus išaugusią mokesčio naštą.
„Prienai, Pasvalio, Kauno, Ukmergė rajonai, ten kur daugiau padidėjo žemės ūkio paskirties žemė“, – sako Registrų centro atstovė Lina Kanišauskienė.
Sąrašas savivaldybių, kur gyventojai mokės dvigubai daugiau nei pernai, netrumpas.
„Lazdijų, Prienų, Akmenės ir Širvintų rajonų savivaldybės, kuriose bendra suskaičiuota mokesčio suma dėl vertės padidėjo, bus sumokėtos beveik dvigubai didesnės sumos“, – teigia Mokesčių inspekcijos atstovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Kiekviena savivaldybė gali pati spręsti, kiek surinkti žemės mokesčio, gali taikyti nuolaidas tam tikroms gyventojų grupėms, tačiau, pasak Mokesčių inspekcijos, šiemet nors žemė brangesnė, tarifų dydžiai išliko panašūs į pernykščius. Savivaldybės esą didelės iniciatyvos mažinti tarifus nerodė.
„Galim susirinkti prie savivaldybės, pirmiausia traktoriais išmokę, blokuoti kelius, važinėti, mėgstam tvarką, tai turim viską daryti pagal įstatymą, pradėti norim nuo derybų“, – tvirtina Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.
Ūkininkai norėtų mažesnių skirtumų
„Didžiausia problema yra tai, kad tas žemės mokestis padidėjo labai ir labai netolygiai. Yra tokių, kuriems mokestis padidėjo 30 procentų, o bus ir tokių, kad kartais padidėjo mokestis 2, 3 ir netgi 4 kartus. Labiausiai išsiskiria tos teritorijos, kuriose žemės ūkio paskirties žemę pirko nekilnojamo turto plėtotojai kitai paskirčiai, sakykim, vėjo, saulės jėgainių parkams“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Ūkininkai norėtų, kad skirtumai tarp savivaldybių būtų mažesni.
„Ūkininkas yra priverstas susimokėti už tai, kad kaimynui pasisekė, kad ta teritorija buvo patraukli ir kaimynas galėjo parduoti brangiai žemę, kitai paskirčiai“, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
„Aš girdžiu signalus, kad didžiausias šokas yra ten, kur yra prie didžiųjų miestų, čia mano supratimu metodikos yda, ir dėl metodikos ūkininkų sąjungos iniciatyva yra kviečiamas pasišnekėjimas penktadienį ir manau, kad turėsime bendrą nuomonę“, – tvirtina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Gyventojams, kurie laiku nesumokės žemės mokesčio, nuo lapkričio 16-osios bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
„[…] valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, pabrėžiant jog: pastarieji neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti: valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo: bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (byla Nr. 55555/08 Lelas prieš Kroatiją: byla Nr. 35298/04 Trgo prieš Kroatiją); […]“;
„[…] valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturi būti taisomos asmens sąskaita (byla Nr. 38548/97 Pincova ir Pine prieš Čekijos Respubliką, byla Nr. 35298/04 Trgo prieš Kroatiją, byla Nr. 32457/05 Gashi prieš Kroatiją)“.
