Pilnai įrengtas naujutėlis 67 kv. m. ploto butas su baldais ir įranga Vilniuje, Naujamiestyje, netoli Stoties, kainuoja daugiau nei 350 tūkst. eurų.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad per metus būsto kainos Lietuvoje padidėjo beveik 9 proc.
Esą naujos statybos būstas sostinėje per metus pabrango beveik penktadaliu, o visur kitur daugiau nei 14 procentų. Senesnės statybos būstai Vilniuje per metus pabrango maždaug 6-iais, o kituose regionuose beveik 4-iais procentais.
Štai, ką apie kainas mano vilniečiai:
„Butų kainos tikrai labai didelės. Mes, pavyzdžiui, ieškome, neįperkame. Turim butą, norėtumėm pakeisti, bet...“
„Jaunimui yra sunku, ypač tiems, kurie baigia mokslus, pradeda dirbti, jiems tikrai yra sunku tą įsigyti ir atsistoti ant kojų.“
„Brangus palyginus su kitomis Europos šalimis ir apskritai bendra ekonomine situacija, tai išsiskiria.“
Tiesa, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būsto brangimas šiuo metu nėra toks spartus, kokį rodo valstybės duomenų agentūros statistika.
Būsto kaina išaugo 9 proc.
„Tas bendras skaičius, kurį mes matome, atrodytų spartus kainų augimas, bet iš esmės rodo, kad parduodama galbūt brangesniuose, prabangesniuose rajonuose, aukštesnės energetinės klasės būstai. Kainų augimas yra gerokai kuklesnis, siekia galbūt 5 proc. per metus. Kainų augimo šiuo metu beveik nėra.
Viena priežasčių, dėl ko mes matome tokį kainų augimą, yra susijusi su tuo, kad keičiasi sandorių struktūra“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Reikia atsiminti, kad naujos statybos rinka yra vėluojanti, šiais metais dar aktyviai registruojami sandoriai, dėl kurių buvo susitarta dar 2021-ais, 2022-ais metais, kuomet buvo labai spartus kainų augimas. Tas augimas ateina tik dabar“, – teigė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
„Ober-Haus“ lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad Vilniuje naujos statybos buto su daline apdaila vieno kvadratinio metro vidutinė kaina siekia daugiau nei 2850 eurų, 35 eurais daugiau nei pernai, bet net 600 eurų daugiau nei 2021-aisiais.
Panašios tendencijos lydi ir senos statybos būsto rinką. Ten per metus kainos keitėsi mažai, bet per dvejus metus vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje šoktelėjo 400-ais eurų.
„Kainų augimas lėtėja ir, bent jau pagal mūsų duomenis, šiais metais beveik to augimo neturime. Jeigu, sakykime, piko metais, 2021-ais Lietuvoje per mėnesį buvo įsigyjama 4700 butų, tai šiais metais rinkos mėnesinis vidurkis 3500 būsto vienetų“, – sakė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas R. Reginis.
„Per mėnesį Vilniuje parduodama apie 200 būstų, kai normalus rinkos tempas būdavo apie 400“, – kalbėjo „Eika“ plėtros vadovas Tomas Žiaugra.
Situacija panaši ir kituose Lietuvos miestuose. Štai Kaune lapkričio mėnesį naujos statybos buto su apdaila vidutinė kvadratinio metro kaina siekė apie 2200 eurų. Per metus kaina keitėsi mažai, bet per dvejus metus kvadratinis metras Kaune pabrango maždaug 500 eurų. Panašios tendencijos ir Klaipėdoje.
„Kainų augimas yra stabilizavęsis. Per 2023-ius metus kaina išliko labai panaši, aišku, atskiruose segmentuose kyla skirtingi iššūkiai. Ekonominės klasės būsto rinkoje pastebime, kad šiokios tokios korekcijos į mažesnę pusę vyksta“, – tvirtino T. Žiaugra.
Aukštas kainas sunku pagrįsti
Tiesa, net kainoms sustojus augti, ekonomistai akcentuoja, kad būstas šiuo metu daliai gyventojų tapo neįperkamas, ypač sostinėje. Esą aukštas kainas sunku pagrįsti logika.
„Nuo 2020-ųjų metų pradžios vidutinė kaina butų padidėjo daugiau nei 50-ia procentų, o statybų sąnaudos padidėjusios apie 30 procentų. Ne visiškai pagrįstas kainų augimas“, – sakė ekonomistas N. Mačiulis.
„Yra aukštos palūkanos, gana aukštos turto kainos, atlyginimai nepasiveja to kainų augimo, žmonėms sunku gauti paskolą“, – tikino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Būsto rinkos ekspertai mano, kad būsto rinka atsigaus ir butai taps įperkamesni kitų metų pabaigoje, kai rezultatą pradės duoti sumažėjusios palūkanų normos bei didesni atlyginimai.
„Norint, kad atsigautų sandorių skaičius būsto rinkoje ir, kad ji būtų aktyvesnė, turės sumažėti kainos arba matysime gana ilgą laikotarpį neaugančių kainų, kuomet dėl kylančių atlyginimų, dėl mažėjančių palūkanų normų padidės būsto įperkamumas ir tuomet atsigaus sandorių skaičius“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
Būsto įperkamumas Lietuvoje, pasak ekonomistų, šiuo metu yra nukritęs į žemiausią lygį per paskutinius 13 metų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
