Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka žygiuoja į Kultūros ministeriją sužinoti, ko susilauks už savo pasisakymus apie lenkiškus kaimų pavadinimus. Kalbos sergėtojas nori, kad pakelėse neliktų stilizuotų užrašų, kai kaimo pavadinimą vietiniai žmonės užrašo ir lenkų, ir lietuvių kalbomis.
A. Valotka kultūros ministro dėmesio susilaukė po to, kai radijo eteryje pradėjo aiškinti, kodėl nedera Lietuvoje vietovardžių rašyti lenkų kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai, sakykime, Donbase, nori rusiškų užrašų, nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – LRT radijuje kalbėjo A. Valotka.
Po šių žodžių A. Valokta turėjo teisintis Lenkijos ambasadoriui Lietuvoje. Verdiktą šiandien skelbia ir kultūros ministras.
„Komisijos sprendimas yra, kad inspektorius gauna pastabą. <...> ją nulėmė 2 dalykai, pasisakymai ir lyginimai kalbant apie Donbasą, pačio vadovo klaidingas mėtymasis faktuose, kai jis kalba apie lenkiškus pavadinimus, nors ten yra pavadinimai ir lenkiškai, ir lietuviškai“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Pastaba neleis ateityje labai gerai vertinti A. Valotkos darbo, dėl to inspekcijos vadovui artimiausiu laiku nebus galima didinti atlyginimo. Pats A. Valotka sako, kad ateityje viešai kalbėdamas bandys vengti emocijų.
„Jeigu aš sakau, kad katė ir šuo turi 4 kojas, tai nereiškia, kad šuo yra katė. Tiesiog požymis, į tai reikėtų atsižvelgti. Jeigu dabar vėl kalbėčiau, būčiau mažiau emocingas. <...> Labai daug kas reikalavo kraujo, mano kilnaus, tauraus kraujo ir ministrui tikrai reikėjo atlaikyti, manau, tam tikrą spaudimą. <...> Pagarba jam, už perdėtas emocijas pastaba. Piktumo ant ministro nelaikau“, – sako A. Valotka.
Nors pastabą už žodžius gavo, A. Valotka kovos su lenkiškais užrašais nebaigė: inspekcija apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuris leido palikti lenkiškų pavadinimų lenteles. Dabar užrašų likimą spręs Vilniaus apygardos administracinis teismas.
„Teismas, įvertinęs skundo atitikimus įstatymo formaliesiems reikalavimams, skundą priėmė nagrinėti. <...> Tokios bylos yra pakankamai retos. <...> Šioje byloje ginčas yra dėl to, ar užrašai tie lietuvių kalba, valstybine kalba kaimų pavadinimai ir lenkų kalba, ar jie turi viešųjų užrašų statusą“, – teigia teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė.
Valstybinė kalbos inspekcija tiki savo teisumu.
„Tokio pobūdžio dekoratyvinės lentelės, užrašai, jie yra neleistini. Šiais metais jau laimėjom tokią bylą. <...> Kaip sakydavo romėnai: „dura lex sed lex“ griežtas įstatymas, bet jis reikalingas. <....> Topografiniai užrašai, vietovardžiai Lietuvoje rašomi valstybine kalba“, – tikina A. Valotka.
„Aš nepripažįstu, kad ten yra kelio ženklas, Ažulaukės jis yra išdrožtas iš medžio. Jeigu stovėtų mano privačioje teritorijoje ir panašiai, tai nebūtų taip traktuojamas pagal teismo praktiką susiklosčiusią“, – teigia Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Vilniaus rajono meras nenori demontuoti užrašų lenkų kalba. Jei teismo sprendimas bus rajonui nepalankus, žada skųstis aukštesnės instancijos teismui.
Meras įsitikinęs: kultūros ministras A. Valotką turėjo nubausti griežčiau.
„Tai yra situacijos užglaistymas ir stabilizavimas. <...> Mes matėme, kad ir Lenkijos ambasadorius buvo sureagavęs ir tikrai mums pridėtinės vertės dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje tai mums neduoda jokių. Tai gerai, kad bent ta situacija stabilizavosi ir neperaugo į kažką rimtesnio“, – sako R. Duchnevičius.
Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, lentelių lenkų kalba bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki metų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Prancuzijoje yra kalbos istatymas, uz jo nesilaikyma, kai viesi uzrasai uzrasomi ne prancuziskai, bauda 500'000 eur ir po 20'000 eur kasdiena, kol pazeidimas nepasalinamas!
