Kelionių organizatoriai nurodo, kad organizuotų turistinių kelionių sutartyse paprastai yra numatyta galimybė didinti kainą dėl išaugusių išlaidų kurui.
Tuo metu teisininkai pažymi, kad neretai jose trūksta vienos būtinos sąlygos, nuo kurios priklauso tokio kainos keitimo teisėtumas.
Taigi, kokiu atveju galima atsisakyti mokėti priemoką?
Beveik visų klientų reikalauja mokėti papildomai
Naujienų portalui tv3.lt kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė kiek anksčiau aiškino, kad brangstant naftai, aviacinio kuro kaina išaugo iki 95 proc., o tai reikšmingai išaugino skrydžių organizavimo savikainą visiems kelionių organizatoriams.
„Siekėme, kad augančios degalų kainos pasekmes mūsų keliautojai jaustų kaip įmanoma mažiau, vis tik nepavyko amortizuoti visų išaugusių kaštų tik savo sąskaita. Apgailestaujame, tačiau turėjome peržiūrėti skrydžių kainodarą“, – komentavo „Tez Tour“ atstovė.
Ji paaiškino, kad kelionėms, įsigytoms po kovo 8 dienos, šis mokestis į kelionės kainą įskaičiuojamas automatiškai. Tuo metu visi, kas įsigijo kelionę anksčiau, turi susimokėti papildomai.
„Tai palietė ir anksčiau atliktų kelionių rezervacijas. Reaguojant į kuro kainų šuolį, iki kovo 8 d. įsigytoms kelionėms buvo įvestas degalų mokestis, priklausantis nuo skrydžio atstumo. Kelionėms, įsigytoms po kovo 8 d., kuro mokestis jau įskaičiuotas į kelionės kainą. Mokestį apskaičiavome atsižvelgdami į šiuo metu fiksuojamą aviacinio kuro kainos augimą, laikydamiesi aukščiausių sąžiningumo standartų ir turistinės kelionės sutarties sąlygų“, – pridėjo I. Aukštuolytė.
„Tez Tour“ atstovė pažymi, kad kuro mokesčio keliautojams iš karto mokėti nereikia. Anot jos, jis yra pridedamas prie galutinės kelionės kainos, kurią keliautojai apmoka pagal mokėjimo grafiką, t. y., kai iki išvykimo lieka mažiau nei 21 diena.
I. Aukštuolytė pabrėžia, kad tokie kainos pasikeitimai yra normalūs, o jų sąlygos būna nurodytos sutartyse.
„Kelionių organizatorius turi teisę po sutarties sudarymo didinti kelionės kainą, kai kainos didinimą lemia pasikeitusi turistų vežimo kaina dėl degalų išlaidų“, – nurodė ji.
Kainą gali didinti tik šiais atvejais
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnioji teisininkė Viktorija Stančikė pažymėjo, kad kai aiškiai nėra numatyta kainos perskaičiavimo tvarka – organizatorius neturi teisės didinti kainą.
Pasak teisininkės, teisės aktuose numatyta, kad kelionės kainą po sutarties sudarymo galima kelti tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms:
- kaina didinama dėl pasikeitusios keliautojų vežimo kainos dėl degalų, kitų energijos šaltinių išlaidų, pasikeitus aktualių mokesčių, rinkliavų dydžiui ar valiutų kursui,
- sutartyje numatyta, kad kelionių organizatorius gali padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą,
- sutartyje numatyta keliautojo teisė į kainos sumažinimą sumažėjus atitinkamoms kelionės išlaidoms,
- sutartyje nurodyta, kaip turi būti apskaičiuota peržiūrėta kaina,
- kelionių organizatorius aiškiai ir suprantamai informuoja keliautoją apie kainos didinimą likus ne mažiau kaip 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, nurodydamas kainos padidėjimo priežastis ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas.
Tai reiškia, kad norėdami turėti galimybę didinti kelionės kainą, kelionių organizatoriai turi jau sutartyje numatyti ne tik galimybę esant tam tikroms sąlygoms didinti kainą, bet ir nurodyti aiškią kainos perskaičiavimo tvarką.
„Atitinkamai ir nusprendę didinti kainą pranešime apie kainos didinimą jie turi nurodyti ne tik kainos didinimą nulėmusias priežastis, bet ir pateikti pagal sutartyje nustatytą tvarką atliktą kainos didinimo apskaičiavimą“, – pabrėžė V. Stančikė.
Šių sąlygų nenurodo daugelis organizatorių?
Teisininkė pastebi, kad organizuotų turistinių kelionių sutartys yra standartinės ir dažnu atveju skelbiamos viešai kelionių organizatoriaus interneto svetainėje.
Anot jos, peržvelgus Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių sutarčių sąlygas matyti, kad kainos perskaičiavimo tvarkos aptarimas sutartyje yra labiau išimtis nei taisyklė.
„Dažniausiai apsiribojama tik teisės didinti kainą įtvirtinimu, bet nenurodoma, kaip bus apskaičiuota padidėjusi kaina. Net ir tais atvejais, kai ši tvarka formaliai aptariama, ji paprastai išlieka gana bendro pobūdžio. Nurodoma, kad kainos padidėjimas apskaičiuojamas prie pradinės kainos pridedant skirtumą tarp naujų ir sutarties sudarymo metu buvusių išlaidų, tačiau nepaaiškinama, kaip tos padidėjusios išlaidos yra gaunamos, kaip bendras kelionės išlaidų padidėjimas virsta konkrečiam keliautojui taikoma priemoka“, – aiškino teisininkė.
Pasak V. Stančikės, būtent toks neapibrėžtumas atima iš vartotojo galimybę objektyviai patikrinti, ar pritaikytas kainos padidėjimas yra skaidrus ir atitinka realius pokyčius, ar priemoką sudaro tik padidėjusi kuro kaina, ar ir kelionių organizatoriaus marža, administracinės išlaidos ir pan.
Visgi pašnekovė priduria, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra pateiktas išaiškinimas, kiek detaliai sutartyje turi būti aptarta kainos perskaičiavimo tvarka – ar užtenka nurodyti, jog padidėjimas apskaičiuojamas iš padidėjusių išlaidų, ar privaloma detalizuoti konkrečius skaičiavimo principus ir metodikas.
„Skaidrios metodikos įtvirtinimas sutartyje reikalautų kelionių organizatoriaus atskleisti turistui tam tikrą konfidencialią informaciją. Pavyzdžiui, kokią dalį kelionės kainos sudaro išlaidos kurui, kiek konkrečiai padidėjo konkretaus skrydžio kuro sąnaudos ir pan.“ – komentavo teisininkė.
Tačiau ji pabrėžia, kad kai sutartyje apskritai nėra aptarta kainos perskaičiavimo tvarka, kelionės kainos didinimo teisėtumas yra labai abejotinas.
„Ypač tais atvejais, kai ir pranešime apie kainos didinimą kelionių organizatorius nurodė tik priemokos dydį ir priežastis, dėl kurių didina kainą, bet nepateikė konkrečios keliautojui pritaikytos priemokos apskaičiavimo“, – paaiškino V. Stančikė.
Pataria, kaip elgtis, kai reikalauja primokėti
Teisininkė aiškino, kad gavus kelionių organizatoriaus pranešimą apie kainos didinimą, pirmiausia reikia įvertinti jo turinį: patikrinti, ar sutartyje yra įtvirtinta kainos perskaičiavimo tvarka ir ar pritaikyta priemoka apskaičiuota, vadovaujantis būtent ja.
„Jei šios sąlygos nėra tenkinamos, tikslinga kreiptis į kelionių organizatorių ir pareikalauti tiek pateikti skaičiavimus, tiek ir nurodyti, kur sutartyje yra aptarta kainos perskaičiavimo tvarka, o ne tik teisė didinti kainą“, – patarė specialistė.
Jei ir tokiu atveju kelionių organizatorius nepateikia aiškaus atsakymo, keliautojas neprivalo mokėti kuro priemokos.
Vis dėlto, pasak V. Stančikės, svarbu įvertinti ir galimas rizikas: nesumokėjus degalų mokesčio, kelionių organizatorius gali nutraukti sutartį.
„Norint išvengti tokios baigties, priemoką galima sumokėti su išlyga, nurodant, kad su priemoka nesutinkama ir pasiliekama teisė ją ginčyti. Teisė reikalauti neteisėtai pritaikytą priemoką išlieka ir atlikus mokėjimą be nurodytos išlygos, tačiau tokiu atveju kelionių organizatorius gali bandyti įrodinėti, jog sumokėdamas priemoką, turistas išreiškė sutikimą su kainos didinimu“, – pažymėjo ji.
Teisininkė pridėjo, kad net ir įvykdžius reikalavimą sumokėti kuro priemoką, galima kreiptis į kelionių organizatorių, o po to – ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) su oficialiu reikalavimu sugrąžinti nepagrįstai pritaikytą degalų mokestį.
Anot jos, pirmieji skundai dėl pritaikytų kuro priemokų grąžinimo jau pasiekė VVTAT.
„Atsižvelgiant į tai, kad degalų mokestis yra nedidelė suma, paprastai sudaranti nežymią dalį bendros kelionės kainos, individualaus ginčo inicijavimas vartotojui gali atnešti daugiau vargo nei naudos.
Tiesa, kuro priemokos buvo pritaikytos didelėms keliautojų grupėms, todėl ši situacija yra klasikinis pavyzdys, kai vartotojai savo teises gali ginti ne tik individualiai, bet ir kolektyviai – pareikšdami grupės ieškinį“, – patarė V. Stančikė.
