„Lamborghini Urus Performante“ drąsiai galima vadinti prabangiu automobiliu, jo kaina Europoje svyruoja tarp 300–500 tūkst. eurų. Panašios vertės automobiliai atsidūrę Lietuvoje dažnu atveju čia užsibūna labai trumpai, nes yra reeksportuojami: keliauja pas pirkėją į Rusiją.
Tarptautinės sankcijos draudžia į Rusiją gabenti prabangius automobilius, tačiau taisykles nesąžiningi verslininkai stengiasi apeiti. Dėl to Lietuvos geležinkeliai kreipėsi į teisėsaugą.
„LTG Cargo“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 123 str., t. y. tarptautinių sankcijų apėjimas“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.
Lietuvos geležinkeliams užkliuvo į traukinio konteinerius pakrauti automobiliai. Bendrovė patikrino pusę tūkstančio transporto priemonių.
„Daugiau negu pusės automobilių galutinės buvimo vietos nepavyko nustatyti, o kitais atvejais buvimo vieta buvo kitokia nei dokumentuose. Dažniausiai buvo teroristinė valstybė Rusijos federacija, nors dokumentuose buvo viešai deklaruojama, kad krovinys keliauja arba į Kazachstaną, arba į Kirgiziją“, – tikino A. Zubriakovas.
Lietuvos automobilių pardavėjai neslėpė, kad sulaukia laiškų iš teroristinės Rusijos su pasiūlymais parduoti prabangius automobilius.
„Mums siūlė nupirkti mūsų „Tesla“ automobilį, kurio rinkos kaina tuo metu buvo 50 tūkstančių, už 110 tūkstančių. Ten pinigai yra kosminiai, mes esam gavę pasiūlymų su trigubai didesne suma. Mes, nenorėdami gadinti santykių su savo kolegomis visoje Europoje, kategoriškai neparduodame automobilių į jokią šalį, kuri yra laikoma draugiška Rusijai“, – pasakojo „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
„Lietuvos geležinkelių“ nuo gruodžio 1-osios per Lietuvą į trečiąsias šalis nebegabens reeksportuojamų prabangių automobilių, kurių vertė siekia 50 tūkst. eurų. Nesąžiningus, pasipelnyti bandančius verslininkus, stebi ir Lietuvos muitinė.
„Pasiekė tas šalis, į kurias buvo eksportuoti. Kaip minėjau Baltarusiją, kitas vidurinės Azijos valstybės, bet po to jie buvo išvežti ir registruoti Rusijos Federacijoje“, – teigė muitinės departamento vadovas Darius Žvironas.
Per tris mėnesius iš Lietuvos į Rusiją pagal šią schemą nukeliavo prabangių automobilių už 43 mln. eurų. Muitininkai žadėjo griežčiau tikrinti į trečiąsias šalis vežamų prabangių automobilių dokumentus.
„Mes pradėsime kreipti daugiau dėmesio į pateikiamus dokumentus, ne tik į deklaracijas, bet ir į prie jų pridedamus dokumentus, pirkimo, gabenimo važtaraščius“, – sakė muitinės departamento atstovas Justas Dukavičius.
Muitinininkai iš reeksportuotojų prašys deklaracijų, kurios leis gamintojui žinoti, kas yra galutinis automobilio pirkėjas. Muitininkai iš automobilių vežėjų taip pat reikalaus pateikti įsipareigojimą, kad jie nepažeidė tarptautinių sankcijų. Naujas taisykles ignoruojantys nesąžiningi verslininkai sulauks nemalonumų.
„Negalės tęsti transporto priemonių eksporto veiklos, kol nebus baigti tyrimai, su kuriais jie yra susiję“, – pridėjo J. Dukavičius
Du trečdaliai iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis eksportuotų automobilių į Rusiją pateko per Baltarusiją. Dėl to muitininkai norėtų, kad vienodos tarptautinės sankcijos būtų taikomos ir Rusijai, ir Baltarusijai.
„To, ko negalima įvežti į Rusiją, turėtų būti negalima įvežti ir į Baltarusiją. Rizika būtų gerokai mažesnė, nes mes stebime, kad, jeigu sankcijos yra vienodos Rusijai, Baltarusijai, tai išvežimo rizika yra gerokai mažesnė“, – kalbėjo D. Žvironas.
Apie sankcijų suvienodinimą kalba ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Teikiami siūlymai Europos Sąjungos mastu, kiek įmanoma suvienodinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai tam, kad arbitražo galimybės būtų mažesnės, bet ta diskusija nėra lengva, todėl, kad iš kitos pusės mes turime kolegų, kurie nori lengvinti sankcijų Baltarusijai“, – tikino I. Šimonytė.
Prižiūrėti reikia ne tik bėgiais gabenamus krovinius. Pasak muitinės, dauguma prabangių automobilių Rusiją pasiekia sausumos keliais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
