Verslas

Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.

Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių tarpmiestinio keleivinio transporto įmonių šiuo metu yra ties žlugimo riba. Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją jos skaudžiai nukraujavo ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų pilna apimtimi. Jos yra priverstos mažinti reisus, į juos išleisti mažiau ir rečiau autobusų, nes vos surenka pinigų net būtiniausioms einamosioms išlaidoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų neteko darbo arba, norėdami išlikti darbo rinkoje, buvo privesti dažniau jį keisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. „Siūlome leisti atnaujinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą antrą kartą. Socialinė apsauga nedarbo atveju šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu yra ypač svarbi.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą paragino Europos Sąjungos šalis kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos ir nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) gaminamą elektrą.    „Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių“, – po pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą sakė G. Nausėda.

Lietuvoje vėl pradėjus augti gyventojų mobilumui, ekonomistas pabrėžia, kad gruodžio viduryje sugriežtinto antrojo karantino efektas mažėja. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad Lietuva artėja prie taško, kai griežto karantino režimo prasmė mažės ne tik dėl neigiamo poveikio ekonomikai.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,4 punkto, o per mėnesį – 0,4 punkto ir sausį buvo 9,6 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,3 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,5 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,3 punkto daugiau. Estija naujausių duomenų nepateikė, tačiau gruodį šalyje buvo 6,9 proc.

Trumpiausią metų mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių registruota, jų įregistruota beveik tiek pat, kaip ir aktyvumu pasižymėjusioje 2020 metų pradžioje. Šiemet aktyviau registruojami gyvenamieji namai ir žemės sklypai, o butų pardavimai šiek tiek atsilieka nuo praėjusių metų pradžioje stebėtų rezultatų, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.

Nors 34 proc. lietuvių būstui išsirinkti skiria daugiau nei metus, 19 proc. svarbų pirkinį randa per mažiau nei pusmetį, o daliai – 6 proc. – tai pavyksta per mažiau nei mėnesį, rodo „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Visgi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas pažymi, kad paieškų trukmė labai priklauso nuo tikslo, kuriuo būstą siekiama įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc.

Vilniui ruošiantis iš esmės pertvarkyti Stoties rajoną, konkrečių idėjų laukiama iš architektų. Miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Tokio kompleksiškumo konkursas, kai Lietuvoje bus pertvarkomas didžiausias viešojo susisiekimo centras, esą skelbiamas pirmą kartą.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 4,4 proc. iki 1674,7 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc. iki 1405,9 euro, pranešė Statistikos departamentas. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų ketvirtąjį ketvirtį buvo 268,8 euro – 5 eurais daugiau, nei 2020-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais.

JAV informacijos technologijų gigantė „Google“, valdoma „Alphabet“ korporacijos, pranešė nebekursianti naujų reklamos įrankių, pagrįstų tinklapių naršymo istorijomis. „Google“ skelbia, jog reklamavimosi produktuose naudos naujas privatumo apsaugos technologijas, kurios leis nukreipti reklaminius pranešimus nepanaudojant informacijos apie tinklapių naršymą.

Lietuva bando sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir nusikratyti mokesčių naštos moterų higienos prekėms. Seime jau įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma Lietuvoje moterų higienos prekėms taikyti 5 proc. lengvatinį PVM tarifą. Įstatymo projektą trečiadienį Seime įregistravo Lietuvos socialdemokratų partijos nariai.

Dėl epidemiologinės situacijos atšaukta tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje prasideda virtualioje erdvėje. Nuo ją galima aplankyti adresu www.craftson.lt. Pasak vieno iš šio projekto iniciatorių Renaldo Gražio, „Craftson.lt – tai vieta, kur autorinių darbų kūrėjai bei gamintojai galės pristatyti savo dirbinius.

Paprastai papildomos pensijos kaupimas antrosios pakopos fonde daugiausia naudos gali atnešti ilguoju laikotarpiu. Investuojant trumpiau galima ir pralošti. Tačiau tai nestabdo bankų, uždirbančių pelną iš fondų valdymo: į kaupimą jie įtraukia ir vargiai ką nors apie jį suprantančius gyventojus, kuriems iki pensijos liko visai nedaug.

Valstybės pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems kiaulių ir paukščių ūkiams bei įmonėms Vyriausybė turėtų patvirtinti po savaitės, žada žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Verslininkai priekaištauja, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais (GPM), todėl nebus pakankama.   „Pagalbos paketas bus pristatytas (šios – BNS) savaitės pabaigoje socialiniams partneriams, o Vyriausybė patvirtinti turėtų trečiadienį.

Lietuvoje oficialiai startavo visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Ir, nepaisant to, kad su pandemija gyvename antrus metus ir mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, žmonės vis vien bando į juos patekti. Tenka apsisukti ir, kad ir kaip kai kuriems nesinorėtų, bandyti deklaruoti pajamas internetu. Tiesa, ir čia nepatogumai – dėl didelio gyventojų srauto deklaravimas internetu stringa.

Lietuvos verslo forume ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė, kad Lietuva gali sulaukti infliacijos. Daugelyje sričių matomas kainų augimas, o akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas. Bet ką apie tai mano kiti ekonomistai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ekonmistas Raimondas Kuodis.  Šiandien su Nerijumi Mačiuliu pažadėjote Lietuvai liūdnoką ateitį – augančias kainas, sproginėjančius akcijų rinkų burbulus ir panašius dalykus, bylojančius apie krizę.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose sulaikė Šeškinės poliklinikos direktorę Daivą Kanopienę ir Vilniaus klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių, BNS patvirtino informuoti šaltiniai.

Vyriausybei ketinant šiemet peržiūrėti taršos mokesčius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad geriausias „standartas“ būtų visuotinis anglies dvideginio emisijos mokestis. Pakeitimai, anot jo, laukia ir automobilių registracijos mokesčio.  Ministro teigimu, pakeitimai palies akcizus bei „nišinius“ taršos mokesčius – CO2, metano, nitratų.

Didžiausios Europoje pigių skrydžių bendrovės – Airijos „Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary'is išreiškė viltį, kad šių metų vasarą keleivių srautai pasieks daugiau nei du trečdalius įprastinio lygio.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba kitąmet, bet įsigaliotų tik 2023-aisiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Vyriausybės programos priemonių plane numatytas siekis pataisas priimti dar šiais metais nesikerta su planu, jog pakeitimai įsigaliotų 2023 metais.

Solidarizacija su valstybe ir visuomene teikiant paramą pandemijos akivaizdoje ir padidintas dėmesys bemaž tūkstančio darbuotojų komandai – taip viena didžiausių įmonių grupių Baltijos šalyse „MV GROUP“ reziumuoja praėjusius metus. Pradėtus darbus grupė ketina tęsti ir šįmet: prioritetų sąraše – investicijos į darbuotojų tobulėjimą ir tolesnė parama stovintiems kovos su virusu fronto linijoje.

Turgavietės mokesčio kompensacijas, kurioms numatyta 2 mln. eurų, galės gauti beveik 7 tūkst. prekybininkų, o į jas bus galima pretenduoti jau nuo kitos savaitės.  Vyriausybė, anksčiau patvirtinusi šių kompensacijų koncepciją, trečiadienį pritarė ir jų tvarkos aprašui. Parama vienam ne maisto prekėmis prekiaujančiam žmogui siektų iki 300 eurų. „Svarbi informacija, jog nuo kovo 8 dienos bus galima pateikti paraiškas Mokesčių inspekcijos svetainėje.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą. Šiuos klausimus su kultūros ministru Simonu Kairiu aptarė didžiausius naujienų portalus vienijanti interneto žiniasklaidos asociacija ir TV3 vadovai, trečiadienį pranešė asociacija.

Šiemet didesnes įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkvežimių vairuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos analitikų parengtas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo bei socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių, ikimokyklinukų bei pradinukų mokytojai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė, kad energetikos srityje veikiančiam verslininkui Rimandui Stoniui bei dar keturiems asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto PVM sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Nuo kovo 8 dienos ilginamas dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. „Darbo laikas yra koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja. Karantino metu siekiame užtikrinti, kad darbuotojams būtų saugi darbo aplinka, o pirkėjai galėtų saugiai apsipirkti.

Praėjusių metų pavasarį Vilnius buvo tapęs viena lauko kavine – vos miestui pakvietus, sulaukta net 425 restoranų, kavinių ir barų prašymų įsikurti po atviru dangumi, šiuo sėkmingu pavyzdžiu sekė ir populiarūs užsienio šalių miestai. Šiuo metu lauko kavinių sezonas dar neprasidėjęs ir kol kas negalimas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad jau pasiruošė būsimam sezonui.

Prasidėjus pavasariui ,stebima didėjanti vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno A. Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) užtvankos, informuoja bendrovė „Ignitis gamyba“. Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka.

Į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkelti reikiami duomenys ir daugiau nei 2,3 mln. šalies gyventojų jau gali pateikti tikslias ir kokybiškas pajamų deklaracijas, iš kurių 1,74 mln. tai galės padaryti kelių mygtukų paspaudimu, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Šiemet pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius reikia iki gegužės 3 d. To nepadariusiems laiku, gali grėsti delspinigiai ir baudos.

Šalies gyventojai toliau atsisako grynųjų pinigų ir atsiskaitymams renkasi korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus, teigia bankas „Swedbank“. Jo duomenimis, per praėjusius metus „Swedbank“ bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų nei 2019 metais. Tuo metu bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma augo 16 proc. ir peržengė 4 mlrd. eurų ribą.

Trečiadienį Lietuvoje oficialiai prasideda pajamų ir turto deklaravimas. Kaip ir pernai, jis vyks du mėnesius ir tik elektroniniu būdu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninėje deklaravimo sistemoje pateiks informaciją 2,3 mln. gyventojų apie jų pajamas ir išlaidas už 2020 metus: 1,74 mln. gyventojų užteks deklaracijas patvirtinti ir pateikti.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Už „Lietuvos geležinkelių“ administracines patalpas Vilniuje, šalia Planetariumo ir netoli Vilniaus savivaldybės bei prekybos centro „Europa“, pasiūlyta 513 tūkst. eurų. „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis BNS informavo, jog antradienį pasibaigusiame aukcione dalyvavo du dalyviai, o sutartį su kol kas neįvardijamu nugalėtoju tikimasi pasirašyti per mėnesį. Aukcione už 447,7 tūkst. eurų pradinę kainą buvo parduodamos 514 kv.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaikė vienu iš turtingiausių Lietuvos verslininkų laikomą Rimandą Stonį, pranešė televizijos LNK žinios. Kiek vėliau informuota, kad Energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys buvo sulaikytas tyrime dėl pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemos su kuru, BNS antradienį patvirtino informuoti šaltiniai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kol kas situacijos nekomentuoja.

Šimtams tūkstančių gyventojų pagrindinis ar ir vienintelis pajamų šaltinis – senatvės pensijos ir kitos išmokos, kurias moka „Sodra“. Ji skelbia, kada išmokų gavėjai jų gali tikėtis kovo mėnesį. Taigi, vaiko priežiūros išmokos, kurios priklauso kol vaikus sueis vieni arba dveji metai pradedamos mokėti nuo kovo 15 d. Vidutinis jų dydis yra 542 eurai. Pernai vaiko išmokas gavo beveik 28 tūkst. moterų ir 9 tūkst. vyrų.

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms 10,9 tūkst. įmonių iki pirmadienio paskirstyta 23,3 mln. eurų subsidijų, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Anot jos, palyginti su pirmuoju karantinu, dabar didėja paramos dalis viešbučiams, maitinimo ir kelionių įmonėms.  Paramos dalis apgyvendinimo ir maitinimo įmonėms dabar išaugo 14,3 punkto iki 20,3 proc. visų paramos gavėjų: maitinimo įmonėms – 12,4 punkto iki 17,2 proc., apgyvendinimo – 1,8 punkto iki 3 procentų.

Kinijos valdoma švedų automobilių gamintoja „Volvo“ antradienį pranešė planuojanti iki 2030 metų perorientuoti gamybą į tik elektrinių transporto priemonių gamybą, o visi pardavimai vysk internetu. „Volvo“ yra viena iš besiplečiančių bendrovių, planuojančių per ateinančius kelerius metus nutraukti transporto priemonių, naudojančių iškastinį kurą, gamybą, kadangi rinkoje auga teršalų neišmetančių automobilių paklausa, o įvairių šalių vyriausybės daro spaudimą įmonėms mažinti taršą.

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms 10,9 tūkst. įmonių iki pirmadienio paskirstyta 23,3 mln. eurų subsidijų, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Anot jos, palyginti su pirmuoju karantinu, dabar didėja paramos dalis viešbučiams, maitinimo ir kelionių įmonėms.  Paramos dalis apgyvendinimo ir maitinimo įmonėms dabar išaugo 14,3 punkto iki 20,3 proc. visų paramos gavėjų: maitinimo įmonėms – 12,4 punkto iki 17,2 proc., apgyvendinimo – 1,8 punkto iki 3 procentų.

Per praėjusius metus vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 m., o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas.

Vos duris atvėrę grožio salonai pabrangino savo paslaugas. Labiausiai augo plaukų kirpimo ir dažymo paslaugų kainos. Už kirpimą dabar jau tenka mokėti 18 proc. daugiau, o už plaukų balininimą – ir 100 proc. Vis tik ne visi grožio specialistai teigė, kad kėlė kainas. Kiti vis dar bando susigrąžinti klientus, kurie karantino metu ėmė grąžintis nelegaliai.

Naujasis „Toyota Yaris“ tapo Europos „Metų automobiliu 2021“, kurį renka žinomi automobilių temomis besidomintys žurnalistai iš daugelio Europos šalių. Nuo jo nedaug atsiliko „Fiat“ ir „Cupra“ automobiliai. Nedidelis miesto hečbekas geriausiu pripažintas rinkimuose, kuriuose balsą skirti galėjo 59 komisijos nariai iš 22 šalių. Rinkimuose jam teko 266 balai.

Karantinas Lietuvoje vis dar tęsiasi ir tęsis iki kovo 31 dienos. Nors dalis verslininkų jau gali tęsti savo veiklą, tai gali daryti ne visi, o tai toliau kelia visuomenės pasipiktinimą. Negana to, ekspertai aiškina, kad dėl pernelyg ilgai užstęsusio karantino kenčia ir žmonių psichologinė sveikata.

Dėl pernai liepą įvykusio incidento, kai sutriko Registrų centro valdomų informacinių sistemų veikla, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) įstaigai skyrė 15 tūkst. eurų baudą. Kaip antradienį pranešė VDAI, bauda skirta dėl netinkamai įgyvendintų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių po liepos 20 dienos incidento. Savo ruožtu Registrų centras BNS informavo šiuo metu vertinantis Duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą skirti baudą.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ baigia atsiskaityti su keliautojais už pernai neįvykusias keliones – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau grąžinta per 9,3 mln. eurų, pranešė bendrovė.  Lietuvos keliautojams grąžinta 4 mln. eurų – 98 proc. visų klientų sumokėtų pinigų. Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymai baigti – grąžinta atitinkamai 1,4 mln. ir 3,9 mln. eurų. Pasak bendrovės, kovo pradžioje pinigai pasieks paskutinius keliautojus.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Pasaulyje tebesitęsiant koronaviruso pandemijai mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės atsargiau prognozuoja pajamų augimą šiemet, tačiau daugiau jų ketina didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių, rodo SEB grupės Baltijos šalyse pernai gruodį atlikta įmonių apklausa. Pasak SEB banko, istoriškai beveik 80 proc. tokių įmonių kasmet teigdavo, kad planuoja pajamų augimą ateinančiais metais. Tačiau praėjusį gruodį 65 proc. jų teigė, jog 2021 metais pajamos didės.

Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti. Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.