Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.
„Projekto vertė siekia 30 milijonų eurų ir finansuojame su nuosavais ir skolintais pinigais“, – sako SBA grupės iždo vadovas Nerijus Aukščiūnas.
Pinigų paieškos verslams tampa vis sudėtingesne misija. Dėl brangstančių paskolų, kiekvieno projekto vystytojams kyla iššūkių planuojant finansavimo šaltinius. Tenka dairytis ne tik į bankus, bet ir ieškoti privačių investuotojų ar kitų pinigų šaltinių.
„Konkrečiai kalbant apie „Urban HUB“ projektą, derybas su bankais užbaigėme prieš keletą savaičių. Kvietėme į konkursą visas finansines institucijas, tačiau dėl įvairių netinkamų ir nepalankių finansavimo struktūrų, kai kurių pasiūlymų turėjome atsisakyti“, – teigia N. Aukščiūnas.
Apie kylančius iššūkius kalba ir pramonininkų konfederacija, kuri stebisi, kodėl Lietuvoje lyginant su kitomis euro zonos valstybėmis verslas turi skolintis kone brangiausiai.
Konfederacija dalijasi naujausia Europos Centrinio Banko statistika, kuri parodo, kad euro zonoje birželį Lietuva ne finansų įmonėms galėjo pasigirti vienomis brangiausių paskolų, užėmė antrą vietą su ketvirtadaliu už vidurkį brangesnėmis paskolomis. Už Lietuvą brangiau skolinosi tik Estijos verslininkai.
„Mums šitoje vietoje reikia būti konkurencingiems su kitomis šalimis. Kai kartais tos palūkanų normos yra dvigubai mažesnės, tai yra labai sudėtinga ilguoju periodu. Jeigu mes esame visi Europos Sąjungos bendri nariai, tai galbūt ir sąlygos visiems turėtų būti kuo vienodesnės. Ilgainiui tos pramonės neliks“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Brangiausiai eurozonoje skolinasi ne tik verslas, bet ir gyventojai. Pavyzdžiui, būstą įsigyti norintis Lietuvos gyventojas mokės 51-u procentu didesnes palūkanas nei siekia euro zonos vidurkis.
„Bankai uždirba gerai iš mūsų visų, iš šitų paskolų uždirba gerai“, – sako gyventojas.
„Mes turbūt lietuviai esam patys turtingiausi, palyginus su kitomis šalimis. Kaip tik dabar svarstau, reikia dukrai, Vilniuje nuoma daug kainuoja, paskolą imti irgi labai daug ir palūkanos labai didelės“, – pasakoja moteris.
„Yra kaip yra“, – teigia kitas gyventojas.
Lietuva moka didesnes palūkanas dėl kelių priežasčių.
„Problema yra paskolų struktūra Lietuvoje. Tai yra tikrai problema, nes Lietuva yra viena iš lyderių Europoje pagal paskolų, kurios išduodamos už kintamas palūkanas, dalį“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiek verslas, tiek ekonomistai pažymi, kad aukštesnes palūkanas Lietuvoje lemia ir konkurencijos trūkumas – jei Lietuvoje būtų daugiau bankų, sąlygos būtų palankesnės.
„Bankų rinkoje dominuoja keli labai dideli žaidėjai, kadangi konkurencija dėl kelių žaidėjų yra labai maža, atitinkamai tie keli žaidėjai diktuoja rinkai savo sąlygas“, – teigia A. Izgorodinas.
„Matome, kad šiandieną konkurencinė aplinka finansinėje industrijoje yra pakankamai siaura“, – pabrėžia N. Aukščiūnas.
Šią situaciją bando taisyti Lietuvos bankas.
„Kviečiame įvairių šalių bankus plėsti veiklą Lietuvoje ir suprantame, kad šitas tikslas yra ambicingas, bet iš kitos pusės daug vilčių teikia Lenkijos bankų sektorius, taip pat Vokietijos, Italijos bankai“, – teigia Lietuvos banko atstovas Lukas Jakubonis.
Lietuvos bankų asociacija aiškina, kad verslui šiuo metu paskolos pabrango tik tiek, kiek dėl Europos Centrinio Banko sprendimų pakilo EURIBOR ir priduria, kad dabartiniai skolinimosi kaštų skirtumai nėra labai reikšmingi.
„To vieno procentinio skirtumo mes nevadintumėme dramatišku“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čepkutė.
Esą yra kitų priežasčių, dėl ko skolintis Lietuvoje brangiau nei kitose euro zonos šalyse.
„Karas ne taip toli ir investuotojai į tai reaguoja. Ir taip pat yra kiti veiksniai, kurie lemia šalies palūkanų normos lygį. Pavyzdžiui, valstybės kredito reitingas. Vokietija turi aukščiausią valstybės kredito reitingą, mes šiek tiek mažesnį. Vokietijos, Prancūzijos ekonomika didelė, ją sunkiau pažeisti, mes esame mažesnės ekonomikos Baltijos šalyse, lengviau banguoja“, –sako E. Čepkutė.
Lietuvos pramoninkai stebisi Lietuvos valdžia, kuri esą galėtų ženkliau padėti šalies verslininkams. Nors ekonomikos ir inovacijų ministerija akcentuoja, kad Lietuva nuolat siūlo įvairias priemones, kuriomis siekiama pagerinti verslo finansavimą. Pasak verslo, kartais valdžios koridoriuose pasigirsta ir absurdiškų pasiūlymų, kai verslui siūlomos paskolos su kosminėmis palūkanomis.
„Pasiūlytos paskolos patapo iki 8 procentų, pasiūlymas viduje koridoriuose, valstybė pradėjo kalbėti apie tai. Pelnas visas yra toks, tokio dydžio“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Lengvatinės paskolos verslui su 8-ių procentų metinėmis palūkanomis, tai yra kosmosas, aš kitaip to nepavadinsiu“, – sako A. Izgorodinas.
Verslo konfederacija mano, kad valdžios siūlomų paskolų palūkanos turėtų siekti apie 5-is procentus, panašiai kaip dabar skolinasi vokiečių verslininkai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
