statybos

Patrauklus NT pasiūlymas Ispanijoje ar Italijoje šiandien gali atrodyti kaip svajonės išsipildymas, tačiau neapgalvotas sprendimas gali tapti skaudžia finansine pamoka. Po atostogų sugrįžę lietuviai vis dažniau žvalgosi į mėlynesnę jūrą užsienyje, tačiau ekspertas įspėja – už saldžių brokerio kalbų dažnai slepiasi teisiniai spąstai, papildomi mokesčiai ir net rizika prarasti visus pinigus.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos savivaldybės išdavė 8,9 tūkst. statybos leidimų, arba 16,9 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (7,6 tūkst.), rodo informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys.  Vien rugpjūtį suteikta 1,07 tūkst. statybos leidimų – beveik tiek pat, kiek prieš metus, tačiau 20,6 proc. mažiau nei liepą.

Investicijų bendrovės „Eika Asset Management“ fondas atsisakė planuoto bendruomeniško gyvenimo (angl. „co-living“) projekto Rygoje ir pardavė jam įsigytą nekilnojamąjį turtą, skelbia „Verslo žinios“. Fondas  „Eika Asset Management“ Latvijos nekilnojamojo turto bendrovei „Adoro Properties“ pardavė 3,7 hektarų sklypą su keturiais, iš viso 9 tūkst. kv. metrų ploto pastatais, kuriuose anksčiau veikė Latvijos universitetas. Sandorio vertė neatskleidžiama.

Ekstremalūs orai ir netikėtos stichijos Lietuvoje vis dažniau primena skaudžią realybę – vos per kelias akimirkas galime likti ne tik be ryšio ar vandens, bet ir be elektros energijos. Tačiau audrai praūžus, prasideda kita problema: masiškai į parduotuves patraukę gyventojai iš nežinojimo daro brangiai kainuojančias klaidas.

Vilniaus statybų bendrovės „Infes“ statomas maždaug 21 mln. eurų vertės sporto ir pramogų centras Mažeikiuose turėtų iškilti iki 2028 metų pabaigos. Jame renginius ir varžybas galės stebėti 2 tūkst. žiūrovų.  Kaip BNS informavo Mažeikių savivaldybė, projektas finansuojamas savivaldybės lėšomis, tačiau siekiama pritraukti ir papildomo finansavimo. „Savivaldybė pagal kvietimą (...) Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) teiks projekto įgyvendinimo planą“, – BNS nurodė savivaldybė.

Artėjant 2030 metams, tūkstančių individualių namų savininkų Lietuvoje laukia rimtas išbandymas. Ilgus metus gyvavusi praktika nuotekų tvarkymui rinktis pigiausią sprendimą ne tik gresia griežtėjančiomis baudomis, bet ir gali virsti brangia avarija nuosavame kieme.

Vyras, kuris, kaip ir daugelis kitų, desperatiškai norėjo įsigyti nuosavą būstą, tačiau neturėjo tam pakankamai lėšų, rado išeitį – pasistatyti nuosavą mažą namelį, kurį statė žiūrėdamas „YouTube“ vaizdo įrašus. Dabar jis ne tik nebesuka galvos dėl nuomos, bet ir beveik neturi sąskaitų, nes gyvena autonomiškai. 35 metų Ivanas Gradobojevas iš Bulgarijos sostinės Sofijos šiuo metu gyvena jau antrajame savo rankomis pasistatytame mažame name.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

 Vilniaus savivaldybei šių metų pradžioje pasirašius sutartį su statybų bendrove „Naresta“ dėl naujos 480 vietų gimnazijos Vilniuje, šalia Santaros klinikų, statybos, jos konkurentė „Veikmės statyba“ prašo teismo sutartį su „Naresta“ pripažinti negaliojančia. Anksčiau pasirašyta tokia pat sutartis su „Veikmės statyba“ neįsigaliojo dėl netinkamai pateiktos garantijos.

Investicijų bendrovės „Baltcap“ fondo valdoma nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovė „Care Investments“ į naujus „Gemma“ senjorų globos namus Kaune investuos beveik 10 mln. eurų. „Care Investments“ su grupės „Conresta Group“ valdoma statybų bendrove „Conres“ pasirašė rangos sutartį, antradienį pranešė „Conresta Group“. 3,5 tūkst. kv. metrų ploto Dainavos namų pastato Vinco Krėvės prospekte statybas planuojama pradėti šį mėnesį ir baigti per metus.

Palangoje gyventojus nustebino neįprastas vaizdas – vietoje, kur daugelį metų buvo važiuojama keliu, pradėjo kilti gyvenamojo namo pamatai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad namas statomas tiesiog ant kelio, tačiau savivaldybė aiškina, kad situacija nėra tokia paprasta: pravažiavimas nėra registruotas kaip kelias ar gatvė, o statybos vykdomos privačiame sklype, kuriam dar 2021 m. išduotas leidimas.

Planuojantiems priduoti naujai pastatytą namą svarbu nepamiršti vieno iš būtinų žingsnių – atlikti geriamojo vandens kokybės tyrimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad namo pridavimui reikalingi tiek cheminiai, tiek mikrobiologiniai vandens tyrimai. NVSPL socialiniuose tinkluose paaiškino, kokius tyrimus būtina atlikti norint užbaigti namo pridavimo procedūras – nepamirškite šio žingsnio, jei ruošiatės priduoti namą.

Galimos žemgrobystės skandalas prestižiniame Antakalnio rajone Vilniuje. Vietos gyventojai skundžiasi prokurorams ir teismams dėl savivaldybės pradėtos statyti aikštelės šunims skulptūrų parke. Žmonės nerimauja, kad parke įteisinus aikštelę, vėliau savivaldybė žemę aplink ją privatizuos ir žmonių pamėgtoje poilsio vietoje prasidės didžiulės komercinių ar gyvenamųjų namų statybos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjusiais metais didžiausias pajamas tarp statybos, kelių tiesimo bendrovių fiksavo „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“, kartu generavusios 1,27 mlrd. eurų apyvartą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo teigimu, kartu jos turėjo 4 tūkst. darbuotojų. Skelbiama, kad didžiausią apyvartą pernai fiksavo „Kauno tiltai“ (170,3 mln. eurų), „YIT Lietuva“ (160,6 mln.

Pernai didžiausias pajamas fiksavo statybos ir kelių tiesimo bendrovės „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“ – visos jos kartu 2025-aisiais generavo 1,27 mlrd. eurų apyvartą, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Iš šių bendrovių tik „Gilesta“ pernai nepasiekė 100 mln. eurų apyvartos ribos, tačiau jos pajamos buvo didesnės nei 92 mln.

Vasara – maudynių, deginimosi, žvejybos ir poilsio prie vandens metas, todėl lieptai dažnai tampa vieta, kurioje mėgaujamasi šiais sezono teikiamais malonumais. Nusprendusiems įsirengti lieptą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar planuojamas lieptas laikytinas statiniu. Nuo to priklausys, ar privalu laikytis statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Naujos statybos būstas daugeliui asocijuojasi su ramybe – tikimasi, kad bent artimiausius metus nereikės rūpintis remontu ar taisyti ankstesnių savininkų paliktų problemų. Tačiau net ir naujame būste netrukus po įsikėlimo gali išryškėti statybos ar apdailos defektai. Vieni jų gali būti tik estetiniai, o kiti – pareikalauti rimtesnių remonto darbų ir papildomų išlaidų.

Aplinkos ministerijoje statybos, architektūros bei žemės ir teritorijų planavimo politiką kuruos viceministrė Asta Rokickienė, skelbia ministerija.  Architektės ir interjero dizainėrės išsilavinimą turinti A. Rokickienė Aplinkos ministerijoje dirba nuo 2018-ųjų, o pastaruoju metu vadovavo Architektūros ir statybos politikos grupei. Dar anksčiau ji buvo Švenčionių savivaldybės vyriausioji architektė, architekte dirbo privačiame sektoriuje.

„Jei nesimokysi – eisi į statybas“, – šią frazę girdėjo ne viena karta. Dar visai neseniai statybininko profesija daugeliui asocijavosi su grubia kalba, fiziniu darbu ir menku išsilavinimu. Tačiau šiandien statybų aikštelėse dirba žmonės, valdantys milijonus eurų kainuojančią techniką, naudojantys GPS sistemas, 3D modelius ir skaitmeninius projektus.

Europos Komisija (EK) pirmadienį apkaltino kelis cemento ir betono priedų gamintojus – tarp jų Meksikos milžinę „Cemex“ ir Prancūzijos koncerno „Saint-Gobain“ dukterinę įmonę – susitarus nustatyti klientams aukštesnes savo produktų kainas. Šie cheminiai priedai dažniausiai naudojami statybų sektoriuje siekiant pagerinti betono, cemento ir kitų skiedinių savybes.

Sezoniškai pakoreguotos statybų apimtys euro zonoje šių metų birželį, palyginti su geguže, padidėjo 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) jos ūgtelėjo 0,3 proc., rodo pirmadienį ES statistikos tarnybos Eurostato paskelbti naujausi duomenys. Per metus birželį statybų apimtys išaugo atitinkamai 1,2 proc. ir 1,8 proc. Birželį, palyginti su geguže, didžiausias statybos apimčių augimas buvo užfiksuotas Austrijoje (3,3 proc.), Nyderlanduose (2 proc.) ir Prancūzijoje (1,3 proc.

Sostinės pietinėje dalyje, teritorijoje tarp Eišiškių plento, P. Joniko, Dieveniškių ir Žiūrų gatvių, nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Darnu Group“ planuoja statyti naują „Launagių“ rajoną, į kurį numato investuoti mažiausiai 1 mlrd. eurų.  Kaip skelbia bendrovė, šiuo metu yra baigti rengti ir paviešinti teritorijų planavimo dokumentai, taip pat vyksta infrastruktūros bei projektavimo darbai.  Numatoma, kad naujame rajone per artimiausią dešimtmetį galės gyventi iki 15 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė „valstietės“ Ligitos Girskienės iniciatyvai leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti savavališkas statybas, kai to nedaro pastatų savininkai. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pozicijai, tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

Iki 2027-ųjų pabaigos gyventojų intensyviai naudojama, bet nesutvarkyta 1,8 ha ploto teritorija ties S. Žukausko g. 21, 22, 23 namais virs modernia gyventojų laisvalaikio erdve. Vilniaus vystymo kompanija paskelbė pakartotinį viešosios erdvės rangos darbų viešąjį pirkimą.

Koncertų salių karą pradeda Vilnius ir Kaunas. Visvaldas Matijošaitis paskelbė, kad Kaunas aukščiausio lygio koncertų salę pastatys kone perpus pigiau negu Vilnius, nors projektai ir žiūrovų, ir ploto skaičiumi beveik identiški. Negana to, Kaunas koncertų centrą stato tik už savo lėšas, o Vilnius siurbia visos Lietuvos žmonių pinigus iš valstybės biudžeto savo brangioms statyboms.

Ar pažadai dėl Šventosios uosto pagaliau virs realybe? Trečią kartą per šimtą metų Palangos valdžia vis bando sukurti normaliai veikiantį Šventosios uostą. Paskutinį kartą, dar 2011 metais, uostas buvo išgilintas prieš tai nepastačius molų, tad kone per vieną naktį vanduo ir vėjas visą darbą pavertė niekais. Kurorto valdžia ir Klaipėdos uosto direkcija žada, kad šį kartą uostą pagaliau pavyks atgaivinti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Planuojant stoginės statybą svarbu įvertinti ne tik jos vietą sklype, bet ir atstumą iki sklypo ribos bei stoginės parametrus. Dažniausiai klausimų kyla statant stogines arčiau sklypo ribos, todėl prieš pradedant darbus verta pasitikrinti reikalavimus – tai padeda išvengti ginčų su kaimynais ir galimų pažeidimų.

Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Antstolė teismo prašo iki 30 kartų padidinti baudą už nepašalinamas neteisėtas verslininko Gedimino Žiemelio netiesiogiai valdomos įmonės „Greenvesta“ statybas Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos, šalia Taučiliškių ežero. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įpareigojimai likviduoti arba įteisinti miške pastatytus statinius nevykdomi ne vienerius metus. Antstolė Asta Stanišauskaitė pakartotinai kreipėsi į teismą dėl didesnės baudos.

Vilniuje, ant Tauro kalno, iš betono konstrukcijų pamažu kyla Nacionalinė koncertų salė. Šiuo metu jau formuojamos kolonos, vidinės sienos, statoma ir pagrindinė didžioji salė. Ten vyks klasikinės ir kamerinės muzikos koncertai, konferencijos bei kiti kultūriniai renginiai. Tačiau daugiau nei 120 milijonų eurų vertės projektą jau lydi bėdos – mat Vilniaus miesto meras pareiškė, kad šiuo metu trūksta dešimties milijonų eurų Kultūros ministerijos pažadėto finansavimo.

  Raseiniuose iki 2030 metų pabaigos už maždaug 20 mln. eurų ketinama pastatyti naują baseiną su keturiais 25 metrų ilgio plaukimo takeliais ir pramogų zona bei pirčių kompleksu. Raseinių meras Arvydas Nekrošius BNS sako, kad baseinas iškiltų netoli Viktoro Petkaus progimnazijos, sporto mokyklos: „Iš tų statinių susidarytų tam tikras kompleksas.“ Jo teigimu, jau parengtas projektas, gautas statybos leidimas.

Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.

Planuojate statyti pavėsinę, tvorą, lieptą, įsirengti saulės elektrinę ar iškasti kūdrą? Jei jūsų sklypas yra saugomoje teritorijoje, prieš pradėdami darbus pirmiausia pasikonsultuokite su kraštovaizdžio apsaugos specialistais. Vienas skambutis ar laiškas gali padėti išvengti papildomų išlaidų, laiko sąnaudų ir nemalonių situacijų ateityje, rašoma Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.

Medinių namų fasadų savininkai laikui bėgant gali susidurti su nemaloniomis problemomis – netinkami pasirinkimai ar kelios padarytos klaidos gali lemti, kad dailylentės išsikraipo.  Prieš 12 metų obliuoto paviršiaus dailylentėmis namo fasadą padengę lietuviai pastebėjo, kad šis išsikraipė, ypatingai pietinėje pusėje.

Įsigijus sklypą, dažnas nori čia ir dabar pradėti statybos darbus, tačiau viskas ne taip jau paprasta – neįsivertinus svarbių aspektų, galite skaudžiai nudegti. Svarbu atminti ir tai, kad pastatų statyba reglamentuojama teisės aktais, kurių nesilaikant gali tekti susimokėti baudas ar net nugriauti pastatus.

Žemės ūkio kooperatyvas „Bulvių Namai” iki 2028 m. pabaigos Aristavos kaime, Kėdainių rajone planuoja pastatyti apie 35 mln. eurų vertės pirmąjį šalyje bulvių krakmolo gamybos fabriką, ketvirtadienį pranešė įmonė. Planuojama, jog fabrikas bus vienas didžiausių bulvių ir daržovių perdirbimo projektų šalyje, jame numatoma perdirbti iki 20 proc. viso Lietuvos bulvių derliaus.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Vilniaus centre gyvenantys žmonės, kurie sako nebegalintys ramiai gyventi savo pačių namuose. Penkios šeimos įsitikinusios, kad vienas iš kaimynų savavališkai pradėjo namo rekonstrukciją – be jų sutikimo nuplėšė stogą, išgriovė dalį konstrukcijų ir dabar reikalauja prisidėti prie remonto išlaidų. Padėti kaimynams atvyko „TV Pagalbos“ gelbėtojas Linas Jakštas.

Grupės „Conresta Group“ valdomos dvi statybų bendrovės „Conres LT“ bei „Conres sprendimai“, vienijamos prekės ženklo „Conres“, pernai pasiekė konsoliduotą 129,5 mln. eurų apyvartą, grynasis jų pelnas siekė 2,2 mln. eurų.  Grupė BNS teigė neturinti pastarųjų įmonių 2024 metų konsoliduotų pajamų bei pelno, nes, anot jos, „Conres sprendimai“ prie grupės prisijungė neseniai.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Kalbos apie galimą ekonominį sunkmetį ir nerami geopolitinė situacija pasaulyje kelia klausimų ir nekilnojamojo turto rinkoje. Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja. Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas siūlo grąžinti iki 2024 metų lapkričio galiojusią tvarką dėl gyvenamųjų namų statybos sodų teritorijose.  Jo įregistruotos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro, nebereikėtų statybos leidimo.

Beveik dvejus metus Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią projektų ir leidimų statyti namą sodų bendrijose nereikia, jeigu jų plotas neviršija 50 kv. m. Tačiau naują tvarką norima keisti, kad be minėtų dokumentų būtų galima statyti didesnius namus. Atitinkamą įstatymo pataisų projektą Seime registravo valdančių socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas.

Brangstančios statybinės medžiagos ir kalbos apie galinčius strigti renovacijos projektus kelia nerimą rinkoje. Vis dėlto ekspertai sako, kad bent jau kol kas situacijos dramatizuoti nereikėtų – didžiausias iššūkis šiandien yra ne bankrotų banga, o tai, kaip įmonėms pavyks prisitaikyti prie laikinai išaugusių kaštų ir neapibrėžtumo rinkoje.

Šimtmečio statybomis pramintą Nacionalinį stadioną Vilniaus miesto valdžia ir bendrovė „Hanner“ žada pastatyti iki 2027 metų pabaigos ir jame surengti pirmąsias futbolo rungtynes. Tačiau Vilniaus miesto opozicija tokiais terminais netiki, nes stadiono statybos dar net neįpusėjo – esą liko pastatyti dar 16 objektų. Sostinės meras Valdas Benkunskas tikina, kad nacionalinis stadionas daugiau nebrangs ir kainuos apie 155 mln. eurų.

Brangstant putplasčiui ir kitoms statybinėms medžiagoms, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar dalis tiekėjų sąmoningai neriboja produkcijos ir taip dar labiau nekelia kainų. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) vystytojai sako, kad dabartinė situacija daug sudėtingesnė nei paprastas noras daugiau uždirbti.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Planuojant statyti nuosavą būstą vienas dažniausių klausimų – rinktis karkasinį ar mūrinį namą. Apsvarsčius gali atrodyti, kad skirtumas slypi tik konstrukcijoje ar kainoje, tačiau specialistai pabrėžia, kad šis pasirinkimas turi kur kas platesnes pasekmes. Tokie dalykai, kaip garso izoliacija, šilumos išlaikymas ar sandarumas ilgainiui daro įtaką ir gyvenimo komfortui, ir būsto išlaikymo kainai.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Darnu Group“ už daugiau nei 14 mln. eurų Vilniuje, Ukmergės gatvėje, statys didžiausią Baltijos šalyse „Porsche“ automobilių centrą. Skelbiama, kad dėl naujo automobilių centro projektavimo ir statybų darbų „Darnu Group“ ir „Porsche Lietuva“ pasirašė sutartį. Šiuo metu jau projektuojamas centras bus statomas pagal užsakomųjų NT projektų („built to suit“) modelį, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Planuojama, kad beveik 5,7 tūkst. kv.