Verslas

Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje ketinama įrengti švietimo įstaigą, viešbutį ir naujas viešąsias erdves. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino techninį projektą ir išdavė leidimą rekonstruoti buvusios ligoninės pastatus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Planuojama, kad ilgą laiką apleistos buvusios teritorijos tvarkymo darbai bus baigti 2022-aisiais, o investicijos į šį projektą sieks 45 mln. eurų.

Vasarį brango tiek prekės, tiek paslaugos, praneša Lietuvos statistikos departamentas (SD). Departamento duomenimis, labiausiai augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Tuo metu ryškiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Ekonomistai sako, kad kainų augimas – teigiamas pokytis.  Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.

Konkurencijos taryba netiria, kokią įtaką mažmeninės prekybos rinkos persiskirstymui turėjo koronaviruso krizė, kai vieniems prekybininkams buvo leidžiama veikti, o kitiems – ne, sako institucijos vadovas.  Šarūnas Keserauskas įspėja, kad ne visi statistiniai duomenys gali parodyti dėl krizės įvykusį rinkos galios pasikeitimą.

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba nustatė, kad bendrovė „BRC finance”, siūlydama automobilių išperkamosios nuomos paslaugas, iš esmės teikė vartojimo paskolas, nors verstis tokia veikla neturėjo teisės. Savo veiksmais bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą, už tai jai skirta piniginė bauda ir įpareigojimas nutraukti neteisėtą veiklą.

Pirmadienį daugiau nei 14 tūkst. gyventojų, kurie pateikė teisingas metines pajamų deklaracijas, buvo pervestos pirmosios gyventojų pajamų mokesčio permokos – iš viso per 4,2 mln. eurų. Visas permokas žadama grąžinti kaip ir kasmet – iki liepos 31 d., praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Šiais metais GPM permokų grąžinimas gyventojams prasidėjo kaip niekada anksti, praėjus mažiau nei vienai savaitei nuo deklaravimo starto.

Metų pradžia būsto paskolų finansavimo rinkoje dažniausiai būna ramesnė – po šventinio dovanų maratono ateina taupymo metas. Tačiau Covid-19 pandemija pakeitė šią tendenciją. „Luminor“ banko duomenimis, šių metų sausio ir vasario mėnesiais dėl paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti į banką kreipėsi dvigubai daugiau asmenų nei pernai. Iš viso šiemet būstui įsigyti jau paskolinti 73 mln. eurų, tuo tarpu tokiu pat metu pernai buvo sudaryta būsto paskolų sutarčių už daugiau nei 39 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti. Norėdami gauti kompensaciją, jie iki š. m. birželio 1 d. turi pateikti supaprastintos formos paraišką per Mano VMI. „Kaip ir pernai, taip ir šiemet, paraiškų teikimo procesas nesudėtingas.

Kovo 11-ąją viešasis transportas Vilniuje kursuos pagal sekmadienio ir šventinės dienos tvarkaraščius. Miestiečiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines kviečiami minėti šventiškai, tačiau saugiai ir atsakingai. Keleivių srautus intensyviausiose stotelėse stebės ir reguliuos viešojo transporto keleivių kontrolė, primins apie kaukių dėvėjimą ir kitas tebegaliojančias saugumo taisykles.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 215 eurų, tačiau šių asmenų skaičius per pandemiją galėjo smarkiai išaugti.  TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas kalbino Ukmergės rajone gyvenančius brolius Dainių ir Augutį Kaušus. Vyrai pasakojo, kad gyvena kukliai, tačiau kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę nežino, nes darbo nėra, o pašalpų niekas neduoda.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti. Iki kada reikia sumokėti įmokas už 2020 metus? Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Vienam Lietuvos darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ pirmaisiais metų mėnesiais pastebimai išaugo į vidaus ir eksporto rinkas orientuotuose statybos ir pramonės sektoriuose.

Vyriausybė sieks iki 2024-ųjų rudens padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos skaičių iki 110. Iki pandemijos, 2019 metais, jų buvo 92.  Iki krizės buvusio lygio tikimasi grįžti 2022 metų viduryje, rašoma Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.  Bendrovės Lietuvos oro uostai atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad šiuo metu iš Lietuvos skraidoma 15 krypčių, tačiau iki kovo pabaigos jų skaičius turėtų išaugti bent tris kartus.

Panašu, kad „Sodra“ skatina vaikus vienai šeimai gimdyti tik kas dvejus metus. Tokį patarimą tikina išgirdusi vilnietė Agnė. Jos antrasis vaikas gimė nepraėjus 2 metams po pirmagimės, tad motinystės išmoka jai buvo sumažinta 1500 eurų. Vis tik „Sodra“ padėjo rasti ir sprendimą, kaip šeimai prarasti mažiau pinigų. Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pirmą kartą į motinystės atostogas išėjo 2019 metais.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Europos Komisija siūlo visoje bendrijoje iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą. Šis siekis Lietuvoje kelia daug diskusiją. Specialistai tikina, kad lietuvių ūkininkai pesticidų ir taip naudoja mažiau negu kitos šalys. Tad siūlė atkreipti dėmesį į nelegaliai platinamus pesticidus ir maisto švaistymą. Apie pesticidų, kuriais laukuose naikinamos nepageidaujami organizmai, naudojimą šią savaitę diskutuota ir Lietuvos verslo forume.

Vis daugiau žmonių eidami į laidotuves neša nebe krepšelius ar vainikus, bet pinigų vokelius. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad toks sprendimas yra suprantamas ir praktiškas. Anot jų, mirusiųjų artimiesiems labiau reikia pinigų nei gėlių. Ypač jeigu jų finansinė padėtis yra prasta ir laidotuvėms neužtenka savivaldybės skiriamos 320 eurų išmokos. Vilnietė Jolanta portalui tv3.lt teigė, kad mirusiojo artimiesiems labiau reikalingi pinigai, o ne vainikai ar gėlių krepšeliai.

TV3 laida „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ apsilankė vilniečio Tomo Klingos namuose. Vyras ant savo namo stogo įsirengė saulės elektrinę, kuri jo namus aprūpina elektros energija. Tiesa, elektros gamyba beveik visiškai sustojo žiemą, kai saulės kolektorius nuklojo storas sniego sluoksnis.  „Mes pasirinkome kaupimą tinkluose – kiek sugebame sunaudojame elektrą, o visą kitą atiduodame į tinklus. Vasarą kaupi energiją ir ją susikaupi žiemai. Ir tada žiemą ją pasiiminėji.

Vyriausybė dar šiais metais žada leisti tėvams, esantiems vaiko priežiūros atostogose, jų metu dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką, jeigu jos ir darbo užmokesčio suma neviršytų anksčiau buvusio darbo užmokesčio, rodo Vyriausybės programos įgyvendinimo planas.    Skirtingų politinių partijų, verslo atstovai palankiai vertina tokį valdančiųjų siekį.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Tradicinė Kaziuko mugė, paprastai vykstanti kasmet kovo pradžioje,  šiemet dėl pandemijos atšaukta, tačiau amatininkai gali savo dirbinius parduoti internetu. Prekybos platformos kūrėjas sako esąs nustebintas susidomėjimu, tačiau tokia prekyba džiugina ne visus pardavėjus. Vienas šią savaitę pradėjusios veikti platformos craftson.lt (arba kaziukomuge.

Socialinio draudimo įmokos gyventojui užtikrina teisę į ligos, motinystės išmokas, medicininę pagalbą ir būtiniausias medicinines paslaugas bei valstybinę pensiją sulaukus pensinio amžiaus. Jos mokamos nuo kiekvieno ne mažesnio nei minimalus atlyginimo. Jei žmogus uždirba mažiau, kad neprarastų garantijų, už jį turi primokėti darbdavys.

Panašu, karantinui prikausčius būti namuose, lietuviai labiau įvertino gamtą. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad miestų gyventojai ypač noriai perka turtą užmiesčiuose bei regionuose, o ir tam skiria didžiules sumas pinigų.  Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, kad tokia tendencija jau buvo matoma pirmojo karantino metu ir tęsiasi iki šiol.

Kovo 8 d. švenčia toli gražu ne visi, tačiau net ir to nedarant, visada smagu mylimą moterį, drauges ar koleges nustebinti gėlėmis. O artėjant minėtai šventei, prekybos tinklų parduotuvėse jau apstu bene populiariausių kovo gėlių – tulpių. Pardavėjai neslepia, kad jos šiemet brangesnės nei pernai. Šiemet parduotuvėse galima rasti jau ne tik iš Olandijos ar kitų šalių atvežtų gėlių, tačiau ir užaugintų Lietuvoje.

Energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas kovo 5 dieną už 12,39 tūkst. eurų įsigijo dar 600 grupės akcijų.  Po šio sandorio D. Maikštėnas turi 1 tūkst. „Ignitis grupės“ akcijų – 400 akcijų jis įsigijo per grupės IPO pernai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Pagal penktadienio uždarymo kainą D. Maikštėno akcijos vertos 20,65 tūkst. eurų.

Lietuvos paštas įspėja klientus apie dalies siuntų ir laiškų vėlavimus. To priežastys – vis dar išliekantis ypač didelis siuntų srautas ir pereinamasis laikotarpis diegiant automatizuotą siuntų skirstymą, rašoma pranešime spaudai. Bendrovė atsiprašo klientų už nepatogumus ir deda visas pastangas, kad siuntos būtų pristatytos kaip įmanoma greičiau. „Nuo kovo 1-osios Lietuvos paštas pradėjo perėjimą prie automatizuoto siuntų skirstymo.

Karantino suvaržymai Lietuvoje ilgam laikui buvo sustingdę dalies verslų veiklą. Paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys ne kartą savo pasitenkinimą liejo ne tik socialiniuose tinkluose, tačiau ir gyvuose protestuose. Galiausiai jų pastabos ir prašymai išklausyti – Vyriausybė priėmė karantino atlaisvinimus, kurie sudarė sąlygas dirbti verslams, turintiems atskirus įėjimus iš lauko į patalpas. Ribojimai, net ir atvėrus kelią verslams, išliko.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Visi keliautojai bei turistai privalės nuo kovo 10-osios pateikti neigiamą koronaviruso testą, nusprendė Vyriausybė. Tai turės užtikrinti ne tik vežėjai, bet ir kelionių organizatoriai.  Ministrų kabinetas penktadienį patikslino trečiadienį priimtą sprendimą, kuriuo tokia prievolė buvo numatyta tik vežėjams.

Panevėžio rajono gyventojas Zenonas Zebkinas yra tituluojamas Lietuvos bedarbių karaliumi. Vyras įtūžęs, nes jam vietos valdžia panaikino esą priklausančią pašalpą. Nesusipratimai įvyko tada, kai Paįstrio seniūnas Z. Zebkinui už pašalpą liepė atidirbti, o pastarajam atsisakius tai daryti pašalpa buvo panaikinta.  Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Ieškant tvaraus verslo pavyzdžių, nereikia žvelgti labai toli. Visiškai „žalią“ energiją naudojanti „Švyturio-Utenos alaus“ darykla Utenoje gali pasigirti nepaliekanti jokio anglies pėdsako. Vienas naujausių darykloje įgyvendintų sprendimų – šilumos energijos atgavimo sistema, net trečdaliu sumažinusi garo energijos sąnaudas. Tačiau Žemei draugiška darykla nesnaudžia ir nuosekliai siekia savo ambicingų tikslų, įkvepiančių ir kitus gamintojus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Klaipėdos miesto gyventojams skundžiantis dėl taršos, galimai sklindančios iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritorijos, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija penktadienį pradėjo neplaninį įmonės sausakrūvio uosto patikrinimą.

Nors ir kelių eismo taisykles vairuojantys asmenys žino gerai, tačiau informacijos apie tai kas iš tiesų priklauso nukentėjusiajam eismo įvykyje – stokojama. Dažnas patekęs į tokią padėtį, dėl patirto streso ir užplūdusių emocijų, susiduria su keblumais ne tik pildant deklaraciją, bet ir besirūpinant tolimesniais, transporto priemonės tvarkymo darbais.

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai. Ekspertai dalijasi praktiniais patarimais, padėsiančiais išsiaiškinti, koks įrenginys labiausiai atitiks jūsų poreikius.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

Maisto kainos pasaulyje nepaliaujamai auga devintą mėnesį iš eilės. Vasarį sparčiausiai brango cukrus ir augalinis aliejus, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, pakilo 2,4 proc. iki 116 punktų. Per metus jo vertė išaugo 26,5 procento. Cukraus kainų indeksas per mėnesį paaugo 6,4 proc.

Lietuvos gyventojai praėjusiais metais aktyviau pirko automobilius išsimokėtinai. Lizingo apimtis pernai, palyginti su 2019 m., išaugo 37 proc., o vidutinė įsigyjamo lengvojo automobilio vertė siekė beveik 24 tūkst. eurų, praneša „Citadele“ bankas. Gyventojai lizingu dažniausiai įsigijo 3–5 metų senumo automobilius. Naują automobilį, pagamintą ne seniau nei prieš metus, įsigijo du iš penkių privačių klientų, lizingo būdu pernai pirkusių automobilius.

Už teritoriją Vilniuje, šalia Savanorių žiedo, aukcione pasiūlyta 1,6 mln. eurų. Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas BNS pranešė, jog ketvirtadienį pasibaigusiame aukcione buvo du dalyviai. Jame už beveik 1,3 mln. eurų pradinę kainą buvo parduodami 2 tūkst. kv. metrų ploto gamybos ir 1,4 tūkst. kv.

Tarpmiestinio keleivinio transporto įmonės sako atsidūrusios ties žlugimo riba, nes vežti žmones jau metus vieni nuostoliai, nurodo portalas lrt.lt.  Skaičiuojančios, kad per pirmą karantiną patyrė 25 mln. eurų nuostolių, įmonės įspėja, kad be paramos autobusai nustos kursuoti. „Virš 30 proc. mūsų narių keleivinių vežėjų yra tikrai labai nepavydėtinoj padėty“, – pabrėžia „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Didžiųjų miestų darželiuose vaikai nemaitinami ekologiška vietos ūkininkų užauginta produkcija, rašo „Vakarų ekspresas“.   Pasak Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, Žemės ūkio ministerijos nuo 2019 metų vykdomoje programoje, pagal kurią vietos ūkininkų užaugintą produkciją vartojantys darželiai gali pretenduoti į finansavimą, šiemet dalyvauja tik po iš vieną Vilniaus ir Kauno rajono darželį.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Įprasta sakyti, kad pinigai laimės neatneša. Laimė yra individualus dalykas ir daugybei žmonių pinigai jai nėra reikalingi. Lygiai taip pat yra daug turtingų ir nelaimingų žmonių. Bet kokių yra dauguma? 162 šalių tyrimas atskleidė tai, ką tikriausiai ir taip nujautėte. Šis tyrimas –  tai 5 anksčiau atliktų tyrimų apžvalga, įtraukusi 1,6 milijonus žmonių iš 162 šalių. Mokslininkai norėjo pažiūrėti, kokios emocijos yra siejamos su žemesnių ar aukštesniu pajamų lygiu.

Lietuvos profesinės sąjungos teigia, jog dirbančios moterys karantino metu ypač nukentėjo, tačiau pasigendama paramos joms. Be to, nėra duomenų, kaip bus naudojama parama iš Europos atsigavimo fondo.  Tai profsąjungų atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) pareiškus turint informacijos, keliančios abejonių dėl Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ veiklos ir patikimumo, pastaroji prašo VSD paviešinti informaciją.  „Ši informacija svarbi visuomenei.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija siekia skatinti darbdavių atvirumą skelbiant darbuotojų atlyginimus, kad moterims būtų lengviau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.  Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį. „Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo.

Tolimojo keleivinio transporto kompanija „Toks“ nuo penktadienio atnaujina penktadalį tarpmiestinių reisų, kuriais įprastai keliaudavo daugiausiai keleivių.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Antrasis karantinas Lietuvoje sujaukė būsimuosius vairuotojus egzaminuojančios „Regitros“ veiklą. Nuo gruodžio vidurio įmonės logotipais pažymėti automobiliai į gatves nevažiavo, o Vyriausybės priimti kasdienio gyvenimo suvaržymai laukti savo eilės privertė tūkstančius vairuotojų.  Trečiadienį „Regitra“ būsimųjų vairuotojų kantrybė trūko – į mitingus visoje Lietuvoje susirinko šimtai žmonių, prie Seimo rūmų piketuoti atvyko ir vairavimo mokyklos.

Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.