Verslas

Jau prieš metus Zarasų rajono savivaldybės atstovai neslėpė, kad 2018-ųjų metų vasara ir ruduo bus labai darbingi, nes Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgaus dideles apsukas. Prasidėjus šių metų rudeniui paaiškėjo, kad šie planai virto realybe – šiemet jau atlikta 5 daugiabučių renovacija, o iki žiemos pradžios prie šio skaičiaus prisidės dar apie 9 senos statybos namai.

Ekonomistų vertinimu, didžiųjų šalies miestų būsto rinkoje pastaruoju metu vyravo skirtingos nuotaikos. Sostinėje Vilniuje po ypač aktyvaus pavasario būsto rinka grįžo į nuosaikaus augimo kelią, Klaipėdoje įsivyravo štilis, tuo metu Kaune rinka tryško optimizmu. „Vilniuje ir Klaipėdoje atslūgus kainų augimui, gyventojų galimybės įpirkti būstą šiuose miestuose išaugo.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Picerijų tinklą valdanti įmonė „Čili pica“ į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patvirtino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimas darbuotojams išmokėtas pensijų įmokas apmokestinti kaip atlyginimą yra teisėtas. VMI nustatė, kad siekdama išvengti mokesčių, įmonė dalį atlyginimų 44 darbuotojams mokėjo per pensijų fondus.

Sparčiai tobulėjančios skaitmeninės technologijos – malonumas vartotojui, bet iššūkis verslui, ypač televizijai. Į pokyčius nereaguojantys verslai pasmerkti išnykti, o gebantys prisitaikyti – patraukti vartotoją. Kokie iššūkiai laukia televizijos, kai internetas patraukia vis daugiau lojalių žiūrovų, ir kaip prie jų prisitaikyti? „Technologiniai pokyčiai veikia absoliučiai visas industrijas – energetiką, leidybą, o ypač žiniasklaidą.

Iš didžiųjų prekybos centrų išgirdęs, kad kainos Lietuvos parduotuvėse nedidelės, premjeras Skvernelis skelbia karą mūsų šalyje jau veikiantiems prekybos tinklams ir kviečia ateiti didžiuosius prekybos tinklus iš Europos. Tiesa, ekspertai tikina, kad naujiems žaidėjams mūsų šalies rinkoje būtų sunku išsikovoti vietą po saule. Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovai mindžikuoja Vyriausybės laukiamajame.

Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį buvo suvartota 11,58 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,57 proc. mažiau nei 2017 metų pirmoje pusėje. Gamtines dujas importuojantys rinkos dalyviai pirmąjį šių metų pusmetį importavo 12,73 TWh gamtinių dujų – 2,98 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Gamtinių dujų tranzito mastas siekė apie 14,76 TWh – 14,08 proc. daugiau nei pernai nuo pačiu metu, ataskaitoje nurodo Kainų komisija.

Ankstesniais metais dosniai paramą krepšiniui dalinę, tačiau nuo 2017-ųjų šios praktikos visai atsisakiusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet reklamai Lietuvos krepšinio lygoje ir jos komandose numato skirti beveik 0,2 mln. eurų. Geležinkeliai praėjusią savaitę pasirašė 157,3 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrove „Via media“ dėl reklamos planavimo ir sklaidos lygos komandose bei 36,3 tūkst.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl Vokietijos bendrovės „Danpower“ skatinamojo elektros tarifo Kauno jėgainėje, teismas atidėjo jos nagrinėjimą – jis bus tęsiamas kitą savaitę, rugsėjo 25 dieną.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ dėl nuostolingos veiklos Vokietijoje kreipėsi į teismą, prašydama restruktūrizuoti jos antrinę bendrovę. Įmonės teigimu, plėtros planų Vokietijoje jai nepavyko dėl techninių gedimų bei vėluojančių skrydžių.

Visiems trūksta laiko. Didžiąją paros dalį žmonės praleidžia darbe, o likusią bando padalinti šeimai, namų ruošos darbams, miegui. Nespėjus pailsėti, bemat apima irzlumas, išsiblaškymas, nerimas. Tačiau, ar iš tiesų paroje yra per mažai valandų? Apie tai, kur dingsta laikas ir kaip jį susigrąžinti, pasakoja specialistai. Koučingo specialistė ir asmeninių pokyčių konsultantė Rūta Janukėnienė mano, kad kiekvieno žmogaus laiko vagys – individualūs, tačiau viskas priklauso nuo mūsų įpročių.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos aukščiausiosios audito institucijos pradėjo europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymo auditą. Audito metu bus vertinama, ar „Rail Baltica“ pirkimų ir sutarčių sudarymo modeliai yra pakankamai efektyvūs, kad būtų užtikrintas rezultatyvus ir ekonomiškas projekto įgyvendinimas, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Energetikos įmonių grupė „E energija“ ketina investuoti apie 150 mln. eurų į vėjo jėgainių parko Kelmės rajone statybas, rašo „Verslo žinios“. Pasak naujojo įmonės vadovo Gedimino Ulozos, Kelmės vėjo parkui jau gautas plėtros leidimas, o pradėti statybas planuojama 2020 metų pavasarį.

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį rengia pirmąjį žodinį posėdį atnaujintoje byloje dėl Vokietijos bendrovės „Danpower“ skatinamojo tarifo elektrai Kauno jėgainėje. Šis teismas liepos mėnesį neskundžiama nutartimi nusprendė kol kas nepatvirtinti Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir „Danpower“ taikos sutarties.

Didžioji dalis mokyklų baigia pasiruošimo darbus pereinant prie etatinio apmokėjimo: formuoja mokytojų etatus, skirsto darbo valandas, teikia švietimo registrui mokinių skaičius. Švietimo įstaigų duomenis mokinių registre jau yra patvirtinusios 93 proc. mokyklų – atsižvelgiant į šiuos duomenis, savivaldybėms ir mokykloms bus pervestos ugdymui, taip pat ir mokytojų atlyginimams, skirtos lėšos. Mokytojų darbo užmokesčio fondas nuo rugsėjo iki metų galo padidėja papildomais 17,4 mln. Eur.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai siūlo palikti galiojančią išimtį Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) perkant programas. Pagal europinę direktyvą, ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, išimtis taikoma dėl televizijos ir radijo programų rengimo.

Siūlymas Europos Parlamentui (EP) skirti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 780 mln. eurų didina šansus Lietuvai užsitikrinti didesnį finansavimą projektui, teigia ekspertas. Tačiau, pasak Klaudijaus Manioko, dar anksti spręsti, kiek realiai didės finansavimas, palyginti su Europos Komisijos (EK) pasiūlyta suma.

Vyriausybę, darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba antradienį nepriėmė bendro sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, todėl Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą, teiks skirtingus pasiūlymus.  Vyriausybė, remdamasi naujausiu ekonominės raidos scenarijumi kitiems metams, pasiūlė Trišalei tarybai kitais metais MMA didinti nuo 400 iki 430 eurų. Anksčiau ji siūlė MMA didinti iki 420 eurų.

Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai patvirtino prioritetinį infrastruktūros projektų sąrašą, į kurį įtraukti Lietuvai svarbūs projektai – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, dujų jungtis su Lenkija (GIPL), „Via Baltica“, „Rail Baltica“, traukinys „Viking“. Pasak Lietuvos prezidentūros, sąrašas padės sujungti 12 regiono valstybių moderniomis energetinėmis, transporto ir skaitmeninėmis jungtimis.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ antradienį pasiūlė klientams galimybę už prekes ir paslaugas atsiskaityti telefonu. Tai jau galima padaryti visose prekybos ir paslaugų vietose, kur veikia tam skirti terminalai. Banko klientai jau kurį laiką gali atsiskaityti ir bekontaktėmis kortelėmis.

Vilniečiai, gyvenantys šalia geležinkelio, gali lengviau atsikvėpti – didžioji dalis krovinių per miestą traukiniais nebebus vežami, o nukreipiami naujai nutiestu aplinkkeliu. Šiandieną atidaromas eismas prekiniams traukiniams Vilniaus aplinkkelio ruože Vaidotai -Paneriai, per kurį traukinių eismas bus nukreipiamas naujai pastatyta dvikele jungtimi. Iš Vaidotų stoties traukiniai toliau judės Kauno ir Klaipėdos kryptimis.

Baltijos šalių elektros rinkose antrą savaitę iš eilės stebimos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Tai lėmė iki 10 eurų išaugusį skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos elektros kainų, teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc. iki 64,83 euro ir 1 proc. iki 64,19 euro už už megavatvalandę (MWh), tuo metu Estijoje kaina sumenko net 10 proc. iki 54,57 euro.

JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva įvesti muitai prekėms iš Kinijos bei grasinimai didinti barjerus europietiškų gaminių importui išgąsdino mūsų šalies eksportuotojus. Užsienio prekybos suvaržymai kelia didesnę grėsmę verslui nei kiti už Lietuvos sienų slypintys pavojai – galimas Europos Sąjungos (ES) skilimas ar Astravo atominės elektrinės grėsmė, rodo įmonių apklausos rezultatai.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), darbdaviai teikia naują pasiūlymą – nustatyti skirtingą MMA dydį Vilniuje ir regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui.

Su naujo sezono pradžia atsinaujino ir TV3 komanda – nuo šiandien prie jos prisijungė Mindaugas Stasiulis, kuris eis rinkodaros vadovo pareigas ir Asta Brazaitienė, kuri tapo komunikacijos vadove. Mindaugas turi daugiau nei 17 metų patirtį pramogų ir žiniasklaidos industrijoje, o Asta ryšių su visuomene ir komunikacijos srityje dirba daugiau nei 12 metų. „TV3 Lietuvoje veikia jau 25 metus, o penkiolikti iš jų yra žiūrimiausia televizija mūsų šalyje.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 5,749 mlrd. eurų – 1 proc. (54,9 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,8 proc. (416,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 4,538 mlrd. eurų – 0,5 proc. (21 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 6,1 proc. (260,2 mln. eurų) didesnės nei per aštuonis 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,395 mlrd.

Europos Parlamentui (EP) siūloma kitoje Europos Sąjungos (ES) daugiametėje finansinėje programoje Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti 780 mln. eurų – tiek, kiek ir prašo Lietuva. Tai 230 mln. eurų daugiau nei siūlo skirti Europos Komisija – 552 mln. eurų. Tokį projektą pateikė Parlamento Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja ir pagrindinė pranešėja IAE uždarymo finansavimo klausimais Rebecca Harms, pranešė Energetikos ministerija.

Naujieji 100 ir 200 eurų banknotai apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę, pranešė Lietuvos bankas, pirmadienį kartu su Europos Centriniu Banku supažindinęs su naujaisiais banknotais.

Tikriausiai sutiksite, kad net pats pareigingiausias žmogus gali užmiršti sąskaitos apmokėjimo terminą. Taip pat pasimesti tarp jau apmokėtų ir uždelstų sąskaitų, o vėliau norint ištaisyti visas šias klaidas tenka gaišti ne tik brangų laiką, tačiau ir išbandyti savo kantrybę. Vis dėlto, ši atsakomybė neišvengiama ir kas mėnesį tenka vėl iš naujo sėsti prie begalės skirtingų sąskaitų, jas peržiūrėti ir už kiekvieną apmokėti atskirai. Deja, čia iššūkiai nesibaigia.

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos tyrimo. Tai pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.

Kauno savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno autobusai“ iš Nyderlandų bendrovės „Womy Equipment Supply B.V.“ už 861 tūkst. eurų perka 25 naudotus autobusus. Dvejų metų trukmės sutartis su konkurso laimėtoja pasirašyta rugpjūčio 28 dieną, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

Pirmadienį susitikę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus. Pasak premjero, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų. „Mes matome problemas, kurios bus išspręstos.

Nuo šiol paskambinę į „Sodrą“ klientai gal pasirinkti atskambinimo funkciją, o prireikus nuvykti į klientų aptarnavimo skyrių – iš anksto internetu rezervuoti laiką. Šios funkcijos, o taip pat bendradarbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Darbo birža aptarnaujant klientus, padės efektyviau informuoti gyventojus apie mokestinius pokyčius, laukiančius ateinančių metų pradžioje.

Nuo kitų metų įsigaliosianti nauja pensijų kaupimo sistema turėtų padėti suvaldyti dalį demografinių rizikų, tačiau ją ateityje reikės toliau skaidrinti, sako Lietuvos banko vadovas.

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo tendencijų prisideda ir populiarėjantys bekontakčiai atsiskaitymai. LBA paskelbė apibendrintus šių metų antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius.

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei ir finansų krizei Lietuvos namų ūkiai sudėtingiems laikams akivaizdžiai nesiruošė.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos vadovas Vytautas Petružis sako, kad Kaune statomoje atliekų deginimoje jėgainėje šiukšlėmis bus atsikratoma švariau, nei jas kaupiant sąvartynuose. „Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technogija.

2016 metų pabaigoje bankas „Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Atsiskaitant už mažiau nei 25 eurų sumą, tokią kortelę pakanka tik priglausti prie kortelių skaitytuvo, neįvedant PIN kodo. AB „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, tokie greitesni atsiskaitymai prekybos vietose padeda mažinti eiles, o prekybininkams leidžia padidinti klientų srautų pralaidumą.

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje. Du Seimo komitetai rugsėjo pabaigoje aiškinsis, kaip Lietuvai susigrąžinti „emigravusias“ šių fondų lėšas. Parlamentiniai Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai bus supažindinti su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei „Kurk Lietuvos“ tyrimais – jų metu suskaičiuota, kad tik penktadalis iš 6 mlrd. eurų fondų ir draudimo įmonių turto investuojama Lietuvoje.

Per ketverius metus dėl mokesčio lengvatos į Lietuvą pritraukta 24,4 mln. eurų užsienio filmų gamintojų investicijų, suskaičiavo Belgijos konsultacijų įmonės specialistai. Iš viso mokestine lengvata pasinaudojo 68 filmų gamintojai, iš jų 23 – užsienio kompanijų filmai.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti 1 mlrd. eurų į Skandinavijos kapitalo Baltijos šalyse veikiantį banką „Luminor“ turėtų padidinti Jungtinių Valstijų administracijos dėmesį Baltijos šalims, taip pat gali pritraukti daugiau šios šalies investuotojų, teigia BNS kalbinti politologai.

Grynųjų bankomate sumanęs išsiimti vyras liko nemato nustebintas – didžiulė pinigų suma ne tik įstrigo bankomate, bet ir liks ten 10 dienų. Su portalu tv3.lt susiekė nemalonią situaciją su vienu Vilniaus bankomatu patyręs vilnietis – vyro pinigai paprasčiausiai įstrigo prekybos centre „Panorama“ esančiame „Swedbank“ bankomate. „Sugalvojau išsigryninti nemažą sumą – 500 eurų.

Valdantiesiems užsiminus apie norą kovoti su kainomis – sekmadieniais drausti dirbti didiesiems prekybos centrams, įsteigti valstybines alkoholio parduotuves – smulkieji verslininkai skuba piktintis, kad tokios iniciatyvos juos sužlugdys. Vietoj to verslas pateikia savo receptą, kaip galima jiems padėti – užtektų mokesčių lengvatų. Neseniai nutekėjo valdžios „kovos su kainomis“ planas.

Neoficialiomis žiniomis, jau kitos savaitės pradžioje Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo klausimais Rebecca Harms pateiks projektą po 2020 metų uždarymo programą finansuoti maždaug trečdaliu dosniau, nei pasiūlė Europos Komisija (EK).  R. Harms, susitikusi su Lietuvos energetikos strategais, su AE vadovais, specialistais, tarptautiniais ekspertais, įsitikino, kad Lietuvos prašoma 780 mln.

Briuselyje penktadienį pritarus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa scenarijui, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė ilgai ieškoto sutarimo, leidžiančio toliau vystyti svarbų regionui energetikos projektą. „Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel pakvietė į Lietuvą ateiti Vokietijos prekybos tinklą „Kaufland“. „Premjeras susitikime pasakė, kad „Lidl“ atėjimas padidino konkurenciją tarp prekybos centrų, o tai sudaro prielaidas kainoms mažėti, tad jei ateitų ir „Kaufland“, Lietuvai būtų dar naudingiau“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. „Lidl“ pirmąsias parduotuves Lietuvoje atidarė 2016 metais.

Pralaimėjusi ginčus teismuose, Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest Rail“, Lietuvoje valdanti bendrovę „Skinest Baltija“, reiškia pretenzijas Lietuvai dėl dvišalės investicijų skatinimo sutarties pažeidimo. Vyriausybė turėtų įgalioti Susisiekimo ministeriją atstovauti Lietuvai, sprendžiant visus galimus ginčus su „Skinest Rail“, nurodoma viešai paskelbtame nutarimo projekte. Su „Skinest Baltijos“ vadovu Valdu Rasimu BNS kol kas nepavyko susisiekti.