audrius valotka

Kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra užsienietis, tačiau lietuviškai kalba ne visi. Valstybinė kalbos inspekcija fiksuoja išaugusį skundų skaičių ir sako, kad problema slypi kur kas giliau. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Lietuvoje daugėja užsieniečių – tiek dirbančių, tiek čia gyvenančių žmonių.

Lietuvoje daugėjant užsieniečių darbuotojų, vis dažniau kyla diskusijos, kiek jie turėtų mokėti lietuvių kalbą ir kaip turėtų vykti jų integracija. Nors nuo šių metų pradžios aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai privalo užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba, gyventojų skundų dėl lietuviškai nekalbančių kurjerių ir pavežėjų nemažėja.

Nuo 2026 metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra užsienietis, tačiau lietuviškai kalba ne visi. Ar įstatymas veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vinco Kudirkos aikštėje daugiau nei pusšimtis žmonių su vėliavomis ir plakatais susirinko į protestą lietuvių kalbai apginti. Aktyvistai taip pat ragino nutraukti kalbos gynėjo Audriaus Valotkos persekiojimą. Kaip tik tuo metu kultūros ministerija paskelbė skirianti Kalbos inspekcijos viršininkui A. Valotkai tarnybinę nuobaudą – pastabą už žodžių „čigonas“ ir „negras“ vartojimą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikisi, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka ateityje atsakingiau atkreips dėmesį į savo viešus pasisakymus.  „Mes tikimės, kad daugiau tokių situacijų nepasikartos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį teigė V. Aleknavičienė.  Taip ji kalbėjo po Kultūros ministerijos suburtos specialios komisijos, vertinusios A. Valotkos pasisakymus, išvadų. VKI viršininkui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Kultūros ministerijos suburta speciali komisija baigė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų vertinimą bei pateikė išvadą. Siūloma skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pritarė tokiam komisijos siūlymui. „Išnagrinėjusi 2026 m. kovo 19 d. portale lrt.

Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl politinio korektiškumo ir tradicinės leksikos, Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka vėl atsidūrė dėmesio centre. Jo kategoriška nuomonė apie žodžių „negras“ ir „čigonas“ vartoseną ne tik sukėlė audrą socialiniuose tinkluose, bet ir pelnė jam išskirtinį apdovanojimą tradiciniuose humoro apdovanojimuose „Auksiniai svogūnai“. „Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (...) Tai yra geras, normalus žodis.

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigiamai vertina kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės sprendimą pasikviesti jį pasiaiškinti. Be to, pasak jo, apie tokią nuomonę politikai turėtų išgirsti ne iš žiniasklaidos.  „Man atrodo, kad būtų gerai, kad apie tokius pasisakymus būtų informuojami ir politiniai vadovai, kad jie žinotų, kaip atsakyti.

Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos teiginio, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini. Pats inspekcijos vadovas klausimų dėl savo ateities pareigose nekomentuoja, tačiau sako, kad nei valdžia, nei kokia nors ideologija negali versti žmonių vartoti ar atsisakyti tam tikrų žodžių. O sprendimą Kultūros ministerija žada pateikti per dvi savaites.

Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos teiginio, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini. Toks sprendimas priimtas vienbalsiai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos teiginių apie „čigonus“ ir „negrus“. „Yra gautas vienas skundas dėl A. Valotkos, jis bus svarstomas rytojaus posėdyje“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, antradienį posėdžiausianti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketina apsispręsti, ar dėl to pradėti tyrimą.  „Skundas dėl A. Valotkos yra gautas ir jis bus svarstomas rytojaus posėdyje“, – pirmadienį Eltai sakė VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė.

Su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka dėl pastarojo teiginių apie „čigonus“ ir „negrus“ pirmadienį susitikusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pranešė, kad bus atliekamas tyrimas dėl A. Valotkos elgesio. „Tirsime, ar vadovas neperžengė etikos ribų“, – žurnalistams Kultūros ministerijoje pirmadienį sakė V. Aleknavičienė.

Kultūros ministerijoje pirmadienį jos vadovė Vaida Aleknavičienė išklausys Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos paaiškinimų dėl šio teiginių apie „čigonus“ ir „negrus“. Naujienų portalas LRT praėjusią savaitę pranešė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, komentuodamas ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“, pareiškė, jog galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“. „Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, aiškėja, kad 2010 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinime iš tiesų nurodoma, jog žodis „negras“ lietuvių kalboje neturi niekinančio atspalvio. Visgi, LAT abejoja, ar minėtas išaiškinimas gali būti taikomas šiuolaikiniams kontekstams.

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, jog tokie pareiškimai yra nesuvokiami. Todėl, pasak jo, inspekcijos viršininkas turėtų įsivertinti, ar gali toliau eiti šias pareigas.  „VKI vadovo Audriaus Valotkos pasisakymai yra nesuvokiami ir neturi nieko bendro su XXI amžiaus viešojoje erdvėje vartojama kalba.

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su kolegomis iš Žmogaus teisių organizacijos koalicijos rengia kreipimąsi į valdžios atstovus. Pasak jų, tokie inspekcijos viršininko pasisakymai nėra priimtini.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pareiškimų, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).  Jis institucijos prašo įvertinti, ar A. Valotkos vieši pasisakymai atitinka valstybės tarnautojams taikomus etikos principus ir standartus.

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad jį skirianti Kultūros ministerija turėtų įvertinti tokius teiginius.  „Negalima tokio pavyzdžio rodyti. Jie patys turėtų kontroliuoti, kad taip nebūtų“, – Eltai teigė K. Vilkauskas. „Skirianti institucija turėtų įvertinti tuos pasisakymus. Klausimų kilo jau anksčiau.

Kultūros ministerija, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kategoriškai nepritaria Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos išsakytai nuomonei, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Anot ministerijos, jo paprašyta pateikti pasiaiškinimą, pirmadienį VKI vadovas kviečiamas pokalbiui. Valotka kviečiamas pasiaiškinti Ministerijos vertinimu, kalba nėra vien tik taisyklių klausimas. „Visų pirma – tai mūsų tarpusavio pagarbos ir brandos išraiška.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas, įpareigojantis prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus lietuvių kalba. Nors užsieniečiai gali lankyti ir valstybės finansuojamus, ir privačius kalbos kursus, kol kas norinčiųjų antplūdžio nėra, o pavėžėjai jau sugalvojo, kaip apeiti sistemą.

Pampersinės, vaikotarpis, tėvystės lažas, darbas vaiko ugdymui ar laikas su vaiku – štai kiek pavadinimų, kuo pakeisti vaiko priežiūros atostogų terminą premjerei Ingai Ruginienei pasiūlė lietuviai. Premjerė teigia savo mėgstamiausio varianto dar neturinti ir apskritai jos užgaida keliauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybei. Tiesa, ar vaiko priežiūros atostogų pavadinimą reikėtų keisti – tarpusavyje nesutaria ir ekspertai.

Sausį įsigaliosianti reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad bus rengiami dviejų tipų patikrinimai – planiniai ir pagal skundus. „Dviem būdais tikriname: vienas yra planinis tikrinimas, tai pagal mūsų pasitvirtintus rizikos faktorius, o kitas pagal skundus“, – LRT radijui pirmadienį sakė inspekcijos viršininkas.

Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) skelbia atlikusi patikrinimą Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ ir nustačiusi, jog 105 vairuotojai nėra išlaikę žemiausio lygio valstybinės kalbos egzamino. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė VKI, įmonės vadovui Ignui Degučiui buvo surašytas nurodymas užtikrinti, kad per nurodytą terminą darbuotojai išlaikytų minėtą egzaminą.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka teigia apgailestaujantis dėl savo žodžių, kad Lietuvoje reikia uždaryti lenkiškas mokyklas, ir kviečia tautines bendrijas diskusijai. „Apgailestauju dėl skubotų žodžių lenkiškų mokyklų adresu ir užtikrinu, kad tai neatspindi mano nuomonės“, – teigiama penktadienį A. Valotkos paskelbtame įraše „Facebook“. „Mano požiūris į lietuvių kalbos apsaugą yra griežtas ir konservatyvus, bet niekada nevirsta tautinių grupių niekinimu ar stigmatizavimu.

Rusų kalba skamba visur – ir Vilniaus senamiestyje, ir kavinėse, ir kirpyklose ar parduotuvėse. Lietuviai skundžiasi, kad savo šalyje jaučiasi kaip svetimi, mat dažniau girdi ne valstybinę lietuvių kalbą, o rusų.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad sostinėje vartojamas rusų kalbos kiekis yra didelė problema, kurios neįmanoma nepastebėti. Nors, pasak politiko, šia kalba neretai bendrauja į Lietuvą pasitraukę baltarusiai bei pabėgėliai iš Ukrainos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis tikina – reikėtų imtis integracijos programos, kurioje būtų numatyta prievolė mokėti valstybinę lietuvių kalbą. Pastaruoju metu įsižiebė diskusijos dėl rusų kalbos vartojimo Vilniuje.

Kultūros ministerija praneša, jog Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovo konkursą laimėjo Audrius Valotka. Jis buvo atrinktas iš dviejų baigiamajame atrankos etape dalyvavusių pretendentų. „Tai nebuvo lengvas pasirinkimas, nes vertinamajame pokalbyje dalyvavę abu kandidatai buvo išties stiprūs, verti šios pozicijos.

Kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis sako, jog dabartinio ministro Simono Kairio abejonės dėl Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos tinkamumo vadovauti įstaigai dar vieną kadenciją yra per drąsios. Taip jis reagavo į rugsėjį priimtą kultūros ministro S. Kairio sprendimą neskelbti A. Valotkos konkurso vadovauti inspekcijai dar penkerius metus laimėtoju bei planus rengti naują atranką.

Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai, dėl to planuojama skelbti naują konkursą. „Po visos procedūros, kuri yra reikalinga kalbant apie naujo vadovo paskyrimą vadovauti Kalbos inspekcijai, mano sprendimas yra, kad pono Valotkos kandidatūra neįtikino ir bus rengiamas naujas konkursas“, – pirmadienį BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Kultūros ministras Simonas Kairys kategoriškai neatmeta galimybės su juo anksčiau ne kartą į ginčus įsivėlusį dabartinį Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovą Audrių Valotką skirti dar vienai kadencijai. Pasak ministro, sprendimas, ar tvirtinti konkurso būdu atrinktą inspekcijos viršininko kandidatūrą, bus priimtas kitą savaitę. „Dar turiu laiko priimti sprendimą. Artimiausiu laiku tai ir bus padaryta. Kitą savaitę jį paskelbsiu“, – Eltai teigė S. Kairys.

Konkurse dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovo iš penkių pretendentų atrinktas dabartinis, skandalingais pasisakymais pagarsėjęs įstaigos viršininkas Audrius Valotka. Galutinį sprendimą dėl vadovo skyrimo į pareigas turės priimti kultūros ministras. Kaip savo „Facebook“ paskyroje pranešė VKI, Viešojo valdymo agentūroje posėdžiavusi komisija įvertino penkis į postą pretendavusius kandidatus.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko posto siekia penki pretendentai, tarp kurių yra ir dabartinis institucijos vadovas Audrius Valotka. „Gauti penkių pretendentų prašymai dalyvauti Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkurse“, – Eltai perduotame komentare nurodė konkursą organizuojanti Viešojo valdymo agentūra. Pasak jos, šiuo metu yra atliekamas pretendentų atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimas.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako nebematantis galimybės toliau dirbti su Valstybinės kalbos inspekcijos vadovu Audriumi Valotka, tačiau teigia neturintis teisinių galimybių atleisti vadovo šiam atsisakius trauktis iš pareigų.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas Audrius Valotka sako atmetantis kultūros ministro Simono Kairio raginimą trauktis iš pareigų. „Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A. Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.

Dėl nepagarbių viešų pasisakymų apie kitataučius Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui Audriui Valotkai skirta antra pastaba, jam siūloma trauktis iš pareigų. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, A. Valotkai pastaba skirta ne tik dėl nepagarbių jo žodžių apie pavėžėjus, bet ir dėl to, kad jis nesiėmė veiksmų ištaisyti situacijos iškart.

Po dar vieno nepagarbaus Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymo apie kitataučius, jam pasiūlyta trauktis iš pareigų, ketvirtadienį pranešė kultūros ministras Simonas Kairys. „Viceministrė, atsakinga už šią įstaigą, vakar bendravo su inspekcijos vadovu ir buvo jam pasiūlyta tiesiog pagalvoti apie kitas veiklas, bet jo atsakas buvo toks, kad jis savo teisumu įsitikinęs“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.

Kultūros ministras Simonas Kairys kritiškai vertina šią savaitę viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlusius Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymus. Ministras teigia, kad tokie VKI viršininko išstojimai trukdo tiesioginiam jo darbui ir neslepia abejojantis A. Valotkos galimybėmis toliau eiti šiuo metu užimamas pareigas. Todėl, kaip teigia S. Kairys, ministerijoje darkart bus buriama komisija VKI vadovo pasisakymams įvertinti.

Tarptautinį skandalą tarp Lietuvos ir Lenkijos sukėlę Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos žodžiai apie kaimų pavadinimus lenkų kalba uždirbo jam kultūros ministro pastabą. Tiesa, A. Valotka iš kovos lauko nesitraukia. Nors ministro kritiką priima, savo pozicijos nekeičia: kalbos inspekcija toliau teismuose bandys įrodyti savo tiesą ir sieks pašalinti lenkiškus užrašus.

Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“ „Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras „Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tok...

Pastabos dėl netinkamų viešų pasisakymų sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia neketinąs skųsti šios nuobaudos ir žada pasimokyti iš klaidos. „Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A. Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.

Kultūros ministro sudaryta komisija, išnagrinėjusi Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus viešoje erdvėje, nutarė jam skirti pastabą. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.  Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A. Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

Prokuratūra ketvirtadienį pranešė nusprendusi nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“. Kaip nurodoma pranešime, tokį sprendimą prokuroras priėmė konstatavęs, jog diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės ir palyginimai nėra užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovo Audriaus Valotkos pasisakymas dėl lenkiškų vietovardžių Vilniaus rajone sukėlė Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty Radziwillos pasipiktinimą, jis kreipėsi į kultūros ministrą. Ambasadorius viliasi, kad aukščiausi šalies vadovai pasmerks A. Valotkos pasisakymus, išsakytus praėjusią savaitę LRT radijo laidoje.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Seime – siūlymas kovoti su lietuviškai nekalbančiais pavežėjais, kurie nesugeba susikalbėti su savo klientais. Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata mano, kad užsieniečiai vairuotojai, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių, Azijos, turi arba išmokti lietuvių kalbą, arba atsisveikinti su šiuo darbu. Visiems klientus darbo vietoje aptarnaujantiems užsieniečiams privalomą kalbos žinojimą parlamentas ruošiasi įtvirtinti įstatymu.

Ugdymui persikėlus į nuotolį, atsivėrė problema – raštu užduodami namų darbus kai kurie mokytojai uždaviniuose palieka daugybę klaidų. Su šia situacija susidūrė ir tv3.lt skaitytojai. Atsidarius mokytojos vaikui atsiųstą užduotį teko nustebti – ji parašyta be diakritinių ženklų, yra ir skyrybos klaidų. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija sako, kad toks mokytojų elgesys visiškai nedera su gera pedagogų reputacija, o mokykla dėl šios situacijos jau ėmėsi veiksmų.

Reklamos lydi visur. Žiūrėdami televizorių joms skiriame didelę laiko dalį, įėję į socialinius tinklus reklamas matome visame savo naujienų sraute, atsivertę žurnalą reklamų randame ir ten. Vienas iš tiesioginės rinkodaros būdų – reklamas siųsti tiesiai vartotojams į telefonus, tad nuo reklamų nepabėgame ir čia. Vis dėlto, dalį gavėjų reklamos erzina, mat daugybė prekybos centrų reklamas siunčia be lietuviškų raidžių.