Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.
Sostinės gatvėse dauguma sutiktų jaunų gyventojų pasakoja, kad galvoja apie ateitį, pinigus taupo: dalį mėnesio pajamų atsideda:
„Taip, taupau. <...> Šiuo metu [atsidedu] 10 procentų nuo savo algos. Esu sukaupusi pakankamai, be abejo, ateityje norėtųsi, kad būtų didesnė finansinė pagalvė, to ir siekiu.“
„20 procentų, manau, tikrai. Aš taupymą, manau, esu paveldėjusi iš savo tėčio, aš visą laiką galvoju kelis žingsnius į priekį.“
„Mano darbas nėra pastovios pajamos, dėl to įvairiai gaunasi atsidėti.“
„Aš irgi netaupantis žmogus, dabar nedirbu, nėra, ką taupyti, bet anksčiau, kai dirbdavau, netaupiau, šiaip artimieji irgi netaupo. <...> Aš kaip žiūriu, jeigu nėra kam taupyti, kam taupyti, bet turėti pinigų juodoms dienoms gerai.“
Tėvai neperduoda taupymo įgūdžių
Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenys rodo, kad jauni suaugę žmonės 18–29 metų amžiaus nėra labai linkę taupyti pinigus. Beveik trečdalis apklaustųjų iš santaupų sugebėtų išgyventi vos vieną mėnesį, panašus kiekis ištemptų nuo vieno iki trijų mėnesių, o penktadalis išviso neturi santaupų.
„Jaunimas nėra, kad jie uždirba tiktai minimalų atlyginimą, jų pajamos vidutiniškai siekia beveik 1200 eurų, tai visai yra tokia suma, iš kurios galėtų tų santaupų turėti“, – teigia „Swedbank“ finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
„Jaunimas netaupo dėl to, kad nėra įgūdžių, tėvai neperduoda to taupymo įgūdžio, vėl sutaupytų lėšų investavimo. Pagrindinis dalykas yra noras išleisti tuos pinigus ir gyventi šia diena“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Visos kaltės tyrėjai jaunimui neverčia. Esą didžioji dalis šiai grupei priklausančių asmenų gyvena didmiesčiuose, kur nemažą dalį algos suvalgo būsto nuoma.
„Jie neturi sukaupę nei turto, neturi dažnai nei būsto ir, pavyzdžiui, reikia nuomotis būstą, kuris Vilniuje vidutiniškai 55 kvadratinių metrų būstas kainuoja daugiau nei 700 eurų“, – teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Kenkia ir socialiniai tinklai
Pasak ekspertų, jauni žmonės dažnai per daug išleidžia pinigų vien dėl to, kad juos neigiamai veikia socialiniai tinklai, kuriuose žmonės dažnai vaizduoja brangesnį gyvenimo būdą.
„Socialiniuose tinkluose matome dažniausiai matome labai pagražintą tokią realybę, kuomet išvažiuojama ir mėnesio atostogų į šiltus kraštus, ir dirbama nuotoliu, ir visokių prabangos prekių, kurios nėra pirmo būtinumo, bet tas sukelia lūkestį ir norą toje amžiaus grupėje tarsi neatsilikti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Jauni žmonės „Swedbank“ tyrime nurodo, kad norėtų vidutiniškai uždirbti ne 1200, o beveik 1800 eurų. Panašią informaciją rodo ir Lietuvos banko duomenys.
„Jaunesni gyventojai tikėtųsi ir norėtų 500 eurų prieaugio per mėnesį, kad jiems pavyktų dar dalį lėšų atsidėti taupymui. Tuo metu, jeigu žiūrint į vyresnius gyventojus, dažniau pakaktų 300 eurų. Jaunimo poreikiai didesni yra“, – tikina Lietuvos banko ekonomistas Arnoldas Bytautas.
„Mokyklose nėra mokoma kaip elgtis su pinigais. Aukštosiose mokyklose tik ekonomikos ir vadybos studentai gauna ekonomines žinias. Kitų specialybių žmonės gali praeiti visas mokymosi grandis, nesusidūrę su pinigų valdymo apskritai jokiu kursu“, – sako M. Dubnikovas.
Finansų specialistai rekomenduoja visada į taupyklę atsidėti 10 procentų savo mėnesinių pajamų ir sukauptus pinigus investuoti ten, kur žmogus supranta.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 62 proc. apklaustų visų namų ūkių šalyje sugeba sutaupyti – dažniausiai atsideda nuo 31 iki 150 eurų per mėnesį.
„Sutaupančių namų ūkių dalis per metus išaugo, čia didžiąja dalimi nulemta pajamų didėjimo ir atsakingesnio savo finansų valdymo“, – teigia A. Bytautas.
Lietuvos bankas atkreipia mėnesį, kad šiemet gyventojai savo finansinę padėtį vertina geriau nei pernai. Šiemet trečdalis apklaustų gyventojų jaučiasi gerai, 17 procentų daugiau nei pernai. Pasak ekonomistų, tai labiausiai lemia šiemet sumažėjusi infliacija, augti nustojusios palūkanų normos.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių reportaže.
