Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas. Sako, kad jeigu gyventų viena, su tokia alga išsiversti būtų neįmanoma.
„Mokesčius susimoki ir pora kartų į parduotuvę nueini. Jeigu ne šeima, ne daugiau dirbančių žmonių šeimoje, tai kažin ar užtektų. Darbų tai nėra, mažuose miesteliuose tikrai labai mažai darbų“, – tikino Dalia.
Vietos kultūros centras neslėpė, kad mokėti daugiau negali.
„Atrodo, kad lyg ir viskas gerai su kultūros centrais, veikia programa, pagal kurią kiekvienais metais kyla darbo užmokestis kultūros ir meno darbuotojams, bet bėda ta, kad ji veikia lėtai ir labai menkai. Tiek kiek pakyla per metus padidėjimo nepajauti“, – teigė kultūros centro vadovė Renata Medelienė.
Tūkstantis tikrai turėtų būti
Vilkaviškyje žmonės dideliais atlyginimais pasigirti negali. Regionas iš 60-ies savivaldybių užimą 6-ą vieną nuo galo – 55-ą vietą. Ten žmonės uždirba vidutiniškai 425-iais eurais per mėnesį mažiau nei sostinėje, ir beveik 300-ais eurų mažiau nei šalies vidurkis.
Vilkaviškio gyventojai įvardijo sumą, kurią džiaugtųsi gavę:
„Virš 1000 tikrai turėtų gauti, bent pusantro tūkstančio eurų į rankas.“
„Jau tūkstantis tikrai turėtų būti, manau, kad išgyventų žmogus normaliai.“
„Aš savo užsiauginu visko, daržovių, dar į turgų važiuoju, dar šiokią tokią pensiją gaunu ir išgyvenu.“
Yra regionų, kur situacija dar prastesnė. Paskutinėje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį vidutiniškai uždirba 911 eurų į rankas. Antroje vietoje nuo galo rikiuojasi Lazdijų rajonas su 970 eurų mėnesine alga. Po to eina Švenčionių ir Šilalės rajonai, kur vidutiniai atlyginimai nesiekia 980 eurų per mėnesį.
Storiausiomis piniginėmis gali pasigirti vilniečiai, kur vidutinis atlyginimas kiek didesnis nei 1400 eurų į rankas, toliau rikiuojasi Kaunas, kuris artėja link Vilniaus, sąraše trečiąja vieta gali džiaugtis Klaipėda, po jos – Kauno rajono savivaldybė.
„Vilnius ir kiti didieji miestai Lietuvoje pasižymi aukštesniu ekonominiu pulsu, ten darbo rinkos yra efektyvesnės“, – sakė „Šiaulių banko“ grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Paskutinėje vietoje – Zarasai
Valstybės duomenų agentūra reguliariai lygina atlyginimų atotrūkį tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos. Nors atlyginimai likusiojoje Lietuvoje procentais per metus augo šiek tiek didesniu greičiu nei sostinės regione, matuojant eurais į rankas, praraja per metus prasiplėtė.
Lygiai prieš metus Vilniaus kraštą ir visą likusią Lietuvą skyrė 195 eurai į rankas, o šiemet tą patį ketvirtį jau 205 eurai.
„Skirtumas eurais toliau plečiasi, tai jeigu dabar tas skirtumas yra virš 900 eurų tarp vidutinio darbo užmokesčio Vilniuje ir Zarasuose, prieš metus buvo mažiau nei 900 eurų“, – tikino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kiekvieno regiono vadovas savaip vertina tokią statistiką. Štai sostinės meras sakė, kad Vilniuje viešojo sektoriaus algos turėtų būti didesnės, nes išlaidų ten daugiau.
„Viešojo sektoriaus atlyginimai Vilniuje ir visuose regionuose yra labai panašūs, jeigu ne vienodi. Visi valstybės tarnybos koeficientai, o Vilniuje ir pragyvenimas, konkurencija su verslu yra daug didesnė. Disproporcija kasmet tiktai auga, galbūt reikalingas lankstumas regionams, atskirai sostinei, su sostinės įstatymu“, – kalbėjo Valdas Benkunskas.
Abejoja, ar pasivys didmiesčius
O kiti merai pridūrė, kad mažiausius atlyginimus turinčiose savivaldybėse daugiau reikia tiek laiko investuotojų paieškoms, tiek valstybės pagalbos.
„Neužtenka įkurti verslo skyriaus ir tikėtis, kad verslas ateis pas juos. Pirmiausia, nuo investicijų priklauso, kiek mes turime, kokia yra konkurencija“, – sakė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
„Ar yra geri keliai, ar yra galimybė prisijungti prie elektros, prie dujų, prie nuotekų tinklų, tol, kol nebus pakankamai gerai sutvarkyta infrastruktūra, tol verslas ten neinvestuos“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
„Ta pati Akmenė, kuriai pavyko sukurti laisvąją ekonominę zoną ir pritraukti net keletą gamyklų, dabar išgyvena renesansą, darbo rinka yra suaktyvėjusi“, – teigė ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai abejoja, kad daugumai regionų atlyginimų dydžiu pavyks prisivyti didmiesčius. Esą ši problema egzistuoja ir užsienio valstybėse. Tiesa, kiti metai esą gali būti išimtis iš taisyklės.
„Minimali mėnesio alga augs 10 procentų, viešajame sektoriuje, panašu, algos augs sparčiau negu privačiame. Tai duoda pakankamai aiškų ženklą, kad kitais metais irgi mažesnėse savivaldybėse algų augimas gali būti spartesnis negu didžiuosiuose miestuose“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Greičiausiai atlyginimai per metus kilo Tauragės rajone, beveik penktadaliu, lėčiausiai Elektrėnuose.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
