Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai. Esą Europos verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus, o dėl brangaus skolinimosi ir prasto eksporto sunkmetis vis tiek gali ateiti ir į Lietuvą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Vilkyškių pieninė“ šiuo metu 80-90 procentų savo produkcijos parduoda į užsienį, į daugiau nei 60 valstybių Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje, Europoje.
„Tikrai daugiau nepavyksta uždirbti lyginant istorinius praeitus metus, bet jeigu kalbant apie pirmą pusmetį, tai pirmas pusmetis yra tikrai neblogas“, – sakė „Vilkyškių pieninės“ vadovas Gintaras Bertašius.
Pusmečiu nesiskundžia ir laidų gamyba užsiimantis Panevėžio „Lietkabelis“, kuris daugiau nei trečdalį produkcijos siunčia į užsienį automobilių, statybų pramonėms.
„Mūsų pardavimai išsilaiko pranašiai praėjusių metų lygyje. Manau, kad tai normalu“, – kalbėjo „Lietkabelio“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Ekonomistus Lietuvos verslo rezultatai stebina. Netikėtai vėl į viršų pradėjo kopti bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris parodo, kiek per tam tikro laiko tarpą šalis sukūrė prekių ir paslaugų.
Du metų ketvirčius Lietuvos ekonomika traukėsi ir staiga netikėtai pradėjo rodyti atsigavimo ženklus. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, realusis BVP per metus paaugo beveik procentu, o per ketvirtį beveik 3 procentais. Daugiausia prie tokio augimo prisidėjo statybų sektorius.
„Vien inžinerinių tinklų statyba, keliai, tiltai, elektros infrastruktūra buvo apie 30 procentų didesni nei prieš metus. Akivaizdu, kad didžiąja dalimi dėl viešųjų investicijų į inžinerinius tinklus mes padidinome Lietuvos BVP“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Rodiklis yra ženkliai geresnis negu laukta. <...> Dabar antro ketvirčio augimas realiai mus grąžina į tai, kad ekonomika per metus yra paaugusi iki 1 procento, kas yra irgi gerai, turint omeny visą kontekstą“, – pridūrė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai džiūgauti neskuba, nors rezultatas ir geresnis nei tikėtasi.
„Ir mažmeninė prekyba, ir apdirbamoji gamyba yra mažesnė nei buvo prieš metus. Paslaugų sektoriai auga, bet irgi, matomos tam tikros problemos. <...> Verslo lūkesčiai išlieka labai prasti, pramonės pasitikėjimo rodiklis yra žemiausiame lygyje nuo pandemijos pradžios. Eksporto užsakymai yra žemiau, nei istorinis vidurkis. Europos pramonė yra labai prastoje būklėje, Kinijos ekonomika irgi stoja“, – vardino N. Mačiulis.
„Šiandien pasakyti, kad yra kilimas, aš nedrįsiu. <...> Mes nežinom, ar tikrai vėl nepradės kilti energetikos kainos, kitos žaliavos. <...> Eksporto rinkose yra pakankamai žemas kainų lygmuo. Produkciją perka, bet perka ne už aukštas kainas. Lyginant su praėjusiais metais jos kritusios 20-30 procentų“, – pritarė „Vilkyškių pieninės“ vadovas.
Kadangi Lietuvos verslas didelę dalį savo produkcijos eksportuoja į kitas Europos valstybes, šalies ekonomika tikrąsias savo spalvas ir tendencijas turėtų parodyti vėliau per likusį pusmetį.
„Viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, o ne vidurvasarį, kai yra atostogų metas, kai žmonės visi vartoja, yra daug pinigų. <...> Mūsų pagrindinėse eksporto rinkose, kuriose mes dominuojame – ir Vokietijoje, ir Skandinavijoje – mes matome recesines nuotaikas. Vokietijoje yra 0 BVP augimo, Švedijoje – 1,5“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Verslui nerimo prideda ir neaiškūs Europos Centrinio Banko ateities sprendimai.
„Kada palūkanų normų didinimo pikas bus pasiektas, ar jis jau tikrai pasiektas – vienareikšmiško atsakymo nėra“, – sakė T. Povilauskas.
„Iš tų neigiamų veiksnių tikrai nereikėtų pamiršti Rusijos karo prieš Ukrainą ir galimų visokių eskalacijų. Taip pat auganti geopolitinė įtampa pasaulyje“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas Darius Imbrasas.
Gera naujiena tai, kad Lietuvos gyventojai visų prognozuojamų problemų dar nepajuto. Žmonės šiuo metu gali stebėti lėtėjantį kainų augimą, mažėjančią infliaciją ir beveik dvigubai sparčiau už kainas kylančius atlyginimus.
„Pirmą šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis yra padidėjęs apie 12 procentų, tam labai įtakos turėjo 15 procentų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Tai pakėlė gyventojų lūkesčius ir matome stabilizaciją vartojime. Kai kurių prekių ir paslaugų vartojimas pradėjo vėl augti“, – sakė N. Mačiulis.
Lietuvos pramonininkai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje, jei energetinių išteklių kainos nebus didelės, Lietuvos metinis BVP augimas bus neigiamas – svyruos apie -1 procentą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
