Piktavaliai savo naivioms aukoms suvilioti pasitelkia net dirbtinį intelektą, o kriptovaliutų brokeriais apsimetę investiciniai sukčiai iš vieno gyventojo vidutiniškai sugeba išvilioti 11 tūkstančių eurų.
Anot vilniečio Alberto, per metus su pinigus išvilioti bandančiais sukčiais jam tenka susidurti dažniau nei 20 kartų, dažniausiai žinučių pavidalu, tačiau pasitaiko ir skambučių.
„Būna, labai dažnai aš gaunu, iš įvairų Afrikos šalių, kad ten staiga palikimai. Aš esu vienas ir nepakartojamas palikimo gavėjas. Juos ištrini ir tiek. <...> Kažkokie čia nelaimingi atsitikimai ir reikia pagalbos, arba būna čia labai staiga labai geromis sąlygomis siūlome jums“, – pasakojo vyras.
Gatvėje sunku surasti praeivį, kuris nebūtų susidūręs su panašiomis istorijomis:
„Pastaruoju metu pradėjo iš Azijos skambinėti, iš Rusijos būna. Aš pamatau, kad neaiškus numeris, neinu į jokias kalbas.“
„Į telefoną žinutė parėjusi. Mama, aš savo telefoną įmečiau į vandenį, rašau iš svetimo telefono – bet lietuviškas numeris buvo – man reikės naujo telefono. Sakau, vaikeli, tu ir nusipirk tą naują telefoną. Supratau, kadangi dukra namuose.“
„Prekybos centre kažką išlošei. Aš gyvenu Šiauliuose, o išlošiau Vilniuje, kur labai seniai buvau. Čia iš karto galima atpažinti.“
Nors dauguma gyventojų sugeba pastebėti piktavalių gudrybes, dalis naiviausių ir patikliausių žmonių ant kabliuko užkimba. Taip liepos pabaigoje nepasisekė vienai Šiaulių miesto gyventojai, iš kurios sukčiai išviliojo 21 tūkstantį eurų.
„Su moterimi per socialinius tinklus susisiekė neva jai žinomas užsienio garsus muzikantas ir jis pasiūlė pakoncertuoti Lietuvoje ir už koncertą per kelis kartus paprašė pervesti skirtingas pinigų sumas. Policijoje registruojama išties nemažai sukčiavimo atvejų, tai yra nuolatinė problema“, – sakė Šiaulių policijos atstovė Dovilė Vaitekūnaitė.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos, per antrąjį šių metų ketvirtį – balandžio, gegužės, birželio mėnesius – sukčiai bandė iš Lietuvos gyventojų išvilioti 4,2 milijonų eurų, sėkmingai nusikaltėliai pasisavino 2,5 milijono. Pasak asociacijos, sukčiai išvilioja vis mažesnes sumas, bet nukentėjusių asmenų skaičiai auga.
Atvejų skaičius per ketvirtį padidėjo nuo 2 454 iki 2 951 lyginant su pernai metais, o vidutinė išviliota suma nukrito nuo beveik 1 600 eurų iki maždaug 860eurų. Sukčiai naudoja įvairiausias formas. Pavyzdžiui, apsimeta mokesčių inspekcija, siunčia melagingas SMS žinutes.
„Vis daugiau ir daugiau žmonės pakliūna būtent ant duomenų viliojimo sukčiavimo, kuomet iš žmonių pavagiamos mokėjimo kortelės, prijungimo prie banko duomenys ir panašiai – sakė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.
Vaizduotės ir profesionalumo nusikaltėliams netrūksta: vis rečiau nusikaltėliai žinutėse daro gramatines klaidas, dažniau pasitelkia naujausias technologijas.
„Kai dirbtinis intelektas panaudojamas atkartojant žmogaus balsą, kai skambučio metu tu galvoji, kad kalbi su vienu žmogumi, o iš tikrųjų yra panaudotos technologijos“, – kalbėjo V. Dičpinigaitienė.
Didesnes skyles gyventojų piniginėse palieka investuoti raginantys sukčiai, kurie aukas sugundo milžiniška grąža. Vidutiniškai per vieną tokį atvejį žmogus netenka 11 tūkstančių eurų.
„Pradeda tą investicinį kelią, kuomet dažniausiai instaliuojamos programos į gyventojų kompiuterius, rodomos įvairios diagramos apie neva esamą prieaugį. Gyventojai apsidžiaugia, jie mato tą prieaugį. Nori investuoti vis daugiau ir daugiau“, – pasakojo „Luminor“ atstovas Linas Sadeckas.
Tokie sukčiai dažnai skambina iš užsienio, prisistato brokeriais. Siūlo investuoti į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas. Kartais sukčiai bando dar kartą apgauti savo aukas: prisistato pareigūnais, policininkais, advokatais ir siūlo pagalbą siekiant susigrąžinti pinigus. Nusikaltėliai veikia grupėmis, kartais net steigia skambučių centrus.
„Visų pirma reikėtų tikrinti, ar tai siūlomos kažkokios investicijos, ar kažkieno prižiūrimos. Pati geriausia patikra, tai yra atskaitinga institucija – pradžiai Lietuvos bankas. Jeigu yra registruota Lietuvos banke prižiūrima, tai jau rimtas patvirtinimas, kad yra rimta institucija. <...> Reikia investuoti ten, kur supranti, kiekvienam yra skirtingos grupės“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Užkibus ant sukčių kabliuko, specialistai pataria nedelsiant kreiptis į banką.
„Per keletą sekundžių pinigai gali iškeliauti į kitą kredito įstaigą, į kitą šalį. Tokiu atveju jau reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – sakė bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Finansų ekspertai priduria: net kilus menkiausiam įtarimui, neatidarinėti nuorodų SMS žinutėse, elektroniniuose laiškuose, skeptiškai vertinti atsitiktinius skambučius, visais atvejais prašyti daugiau informacijos, į didžiąją dalį klausimų jums gali padėti atsakyti bankas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
