Netoli Marijampolės esančio Paršelių kaimo gyventojams vietos valdžia dar prieš 15 metų žadėjo sutvarkyti pagrindinį kelią, tačiau situacija, pasak vietos gyventojos Aldonos, nesikeičia. Ir taip jau 15 metų valdžia gyventojus maitina pažadais.
„Paklausiam dabartinio seniūno. Sakė, o kam jums tas kelias. Kas žadėjo, tai pas tą ir klauskit. Va, taip vargstam visą laiką, vasarą nuo dulkių neįmanoma gyventi. Jeigu važiuoja traktoriai, jeigu vėjas iš anos pusės, tai, atrodo, kad kieme kažkoks gaisras. Traktoriai važinėja, viskas išmuša, išdaužo, balos“, – pasakoja Paršelių kaimo gyventoja Aldona.
Kaimo gyventojai ne kartą rašė laiškus vietos valdžiai, tačiau jų bėdos lieka neišgirstos.
„Net negeria žemė to vandenio, kai palyja net pavažiuoti neina normaliai. Niekam neįdomu paprasti žmonės. Brenda per tą dumblą. Vaikams iš mokyklos pareiti, žinot, šlapiomis kojomis kiekvieną kartą pareina“, – sako Paršelių kaimo gyventoja Edita.
Prasta kelių būkle skundžiasi ne tik kaimų gyventojai, bet ir autobusų vairuotojai: „Na, pas mus Kupiškyje, Kupiškio rajone žvyrkeliai, neduok Dieve, duobė ant duobės, trečiu bėgiu važiuojam tiktai. Mašinos lūžta, remontas brangus ir tokie dalykai ir vargstam.“
Ir tarpmiestiniai keliai nedžiugina. „Yra blogų kelių, duobėti ir kelkraščiai sudaužyti, būna labai baisūs keliai. Kelkraštyje jeigu bandysi prasilenkti būna sudėtinga. Galėtų pagerinti kelius, aš suprantu nėra finansavimo, bet galima“, – sako autobuso vairuotojas.
Neįskaičiuojant iš laikino bankų solidarumo mokesčio surinktų milijonų eurų bei Europos Sąjungos paramos Lietuvos valdžia kelių priežiūros ir plėtros programai kitąmet žada atriekti 543-is milijonus eurų. Tokia pati suma buvo skirta ir šiemet. Seime apstu siūlymų, kad keliams reikia ieškoti daugiau pinigų, mat tiek neužtenka lopyti byrantiems keliams.
„Tas finansavimas yra toks pats 540 milijonų esant 30-40 procentų infliacijai kelių sektoriuje. Akivaizdu, kad ne tik, kad nedidėja, bet ir mažėja“, – teigia Seimo narys Viktoras Fiodorovas.
Pasak Šimonytės, biudžetas – ne guminis
Seime ekonomikos komitetas pasiūlė keliams papildomai skirti 217 milijonų eurų. Šią idėją palaiko ne tik Seimo opozicija, bet ir dalis valdančiųjų, tarp kurių ir Susisiekimo ministras.
„Ne tik noro klausimas, yra būtinybės klausimas“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, Lietuvos keliamas dar papildomai trūksta nuo 300 iki 350-ies milijonų eurų per metus.
„Oficialūs duomenys: 39 procentai kelių neatitinka keliamų reikalavimų ir per artimiausius kelis metus, dešimtmetį mūsų tikslas tų kelių skaičių sumažinti iki 30-ies procentų. Ir tai labiausiai kalba, tai yra absurdas, kai keli tikslą, kad trečdalis tavo kelių neatitiks reikalavimų“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Seimo narys, laisvietis Vytautas Mitalas skaičiuoja, kad iš padidėjusių mokesčių, pavyzdžiui, pabrangusių kelių vinječių ir padidėjusio kuro akcizo kitąmet valstybei gali pavykti papildomai surinkti 150-imt milijonų eurų. Tačiau, bėda ta, kad ne visa ši suma nukeliauja keliams. Vyriausybė pati sprendžia, kur išleisti papildomas lėšas.
„Tam naudoti, „e-tolingo“ lėšas, vinječių lėšas, kurie pinigai surenkami dalį, bet tikiuosi, kad Vyriausybėje, kai bus svarstoma, bus atsižvelgta“, – sako Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
„Labai svarbu keliai, labai svarbu sveikata, labai svarbu švietimas, viskas labai svarbu, kai tik bus pateikti pasiūlymai iš kur turi ateiti pajamos tiems papildomiems dalykams finansuoti Vyriausybė bus pasirengusi tuos pasiūlymus svarstyti“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ingrida Šimonytė aiškina, kad šalies biudžetas ne guminis. Papildomą finansavimą keliams galima rasti, tačiau ne šimtus milijonų, o kur kas mažesnes sumas: „Vinjetės, papildomos pajamos, kurios yra kitais metais suplanuotos jos yra simbolinės, tai yra maždaug 30 milijonų eurų suma. Apie tokia korekcijas biudžete mes galime kalbėti.“
Seimo nariai turi ir kitų idėjų kaip surasti pinigų keliams. Pavyzdžiui, apmokestinti naujus kelius, kuriais pasinaudojus tektų susimokėti visiems vairuotojams.
„Kaip lenkai sakė, buvo įdiegę šitą sistemą už 100-ą kilometrų buvo 5 centai“, – sako Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
„Gali būti mokami keliai, bet tada jie turi būti su privačiu kapitalu. Tie keliai turi reikalauti kažkokios grąžos, kad rinkti kažkokį mokestį, bet Lietuva per maža“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Piktinasi ir Prezidentūra
„Pirmos girdimos reakcijos dėl galimų 30-ies milijonų atrodo, kad tikrai netenkina, nes tai iš esmės nepakeis nieko“, – sako Prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Situacija piktinasi ir Prezidentūra, Gitanas Nausėda pas save problemomis aptarti pasikvietė savivaldybių merus.
„Šiandien ir centrinė valdžia ir savivalda turi ieškoti ir privalo rasti būdų kaip išeiti iš šito užburto rato, kai turimų išteklių vos pakanka avarinės būklės infrastruktūros tvarkymui“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Savivaldybių asociacijos Prezidentas Mindaugas Sinkevičius akcentuoja: dėl per mažo kelių finansavimo Lietuvoje liks neįgyvendinta 130 sutarčių, kurių bendra vertė siekia apie 180-imt milijonų eurų, teks atsisakyti dalies naujų ir suremontuotų gatvių, šaligatvių, perėjų, viadukų.
„Tikrai tie 30 milijonų situacijos negelbėja. Jeigu mes norime situaciją pagerinti, tą tortą didesnį iškepti: turim kalbėti apie 100, 150 milijonų ir didesnes sumas, nes 30 milijonų, pabarstukai, pabarstukai“, – tvirtina Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Kitų metų biudžeto pirmasis svarstymas Seime planuojama vyks lapkričio 14-ąją.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
