Verslas

Vidutinėsbenzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos Lietuvoje trečiadienį sumažėjo atitinkamai 1,7 proc., 1,4 proc. ir 0,6 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dyzelino kainos šalies degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,83 euro iki 2,09 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,97 euro ir buvo 1,4 proc.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, siūlančioms numatyti atsakomybę už alkoholinių gėrimų prekių ženklą turinčių nealkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Už šio draudimo nesilaikymą svarstoma numatyti nuo 20 iki 120 eurų siekiančias baudas. Šią Seimo nario socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus iniciatyvą trečiadienį palaikė 8 komiteto nariai, 1 susilaikė.

Radviliškio rajone kartu su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ statomos kelių šimtų milijonų eurų vertės artilerijos šaudmenų gamyklos statybos kiek atsilieka nuo idealaus grafiko, sako projekto dalininkės, valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas. Anot Mindaugo Keizerio, nuo oficialios statybų pradžios pernai lapkritį iki šiol jau atlikta apie penktadalį visų darbų, jie kiek vėluoja dėl užsitęsusios žiemos.

  Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos 2025 metais augo 14 proc. iki 652,7 mln. eurų, jų operacijų suma – 8 proc. iki 166 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). LB teigimu, nepaisant augimo, didžioji dalis pajamų ir toliau koncentruojasi dešimtyje didžiausių įstaigų – jos uždirbo beveik 389 mln. eurų su licencine veikla susijusių pajamų ir generavo 100 mlrd. eurų mokėjimo operacijų sumos.

Prancūzijos kasacinis teismas trečiadienį nagrinės žlugusiobanko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo ekstradicijos Lietuvai bylą.  Tai anksčiau BNS patvirtino aukščiausios instancijos Prancūzijos teismas, kuriam V. Antonovas apskundė Reno miesto apeliacinio teismo sprendimą išduoti jį Lietuvai. Anot tesimo, byla bus nagrinėjama Baudžiamųjų bylų skyriaus posėdyje.

Valstybės valdomo Lietuvos pašto grupė pernai uždirbo 5,9 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 24,4 karto daugiau nei užpernai (242 tūkst. eurų) – ir gavo 108,2 mln. eurų pajamų – 9 proc. daugiau (99,4 mln. eurų), rodo įmonės ataskaita, pateikta Registrų centrui. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 17,4 mln. eurų ir buvo 58,5 proc. didesnis (11 mln. eurų), EBITDA marža augo 4 proc. punktais iki 13,9 proc.

Privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“, kurios buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas iš fondo įmonių prieš kelerius metus pasisavinęs daugiau nei 40 mln. eurų, įmonių pajamos pernai augo 6,5 proc. iki 1,25 mlrd. eurų. Bendras įmonių pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) pernai augo 0,1 proc. iki 88,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė „BaltCap“. „BaltCap“ įmonių pajamos pernai augo 6,5 proc. iki 1,25 mlrd.

 Šią savaitę Lietuvoje lankysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  ekspertai, vadovaujami Kazuko Shirono.  TVF ekspertai vertins Lietuvos fiskalinės politikos, mokesčių, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo sritis, taip pat aptars konkurencingumo, produktyvumo, žaliosios transformacijos ir energetinės nepriklausomybės, skaitmenizacijos, sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo bei kitus klausimus.

Pirmųjų mėnesių antros pakopos pensijų reformos duomenys rodo perpus išaugusį gyventojų visiškai grąžintų paskolų kiekį, teigia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atstovė. „Stebėjome ryškų pokytį ypač balandžio 10 d., tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai žmonės atgavo pinigus – lyginant 2026 m. balandžio mėnesį ir 2025 m. balandžio mėnesį pastebėjome, kad būtent grąžintų būsto paskolų kiekis (…) padidėjo 50 proc., padidėjo ir vartojimo paskolų apie 40 proc.

Vilniuje pradėti planiniai vamzdynų diagnostikos ir hidraulinių bandymų darbai. Todėl jų metu dalyje sostinės gali būti laikinai nutrauktas karšto vandens tiekimas, trečiadienį pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Pasak bendrovės, šiemet bandymų apmtys sumažintos, tad laikino tiekimo sutrikimo išvengs apie 46 proc. vilniečių.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 175,4 mln. eurų pelno iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) – 9,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Koreguotas EBITDA siekė 192,2 mln. eurų ir buvo 2 proc. didesnis (188,5 mln. eurų). Grupė tikisi, kad šiemet koreguotas EBITDA sieks 550–600 mln. eurų. Grupė uždirbo 72,8 mln. eurų grynojo pelno – 13,2 proc. mažiau (83,9 mln. eurų), jos pajamos šiemet siekė 939 mln.

Tik nedidelė dalis žmonių, jau atsiėmusių ar dar tik planuojančių atsiimti lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, ketina jas investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), rodo bendrovės „EIKA Development“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, iš visų respondentų daugiau nei 77 proc. teigė kaupę lėšas antrosios pensijų pakopos fonduose, iš kurių 28 proc. sukauptas lėšas jau atsiėmė, o 32 proc. žmonių dar svarsto tai padaryti ateityje.

Seime antrą kartą nuo 2021 metų siūlant didinti moterų higienos priemonių prieinamumą iki 5 proc. sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) menstruacijų priemonėms, Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti tokiam siūlymui. Ministerija sako pritarianti siekiui mažinti žmonių nepriteklių ir socialinę atskirtį, bet nemano, kad tokia priemonė yra tinkama – biudžetas netektų pajamų, o sumažinus PVM šių priemonių kaina nesumažėtų.

Itin iškalbingas skaičius: tik „Iki“ parduotuvėse siūlomo „Clever“ ženklo produktų pardavimai šiemet jau šoktelėjo beveik trečdaliu. Kur slypi šio augimo priežastis? Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, tai atskleidžia gyventojų poreikį kokybiškų produktų įsigyti pigiau. Vien „Clever“ asortimente – keli šimtai žemiausio kainų lygio prekių kasdieniams poreikiams. Šiandienos pirkėjas vis rečiau renkasi vien pagal įprotį ar žinomą pavadinimą.

Šimtmečio statybomis pramintą Nacionalinį stadioną Vilniaus miesto valdžia ir bendrovė „Hanner“ žada pastatyti iki 2027 metų pabaigos ir jame surengti pirmąsias futbolo rungtynes. Tačiau Vilniaus miesto opozicija tokiais terminais netiki, nes stadiono statybos dar net neįpusėjo – esą liko pastatyti dar 16 objektų. Sostinės meras Valdas Benkunskas tikina, kad nacionalinis stadionas daugiau nebrangs ir kainuos apie 155 mln. eurų.

Naktį Vilniaus oro uoste buvo įvesti laikini oro erdvės apribojimai. Kaip praneša Lietuvos oro uostų atstovai, „02:16 val. buvo įvesti oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto dėl baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją bei visuomenę, rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams. Vilniaus oro uostas veiklą atnaujino 03:16 val.

Būsto kainoms toliau augant, vis dažniau keliami klausimai, ar rinka artėja prie ribos, kai būstas daliai gyventojų taps tiesiog nebeįperkamas. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad kol atlyginimai auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o gyventojai vis dar gali gauti finansavimą, paklausa rinkoje nemažės. Anot jų, paradoksalu, tačiau būtent kylant kainoms žmonės dažniausiai ir skuba pirkti būstą.

Šiandien prasideda vieno didžiausių muzikinių konkursų Europoje savaitė. Bilietus į visus jo renginius jau įsigijo gerbėjai iš 75 šalių, o minint 70-ąjį „Eurovizijos“ dainų konkurso jubiliejų, Viena (Austrija) tikisi sulaukti vieno didžiausių gerbėjų antplūdžio per visą istoriją. „Eurovizijos“ organizatoriai skelbia, kad į visus renginius žiūrovai iš Austrijos ir užsienio šalių išgraibstė 95 tūkst.

Nuo kovo mėnesio, kai degalų kainos šovė į viršų, Lietuvos vairuotojai ėmė mažiau pirkti dyzelino. Jais jau ima sekti ir benzininių mašinų vairuotojai. Verslas reikalauja valdančiuosius greičiau degalų kainas sumažinti iki Lenkijos lygio, tai yra atpiginti apie 30 centų. Tačiau finansų ministras netgi negali atsakyti, ar pratęs po mėnesio baigsiančią galioti 6 centų dyzelino mokesčių nuolaidą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pavasarį, kai orai tampa palankūs statybų lauko darbams, visi, kurie svajoja apie savo namus, rodos, bando dienoje suspausti ne 24, o bent 36 valandas, kad tik tie darbai judėtų kuo greičiau, nes įkurtuvių daugelis trokšta iki Kalėdų. Bet ar tai realu?  Apie statybos darbų pradžią, leidimus, būsto pardavimą – naujausiame tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode.

Balandžio pabaigoje vadovą pakeitusi viena didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovė „Novaturas“ atleido dalį darbuotojų bei planuoja atsisveikinti su daugiau pasamdytų žmonių, antradienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak jo, „Novaturas“ atleido už tiesioginį klientų aptarnavimą atsakingus darbuotojus, o artimiausiu metu darbo neteks ir pardavimų vadybininkai.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ naikina planuotus vasaros sezono skrydžius tarp Vilniaus ir Krokuvos, BNS patvirtino Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. „Taip, turime tokią informaciją“, – BNS antradienį sakė S. Bartkus. „Ši „Air Baltic“ kryptis buvo tik sezoninė, turėjo startuoti birželį, bet nestartuos šią vasarą“, – pridūrė jis. Pasak S. Bartkaus, jo žiniomis, tokiam sprendimui įtakos turėjo išaugusios kuro kainos, dėl kurių įmonė peržiūri skrydžių programą.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės audituotas grynasis pelnas 2025 metais siekė 43,3 mln. eurų – 17 proc. daugiau nei 2024-aisiais (37 mln. eurų), o pajamos – 517,3 mln. eurų, arba 3,6 proc. daugiau (499,1 mln. eurų). Tuo metu pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) augo 7 proc. iki 177,2 mln. eurų (165,5 mln. eurų), antradienį pranešė grupė. LTG pelnas pernai augo 17 proc. iki 43 mln. eurų, išmokės beveik 26 mln.

Rinkos dalyviams siūlant įteisinti dalinio kuro akcizo grąžinimo verslui mechanizmą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad ministerija nėra „užsiblokavusi“ ir atmetusi šio pasiūlymo. Pasak jo, šiuo metu yra atliekami reikalingi skaičiavimai, laukiama patikslintų verslo duomenų.  „Mes tikrai nesame kažkaip užsiblokavę ir iš anksto atmetę šitos dyzelino dalinio akcizo grąžinimo schemos.

Seimas ėmėsi dviejų įstatymų pataisų, kuriomis siekiama supaprastinti valstybinės žemės perdavimą stambiems investicijų projektams – ji būtų suteikiama be viešo konkurso ar aukciono. Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų įmonių. Pristatydamas Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimus ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad jie būtų taikomi stambiems investuotojams.

2026-ųjų metų pradžioje „Vičiūnų grupė“ pasiekė rekordinį tempą - sudalyvauta net 13-oje tarptautinių maisto pramonės parodų, kurios tapo ne tik produktų pristatymo, bet ir strateginių sprendimų platforma. Pasaulį apkeliavę VIČI produktai buvo pristatyti beveik milijonui lankytojų, kurie turėjo galimybę juos paragauti didžiausiose tarptautinėse maisto pramonės parodose visame pasaulyje.

Nors Lietuvoje fiksuojamas dešimtmečio naujų įmonių steigimo rekordas, didžioji dalis potencialių verslų neperžengia pirminės idėjos etapo. „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuosavą verslą norėtų pradėti net 44 proc. gyventojų, tačiau realių veiksmų imasi vos 4 proc. „Didžioji dalis lieka pradinėse stadijose – turi noro, tačiau stokoja idėjų, aiškaus plano, laiko ar finansinių išteklių.

Seimas spręs, ar degti žalią šviesą įmonėms, norinčioms išleisti daugiabalses bendrovių akcijas ir taip skatinti verslo plėtrą. Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurias inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Prekybos tinklo „Iki“ lentynose nutūpė tūkstančiai bitučių. Tai – naujas tik „Iki“ Lietuvoje siūlomas prekės ženklas „Bitutė“, kuris vienys tai, kas sunešta lietuviško. Jis skirtas tiems, kurie kasdieniame pirkinių krepšelyje nori daugiau produktų, kuriais nuo seno didžiuojasi Lietuva: kokybiškus pieno produktus, šviežius vaisius ir daržoves, bakalėjos prekes.

Lietuvos obligacijų rinka praėjusiais metais per 336 emisijas pritraukė 1,5 mlrd. eurų lėšų – beveik dukart daugiau nei 2024 metais, kai pritraukta 0,8 mlrd. eurų. Iš jų 1,1 mlrd. eurų (75 proc.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ siekia įsigyti šešias judančių transporto priemonių svėrimo sistemas magistraliniuose keliuose. Pirkimu bus siekiama užtikrinti sunkiasvorio transporto svorio kontrolę pagrindiniuose valstybinės reikšmės keliuose, pranešė „Via Lietuva“. Sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju numatoma pasirašyti iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), metinė infliacija balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudarė 4,9 proc., o mėnesio infliacija, palyginti su kovu, sudarė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, suderinta vidutinė metinė infliacija sudarė 3,6 proc. Suderinta metinė infliacija balandį – 4,9 proc., mėnesio – 0,7 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, jog 70 proc. apklaustųjų pritaria idėjai lengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą. Tai, kaip rodo tyrimo rezultatai, gyventojų nuomone, būtų efektyviausia priemonė, skatinant apsisprendimą susilaukti vaikų.

Lietuvos kelių infrastruktūros būklė ir augančios remonto sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip griežtai laikomasi transporto priemonių svorio apribojimų. Remiantis 2024 metų duomenimis, net kas ketvirtas krovininis automobilis šalyje važiuoja pažeisdamas leistinas apkrovas, o kai kuriais atvejais svoris viršijamas net du kartus. Siekdama suvaldyti šią situaciją, bendrovė „Via Lietuva“ pradeda esminę kontrolės sistemos reformą.

Lietuvos kariuomenės transporto parką papildė apie 3,7 mln. eurų kainavę „Mercedes-Benz Arocs“ sunkvežimiai ir „Renault K“ kurovežiai už 2,3 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kiek tokių sunkvežimių bei kurovežių įsigyta – nenurodoma. Kariuomenės transporto priemonių parką papildė sunkvežimiai ir kurovežiai už 6 mln. eurų Anot ministerijos, įsigyti sunkvežimiai – specialiosios paskirties transporto priemonės, skirtos konteineriams ir platformoms gabenti.

Prieš daugiau nei savaitę įsigaliojus draudimui transporto priemonėms iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų, iki antradienio į šalį neįleista 30 trečiųjų šalių vilkikų. Be to, pasienyje apgręžti ir du autobusai, iš kurių vienas registruotas Lietuvoje. Nuo gegužės 3 iki 11 dienos apgręžtos 32 transporto priemonės, BNS informavo Muitinės departamentas.

Vidutinis darbo užmokestis bruto (prieš mokesčius) per praėjusius metus, palyginti su 2024 metais, augo 8,5 proc., vidutinis atlyginimas neto (atskaičius mokesčius) – 7,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje atlyginimas prieš mokesčius per metus augo 7,9 proc., privačiame – 8,6 proc. Tuo metu darbo užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje didėjo 7,4 proc., privačiame – 8,1 proc.

Bendrovė „Judu“ informuoja sostinės vairuotojus ir keleivius apie numatomus eismo ribojimus vienoje iš žiedinių sankryžų. Kaip sakoma pranešime, tarp 12 ir 14 val. dėl vykdomo bandomojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnio nusileidimo bus stabdomas transporto priemonių ir ribojamas pėsčiųjų eismas Santariškių žiedinėje sankryžoje. „Eismo ribojimai bus įvedami du kartus.

Paspirtukų nuomos verslą parlamentarai siūlo atleisti nuo prievolės nuomoti ir šalmus. Tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas registravo įvairioms Seimo frakcijoms priklausanti parlamentarų grupė. Prieš metus Seimas buvo įpareigojęs šios transporto priemonės nuomos įmones aprūpinti klientus šalmais.   Kaip BNS sakė pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas paspirtukininkai privalo dėvėti šalmus.

Žiniasklaidai publikavus tyrimą apie premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio patarėjo Vigilijaus Juknos vadovaujamos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos bei įmonės „Mokslinės paslaugos“ organizuojamus ūkininkų mokymus, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako šią informaciją vertinantis blogai. Jo teigimu, situaciją turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pirkėjams net 3 metus, 36 kartus iš 36, užtikrino pigiausių maisto prekių vidutinį krepšelį mažiausia kaina lyginant su kitais didžiaisiais prekybos tinklais. Tai gegužę pirkėjams patvirtino paskelbti naujausi nepriklausomo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ tyrimo duomenys. „Pricer.

II pensijų pakopoje papildomai kaupiantys gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus prie „Sodros“ pensijos gauna papildomą priedą. Dalis sukauptų lėšų, vadinama pensijų anuitetu, jiems kiekvieną mėnesį būną pridedama prie pensijos. „Sodra“ skaičiuoja, kad balandžio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 4964 gyventojai. Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 78,14 euro, o su paveldėjimu – 67,03 euro.

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės, pernai patyrusios 1,4 mln. eurų grynojo nuostolio, valdyba siūlo šiemet nemokėti dividendų. Akcininkai gegužės 27 dieną spręs dėl pelno paskirstymo – valdyba siūlo 3,2 mln. eurų nepaskirstyto pelno perkelti į kitus finansinius metus, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Vilniuje antradienį prasideda tarptautinė dvi dienas truksianti gynybos pramonės konferencija „Daimex Baltic 2026“. Nekomerciniame forume politikai, kariuomenės, gynybos technologijų ir verslo atstovai diskutuos apie NATO rytinio flango saugumą, gynybos pramonę bei investicijas į krašto apsaugą. Jame dalyvaus apie 2 tūkst. dalyvių iš 30 pasaulio šalių, sveikinimo kalbą sakys prezidentas Gitanas Nausėda.

Finansų ministerijai teikiant įstatymų pataisas, kuriomis siūloma finansų įstaigoms kilus įtarimų dėl sukčiavimo leisti laikinai apriboti į sąskaitą gautų lėšų naudojimą, o nustačius sukčiavimą – jas nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam žmogui, bankų atstovė sako, kad šiuo metu grąžinti lėšas nuo sukčių nukentėjusiam asmeniui beveik neįmanoma, o siūlomi pakeitimai yra „labai laukti“. „Šiandien pagal mūsų teisės aktus galimybių bankui paimti tuos pinigus iš sukčiaus sąskaitos nėra.

Gegužės pradžioje pigiausias dažno vartojimo prekių krepšelis fiksuotas prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, gegužės 5-ąją pigiausių prekių krepšelio bendra kaina „Lidl“ siekė 34,58 euro, „Rimi“ – 35,73 euro, „Maximoje“ – 37 eurus, „Norfa“ – 37,51 euro, o „Iki“ – 39,17 euro.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse šoktelėjo daugiau dvigubai. Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina pakilo 108 proc. – nuo 48,23 iki 100,36 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tiek pat elektra brango ir kaimyninėje Latvijoje, kur jos kaina siekė 100,19 Eur/MWh. Tuo metu Estijoje elektros kaina per savaitę ūgtelėjo 94 proc. – iki 79,18 Eur/MWh.

Premjerės Ingos Ruginienės visuomeniniam konsultantui, Žemės ūkio akademijos kancleriui Vigilijui Juknai priklausanti įstaiga „Mokslinės paslaugos“ gauna ES lėšų už mokymus ūkininkams, nors klausytojų į juos ir neatvyksta, antradienį pranešė tyrimą atlikęs naujienų portalas „15min“. Portalo duomenimis, buvusio Darbo partijos nario, dabar socialdemokrato V. Juknos įstaiga „Mokslinės paslaugos“ šiuo metu įgyvendina du stambius ES lėšomis remiamus projektus.

Lietuviams jau tapo įprasta, kad šalyje dirba vis daugiau užsieniečių. Visgi pastaruoju metu tarp naujų darbo imigrantų Lietuvoje dominuoja ne ukrainiečiai, baltarusiai ar Centrinės Azijos šalių gyventojai, o filipiniečiai. Jų oficialus skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kone 4 kartus. Pastarieji Lietuvoje dažniausiai dirba statybų ir transporto sektoriuose. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje iš viso dirbo 2,7 tūkst.