Verslas

Naudotų automobilių rinkoje egzistuoja modeliai, kurie niekada netampa kolekcininkų aistrų objektais, tačiau puikiai atlieka savo pagrindinę funkciją. Vienas tokių pavyzdžių – nuo 2016 iki 2024 metų gamintas kompaktiškas „Opel Crossland“ krosoveris.  Kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Autopilotas“ kūrėjai pastebi, kad tai itin racionalus pasirinkimas. „Tai yra vienas iš tų automobilių, į kurį kiek bežiūrėsi, jo vis tiek nepastebėsi.

Šiomis dienomis vis dažniau yra girdima kaip sukčiai apgauna įvairiaus amžiaus žmones. Tačiau nepaisant visų priemonių, skirtų su jais kovoti, į sukčių pinkles vis dar pakliūva nemažai lietuvių.  Taip nutiko ir vienai „Swedbank“ klientei – iš jos sukčiai išviliojo 4 270 eurų, skelbiama Lietuvos bankas nagrinėtoje ginčo byloje. Nustatyta, kad moteris per „Messenger“ pokalbių programėlę iš neva pažįstamos gavo pasiūlymą dalyvauti loterijoje.

Brangstant putplasčiui ir kitoms statybinėms medžiagoms, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar dalis tiekėjų sąmoningai neriboja produkcijos ir taip dar labiau nekelia kainų. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) vystytojai sako, kad dabartinė situacija daug sudėtingesnė nei paprastas noras daugiau uždirbti.

Vilniuje 2028-ųjų gegužę vyks didžiausia Europos aviacijos maršrutų plėtros konferencija „Routes Europe“, pritrauksianti virš tūkstančio oro linijų bendrovių, oro uostų, aviacijos paslaugų teikėjų bei atvykstamojo turizmo atstovų.  „Lietuvos oro uostams pritraukti tokį renginį buvo labai didelė svajonė“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „airBaltic“ per pirmuosius keturis šių metų mėnesius skraidino 1,481 mln. keleivių, o tai yra 5,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, pranešė bendrovė. Bendrovė pažymėjo, kad tai yra didžiausias keleivių skaičius, kurį „airBaltic“ kada nors pervežė per pirmuosius keturis metų mėnesius. Tuo metu „airBaltic“ skrydžių skaičius lyginamuoju laikotarpiu išaugo 5,1 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų automobilių pramonė ir politikai vienijasi bendram tikslui. Artėjant aukščiausio lygio Vašingtono ir Pekino vadovų susitikimui, prezidentui Donaldui Trumpui siunčiama griežta žinutė. Verslo ir valdžios atstovai reikalauja neatverti vietinės rinkos Kinijos automobilių gamintojams. Sausio mėnesį Detroite D. Trumpas viešai pareiškė, kad Kinijos bendrovių gamyklos Jungtinėse Valstijose būtų sveikintinas žingsnis, tačiau šie žodžiai sukėlė nerimą vietos gamintojams.

Statybos, remonto ir buities prekių prekybos grupė „Kesko Senukai“ planuoja atidaryti naujų prekybos centrų Baltijos šalyse, parduoti senas, poreikių nebeatitinkančias parduotuves ar pastatus.  Taip pat svarstoma steigti investicijų fondą – investuotojai galėtų dalyvauti grupės nekilnojamojo turto (NT) projektuose, pirmadienį skelbia įmonė.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorė „Deutsche Telekom“ planuoja kartu kurti gynybinį „skydą“, skirtą apsisaugoti nuo dronų ir sabotažo išpuolių, pirmadienį pranešė abi bendrovės. Pastaraisiais metais Vokietija ir kitos Europos šalys susidūrė su įtariamo sabotažo aktų ir neatpažintų dronų įsibrovimų banga, o už daugelio šių incidentų, kaip manoma, stovi Rusija.

Neseniai įvykus dviem traukinių avarijoms ir premjerei pareiškus, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ir Susisiekimo ministerija turi per dvi savaites paruošti planą, kaip stiprinti geležinkelių infrastruktūros saugumą, susisiekimo viceministras sako, kad parengus planą bus aiškesnis ir finansavimo poreikis. „Apie geležinkelių didesnį finansavimą – skaičius susigryninsime, kiek iš tikrųjų reikia, o ne tiek, kiek noras yra turėti, nes noras turėti yra visiems.

Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklą valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ paskelbė apie naują strateginės plėtros etapą. Bendrovės valdybos patvirtintame ilgalaikiame plane numatyta kasmet atidaryti arba pastatyti apie 20 tūkst. kvadratinių metrų naujo prekybinio ploto. „Matome aiškią galimybę Baltijos šalyse kurti naujos kartos mažmeninės prekybos tinklą, kuris būtų ne tik didžiausias, bet ir moderniausias regione.

Statybos ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Hisk“ generaliniu direktoriumi paskirtas Marius Motiejaitis.  Jis keičia beveik trejus metus bendrovei vadovavusį Robertą Ziminskį, pirmadienį pranešė „Hisk“.  „Pastarasis „Hisk“ laikotarpis buvo pokyčių bei investicijų į techninį ir intelektinį kapitalą, per kurį bendrovė kryptingai rengėsi naujam didelės apimties infrastruktūros projektų etapui bei optimizavo skaitmenizuotus veiklos procesus“, – pranešime teigė įmonės akcininkas ir va...

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ žadant iki 2028-ųjų pradžios pastatyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono kompleksą Vilniuje, premjerė tikisi, kad projektas bus įgyvendintas laiku. „Tai buvo pažadas, kad kitais metais (2027 metais – BNS) bus pirmos rungtynės, tai tikrai džiaugsiuosi, jeigu tai įvyks, mielai dalyvausiu ir žiūrėsiu rungtynes“, – žurnalistams pirmadienį sakė Inga Ruginienė.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos šalies degalinėse pirmadienį sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, daugiausia pigo dyzelinas – jo kaina mažėjo 1,4 proc. Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,84  euro iki 2,12 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,95 euro ir buvo 1,4 proc.

Lietuvos kelių būklė pasiekė kritinę ribą, o viena pagrindinių asfalto trupėjimo priežasčių išlieka perkrautas sunkiasvoris transportas. Iki šiol galiojusi patikros sistema buvo neefektyvi, nes didžioji dalis pažeidėjų tiesiog praslysdavo pro pareigūnų akis. Siekiant sustabdyti kelių naikinimą, šalyje pradedama diegti beprecedenčio masto kontrolės infrastruktūra.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. „Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja „Achema“, užpernai patyrusi 12,8 mln. eurų grynąjį nuostolį, 2025 metais uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 375,3 mln. eurų ir buvo 14 proc. mažesnės nei 2024 metais (436,7 mln.

Venos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ finansams nuo pirmadienio vadovauja Audronė Joffė, pranešė įmonė. Grupės generalinis direktorius Aleksėjus Kriščukas sako, kad nauja finansų vadovė padės bendrovei plėstis bei didinti veiklos efektyvumą. „Audronės prisijungimas prie „Novaturo“ vadovų komandos žymi svarbų žingsnį toliau stiprinant bendrovės finansinę kompetenciją ir pasirengimą ilgalaikiam augimui“, – pranešime sakė A. Kriščukas.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ konsoliduota apyvarta per keturis šių metų mėnesius siekė 121,5 mln. eurų ir buvo 28,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Vien balandį grupės pajamos siekė 34,5 mln. eurų – 48,6 proc. daugiau nei pernai balandį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė grupė. Vilkyškių pieninės pajamos Vilkyškių pieninės pajamos pernai augo 22,9 proc. iki 322 mln. eurų, grynasis pelnas – 5,3 proc. iki 17,233 mln.

Artimiausiu metu Lietuvoje planuojama modernizuoti Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, o pagrindiniuose šalies keliuose pradėti diegti dinamines vilkikų svėrimo sistemas. Pasak pokyčius inicijuojančios Susisiekimo ministerijos, tai leis efektyviau kontroliuoti sunkiasvorį transportą, automatiškai fiksuoti viršsvorį ir išrašyti administracinių nusižengimų protokolus. „Įjungsime 10 metų neveikusias vilkikų svarstykles.

Oficialus nedarbas gegužės 1-ąją šalyje siekė 8,1 proc. – per mėnesį rodiklis sumažėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną tarnyboje registruota 146,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių žmonių – 5,4 proc. (8,4 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Audronė Butkienė sako, kad kovą suintensyvėjusi darbuotojų paieška aktyvumą išlaikė ir balandį – augo darbo paklausa ir gyventojų užimtumas.

Nuo kitos savaitės keisis dalies prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Pasak „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Linos Skersytės, darbo laiko pokyčiai įvedami atsižvelgus į pirkėjų įpročius. „Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, nusprendėme koreguoti dalies parduotuvių darbo laiką, kad jis geriau atitiktų skirtingus klientų poreikius.

Neriaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ valdoma didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ išplatino 350 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų su 4,75 proc. metų palūkanų norma. Obligacijas įsigijo 81 investuotojas iš Jungtinės Karalystės, Europos, Baltijos ir Šiaurės šalių iš siūlyme dalyvavusių daugiau kaip 100, o paklausa viršijo pasiūlą daugiau nei tris kartus – galutinė užsakymų knyga (angl. order book) viršijo 1 mlrd.

Balandį mėnesio infliacija – palyginti su kovu – siekė 0,6 proc., o metinė – balandį, palyginti su pernai balandžiu – 5,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija – 12 pastarųjų mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – siekė 3,9 proc., pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija Statistikų skelbta išankstinė mėnesio infliacija siekė 0,7 proc., metinė – 4,9 proc., o vidutinė metinė – 3,6 proc. Transporto prekių ir paslaugų kainų 4,3 proc.

Lenkija patiria gerokai daugiau iššūkių įgyvendinant bendrą su Lietuva komercinės elektros jungties „Harmony Link“ projektą – Lietuvai siekiant jį baigti jau 2030 metais, šalies elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bando padėti kaimynei spartinti darbus, sako projekto vystytojos vadovas Andrius Šemeškevičius. „Litgrid“ vadovas interviu BNS teigia, kad Lenkijoje projekto darbų – triskart daugiau, jie sudėtingesni. Vis dėlto, jo teigimu, abi šalys palaiko konstruktyvų dialogą.

Sparčiai besivystančiame sostinės Kalnėnų mikrorajone iškils naujas gyvenamųjų namų kvartalas „Kalnėnų Baltas lapas“. Projektą vystanti bendrovė „EIKA Development“ į šią teritoriją Moravų gatvėje planuoja investuoti daugiau nei 68 mln. eurų. Pranešama, kad projektas bus įgyvendinamas keturiais etapais, o jį užbaigus, rinką papildys daugiau nei 520 butų.  Pasak bendrovės, statybos darbai prasidės dar šį mėnesį. Pirmojo etapo metu bus investuojama per 20 mln.

Siekiant mažinti skurdą Lietuvoje, reikia skatinti investicijas regionuose, kur nedarbas yra didžiausias šalyje, sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. „Iš tikrųjų regionuose yra problema, kad trūksta darbo vietų, todėl reikia skatinti pritraukti investicijas ten, kur yra didesnis nedarbas“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Šilinskas.

Įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „Storent Holding“ grupė praėjusiais metais augino pajamas 35 proc.  – iki 63,8 mln. eurų, o grupės grynasis pelnas sudarė 1,6 mln. eurų. Tuo metu pakoreguota „pro forma“ EBITDA pernai augo 87 proc. ir siekė 24,9 mln. eurų „Storent Europe“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andris Pavlovs teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ne tik žengimas į JAV rinką, bet ir nuolatinės investicijos į nuomojamos įrangos parką.

  Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje baigusi statyti aliejinių augalų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamyklą, į kurią investavo 70 mln. eurų, Klaipėdos rapsų aliejaus ir biodyzelino gamintoja „Mestilla“ tikisi užimti apie 1,5–2 proc. sektoriaus Europoje ir kiek didesnę dalį Skandinavijoje.

Seimas svarstys galimybę daugiau negu metams atidėti naujų antstolių įkainių įsigaliojimą. Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Civilinio proceso kodekso pataisas ir toliau jas svarstys birželio 2-ąją. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, reikalingas bent minimalus pereinamasis laikas, per kurį paaiškėtų, kaip antstolius paveiks skolų išieškojimo reforma.

Trims investuotojams iki 2034 metų ketinant investuoti daugiau nei 700 mln. eurų į vėjo energetikos technologijų gamybos įrenginių plėtrą Rygos uosto teritorijoje esančioje Kundzinsaloje, Lietuvos vėjo bei saulės parkų vystytojos „New Energy Group“ valdoma bendrovė „Eurostat 5“ šioje teritorijoje svarsto statyti vėjo technologijų surinkimo ir logistikos centrą.

Nuo birželio degalinėms įsigalios nauja tvarka – degalų kainas jos galės didinti tik vieną kartą per dieną, o mažinti galės neribotai. Nors valdžia tikina, kad taip bus siekiama daugiau stabilumo rinkoje, daliai gyventojų kyla klausimų, ar tai netaps priežastimi degalams dar labiau brangti. Vis dėlto ekonomistai sako, kad tokia praktika jau taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl didelių sukrėtimų rinkoje tikėtis nereikėtų.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Praūžus pirmajai pasitraukimo iš II pensijų pakopos bangai, pradėjo plūsti nauji prašymai išeiti. Kad ši sistema visiškai nesugriūtų, Lietuvos banko vadovas ragina valdančiuosius keisti anuitetų išmokėjimo tvarką. Tačiau ministrė Jūratė Zailskienė tai daryti atsisako. Panevėžio rajono meras perspėja, kad daug pasitraukusių iš II pakopos, kurie gauna socialinę paramą, gali susidurti su nemalonumais – paramą gali tekti grąžinti arba ji bus sumažinta.

Smarkiai išaugus kuro kainoms, Lietuvos kelionių organizatoriai vienas po kito pranešė apie taikomas kuro priemokas jau įsigytoms kelionėms. Visgi teisininkai pataria neskubėti ir atidžiai peržvelgti sutarties sąlygas, nes kartais organizatoriai neturi teisės prašyti papildomai susimokėti. Kelionių organizatoriai nurodo, kad organizuotų turistinių kelionių sutartyse paprastai yra numatyta galimybė didinti kainą dėl išaugusių išlaidų kurui.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sandorių skaičius pasiekė piką ir rinka stabilizavosi, o tai, jo teigimu, galima laikyti geru ženklu. „Išėjome į finišo tiesiąją – pažiūrėsime, kiek (atsiimti antros pakopos – ELTA) pensijų fondų pinigai judins rinką. (...) Kas matosi, rinkos aktyvumas stabilizavosi. Per pirmą ketvirtį, iš esmės, sandorių skaičius buvo labai panašus kaip ir pernai.

Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ šiemet į paviršinių nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 m. bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų, pranešė sostinės savivaldybė. Tikimasi, kad šios investicijos padės išvengti laikinų gatvių užtvindymų, pagerins eismą lyjant, sumažins liūčių keliamą grėsmę infrastruktūrai ir gyventojų turtui.

Po avarijos daugelis vairuotojų tikisi, kad draudimas padengs visas automobilio remonto išlaidas. Vis dėlto praktikoje daliai žmonių tenka primokėti ir iš savo kišenės – net jei dėl eismo įvykio jie nėra kalti. Dažniausiai tokios situacijos kyla tuomet, kai draudikai pritaiko vadinamąją nusidėvėjimo išskaitą naujoms detalėms. Kitaip tariant, dalis remonto išlaidų nėra atlyginama argumentuojant tuo, kad automobilis po remonto neturi tapti „geresnis“ nei buvo iki avarijos.

Trapios viltys apie karo Irane pabaigą neseniai rekordinėse aukštumose buvusią naftos kainą dabar nuleido iki 100 dolerių už barelį. Taip pasaulinės rinkos pasitinka Donaldo Trumpo žinutes apie esą sėkmingas derybas su Iranu. Tačiau ekonomistai ragina neatsipalaiduoti ir nepradėti per anksti švęsti, nes įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų išlieka didelė. O ir naftos bei jos produktų atsargų pasauliui gali pradėti trūkti jau vidurvasarį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prokuratūra kol kas nemato pagrindo prašyti užpernai Vilniuje sudužusio DHL siuntas gabenusio lėktuvo piloto iš Ispanijos perduoti Lietuvai, ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami jam esant gimtinėje. „Šiuo metu jus dominantis tyrimas dar vyksta“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Ispanų pilotui buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimus neatsargiu gyvybės atėmimu, sunkiu sveikatos sutrikdymu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo.

Jei socialiai pažeidžiamiems gyventojams – pensininkams, asmenims su negalia, nepilnamečiams priklausantis žemės sklypas yra apleistas, siūloma netaikyti jiems žemės mokesčio lengvatos.  Tai numatančias praėjusį antradienį Seimui pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas palaikė 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 12. Projektą svarstys Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų komitetai, vertins Vyriausybė, o šių metų birželio 25 d. jis vėl turėtų atsirasti plenarinėje parlamento salėje.

Kasmet deklaruojant pajamas daliai gyventojų tenka papildomai susimokėti mokesčius „Sodrai“. Tačiau kai kurie žmonės sako, kad didžiausių problemų kyla ne dėl pačių įmokų, o dėl painios sistemos. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Lina, kuri tikina reguliariai mokanti įmokas pagal sudarytą grafiką, tačiau „Sodros“ paskyroje vis tiek nuolat mato atsirandančias naujas skolas.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta lietuviškos braškės. Nors augintojai tikina, kad šiemet ankstyvąsias uogas užauginti atsiėjo brangiau, kainų didinti jie nesiryžta. Pirmųjų uogų kilogramas valgytojams atsieis maždaug 10 eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Anykščių šiltnamiuose darbuotojos kasdien priskina maždaug pusantros tonos prisirpusių braškių. Anykštėnai vieni pirmųjų Lietuvoje pradeda šių uogų sezoną.

Būsto nuomos kainos auga ne tik Lietuvos didmiesčiuose. Vis didesnius pokyčius jaučia ir mažesnieji šalies miestai, kur dėl ribotos pasiūlos ir vangios naujų būstų statybos, nuomos įkainiai neretai ima vytis sostinę. Ekspertai tikina, kad šios priežastys nepalieka nuomininkams kito pasirinkimo, kaip tik susitaikyti su sparčiai kylančiomis kainomis. Ši tendencija nėra trumpalaikis svyravimas, o veikiau ilgus metus besitęsiantis procesas.

Šiltasis metų laikas daugeliui asocijuojasi su atostogomis, tačiau vis dažniau kelionės planuojamos ne tik pagal norus, bet ir pagal galimybes. Augant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip pailsėti neišleidžiant didelių sumų – ir tokių galimybių tikrai netrūksta.  Keliauti galima ir neištuštinant piniginės – rinkoje vis daugiau pasiūlymų, leidžiančių už kelis šimtus eurų aplankyti populiarias kryptis ar atrasti pigesnes jų alternatyvas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei. Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.

Ekonomistai ramina, kad nors ir prognozuojama didesnė infliacija, Lietuvoje ekonomika auga sparčiausiai iš Baltijos šalių. Tačiau kiek tai gelbės – kiek augs maisto kainos, kils paskolų palūkanos ir kaip gyvensim šiais metais toliau? Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijum Mačiuliu. Girdime, kad džiaugiatės Lietuvos ekonomikos išskirtinumu – esą šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą šildymo sezoną, rugsėjį–balandį, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų iš viso užpildė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai buvo pateikta 414,4 tūkst. prašymų. Vis tik ministerijos teigimu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo sausio iki pat balandžio.

Gyventojai, planuojantys įsirengti saulės elektrines ar jau tai padarę pastaraisiais metais, vis dar gali pasinaudoti valstybės parama, tačiau laikas ribotas – paraiškos priimamos iki 2026 m. birželio 30 d. Šiuo metu galiojančiam Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimui yra skirta daugiau nei 13 mln. eurų.  Parama skirta fiziniams asmenims, įsirengiantiems naujas saulės elektrines bei elektros energijos kaupimo įrenginius namų ūkiuose.