Verslas

Gargžduose oficialiai atidaryta nauja „Weber“ sausųjų mišinių gamykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gamyklos atidarymo renginyje dalyvavo garbūs svečiai, tarp jų – „Saint-Gobain“ Šiaurės ir Baltijos šalių CEO Peter Moller, generalinis direktorius Baltijos šalims Mart Arro, „Saint-Gobain“ veiklos direktorius Lietuvoje Simonas Masalskas bei Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Nuo gegužės bendrovei „Elektrum Lietuva“ vadovaus Neringa Petrauskienė, šiuo metu einanti valdybos narės ir komercijos vadovės pareigas.  Kaip pranešė bendrovė, ilgametis vadovas ir valdybos pirmininkas Martynas Giga nusprendė palikti įmonę ir tęsti profesinę karjerą kitame sektoriuje. „Didžiuojuosi komanda, mūsų nueitu keliu ir pasiektais rezultatais.

Teritorijų tvarkymo ir atliekų surinkimo bendrovė „VSA Vilnius“, nutraukianti pagrindinę veiklą, atleidžia 24 darbuotojus, apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. „Atleidimo priežastys – įmonė nevykdys pagrindinės veiklos pagal Darbo kodekso 54 ir 57 straipsnius (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – BNS)“, – BNS informavo tarnyba.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio įkurtą ir kol kas neveikiantį „Sostinės medicinos centro“ valdymą perims „Kardiolitos klinikos“, penktadienį pranešė D. Dundulis.  Anot jo, naujas klinikos operatorius pasirinktas atsižvelgiant į plataus spektro paslaugų asortimentą, apimantį tiek chirurgines, tiek ambulatorines paslaugas. Centro įkūrėjo teigimu, vykdyti veiklą jo įkurtoje klinikoje išreiškė ne tik privataus kapitalo bendrovės, bet ir viešojo sektoriaus įstaigos.

Gyventojams Lietuvoje deklaruoti pajamas ir sumokėti susidariusias nepriemokas liko mažiau kaip mėnuo. Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad jei laiku nesumokėsite pinigų, jų savo banko sąskaitoje išvysite mažiau. Iki gegužės 2 d. gyventojai turi pateikti metines deklaracijas VMI. Jei per praėjusius metus sumokėjote daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei priklausė, galėsite susigrąžinti ir permoką.

Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkštytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

Vos 71 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 11 proc. turi mažiau nei 1000 eurų, o 21 proc. turi tarp 1000 ir 5000 eurų, rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų santaupas vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje.

Investuotojai į Jungtinių Valstijų planuojamus muitus kol kas reaguoja ramiai, tačiau kelia lūkestį Lietuvos muitinei ruoštis galimiems nesklandumams, kad į šalį atvykusios prekės neužstrigtų pasienyje, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Vytautas Šilinskas.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 29,3 tūkst. nekilnojamo turto (NT) sandorių – 31,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Tuo metu vien per kovą jų buvo 10,3 tūkst. – 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą ir 7,4 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Registrų centras. Jo teigimu, NT rinka šiemet išlieka aktyvi, registruota daug sandorių, o pirkėjų lūkesčiai išlieka aukšti.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Kinijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą nuo A+ iki A, atkreipdama dėmenį į besitęsiantį Kinijos viešųjų finansų blogėjimą ir spartų valstybės skolos augimą. Naujajam reitingui suteikta stabili perspektyva. „Manome, kad valdžios institucijos ir toliau naudos fiskalines paskatas ekonomikos plėtrai skatinti esant silpnai vidaus paklausai, didėjant užsienio prekybos muitams ir išliekant defliaciniam spaudimui.

Į Lietuvos teisę neperkėlus europinės minimaliojo pelno mokesčio direktyvos, 250 stambių Lietuvos bendrovių už praėjusius metus į valstybės biudžetą nesumokės beveik 40 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“. Pagal „Pillar Two“ europinę direktyvą, stambios įmonių grupės yra įpareigotos sumokėti efektyvųjį minimalų 15 proc. pelno mokestį, tačiau, jeigu šis siekia 10 proc., bendrovė turėtų „primokėti“ papildinio mokestį, kad būtų pasiektas minimalus tarifas.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ valdyba antrajai penkerių metų kadencijai bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė Nemuną Biknių, per „Nasdaq“ penktadienį pranešė bendrovė. Kaip pranešama, N. Biknius buvo atrinktas iš 6 stipriausių kandidatų. Jis „Amber Grid“ vadovauja nuo 2020 m. balandžio, iki tol beveik pusmetį bendrovei vadovavo laikinai. Anksčiau N. Biknius dirbo „Amber Grid“ valdančios valstybės energetikos grupės „EPSO-G“ strategijos ir plėtros vadovu.

Kauno oro uosto terminalo prieigose modernizuojama automobilių parkavimo aikštelė. Planuojama, kad atnaujintos aikštelės plotas padidės iki beveik 10 tūkst. kv. metrų, bus įrengta vietų elektromobiliams. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, atnaujintoje aikštelėje numatyta daugiau negu 370 automobilių stovėjimo vietų. Suprojektuota, kad aikštelėje vienu metu galės būti įkraunama 14 elektromobilių – bus įrengtos septynios dviejų jungčių įkrovimo stotelės.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji muitai kone visoms pasaulio valstybėms sukėlė šoką tiek investuotojams, tiek įvairių šalių vadovams. Lietuvai, kaip ir visai ES, bus taikomi 20 proc. dydžio muitai į JAV eksportuojamoms prekėms. Toks jų pabrangimas, tikėtina, sumažins paklausą ir lems mažesnius pardavimus.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 29,984 mlrd. eurų arba 38,2 proc. BVP, išlaidos – 30,99 mlrd. eurų – 39,5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 10,7 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 17,496 mlrd. eurų, arba 58,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“, pernai uždirbusi 15,9 mln. eurų grynojo pelno, dividendams siūlo išmokėti 13,27 mln. eurų, arba 24 centus akcijai.  Dėl to akcininkai spręs balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Apranga“. Iš viso akcininkai spręs dėl 34,3 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 21,07 mln. eurų siūloma perkelti į kitus metus. „Apranga“ pernai išmokėjo 13,27 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) inicijuoja Turizmo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama aktyvinti konferencinį turizmą Lietuvoje. „Konferencinis turizmas – mūsų šalyje dar neišnaudotas potencialas, o jo skatinimas leistų pritraukti keliautojų, kurie atvyktų ne tik turistiniais pagrindais. Konferencinio turizmo plėtojimas kurtų papildomas darbo vietas, skatintų viešbučių ir maisto įstaigų, gidų užimtumą“, – sako EIM viceministrė Agila Barzdienė.

OPEC+ aljanso pagrindinėms narėms ketvirtadienio pavakarę pranešus apie rekordinį per pastaruosius penkerius metus gavybos didinimą, „juodasis auksas“ nuvertėjo daugiau nei 6 proc., o vien tik Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina krito žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos, skelbia „Deutsche Welle“. Šis sprendimas paspartino naftos vertės nuosmukį, prasidėjusį po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo, kurie kelia pasaulinės recesijos grėsmę.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigia, kad su Jungtinėmis Valstijomis dėl įvestų muitų turi derėtis Europos Sąjunga (ES), o ne atskiros valstybės. „(...) labai svarbu išlaikyti solidarumą tarp skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, derėtis kaip vienam reikšmingam, tikrai ekonomiškai galingam ekonominiam blokui. Tai iš esmės ir daroma“, – LRT radijui penktadienį sakė jis.

JAV akcijų biržų indeksai ketvirtadienį, reaguodami į prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimą, patyrė stipriausią per apytikriai pastaruosius penkerius metus nuosmukį per vieną dieną. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nukrito 4 proc., technologijų turtingas „Nasdaq Composite“ – 6 proc., o plačios apimties „S&P 500“ – 4,8 proc., nubraukdamas maždaug 2 trln. dolerių rinkos vertės.

JAV paskelbus milžiniškus muitus įvairioms pasaulio šalims, tarp jų – 20 proc. importo tarifus griežtą atsaką žadančiai Europos Sąjungai (ES), tiesiogiai ir netiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis prekiaujančios įmonės potencialaus prekybos karo nekomentuoja bei pabrėžia stebinčios situaciją, kokioms prekėms bus pritaikytos išimtys. Dalis jų pabrėžia, kad kai kurių Lietuvos gaminių atitikmenų JAV vietinėje rinkoje nėra, todėl tokia produkcija už Atlanto neišvengiamai brangtų.

Seimui pradėjus svarstyti galimybę dvejiems metams – iki 2027 metų gegužės – atidėti įpareigojimą smulkiems verslininkams turėti išmaniuosius kasos aparatus, Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiam siūlymui.  Jeigu Vyriausybė paliks galioti reikalavimą turėti išmaniuosius kasos aparatus nuo šios gegužės, tai palies 22 tūkst. verslininkų.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasakė, kad naujieji JAV muitai „akivaizdai kelia rimtą riziką pasaulinėms prognozėms“ ir paragino Vašingtoną dirbti su savo prekybos partneriais. Tai buvo pirmas TVF vadovės pareiškimas po to, kai naujausia prezidento Donaldo Trumpo muitų salvė dar labiau užaštrino prekybinį karą, daugelio nuomone galintį paskatinti pasaulinę recesiją bei infliacijos augimą.

Ekonomikos ir inovacijų (EIM) ministras Lukas Savickas penktadienį verslo asociacijų atstovams pristatys ministerijos parengtą veiksmų planą, padėsiantį sušvelninti JAV paskelbtų naujų muitų įtaką Lietuvos ekonomikai ir verslui. „Muitų paskelbimo buvo tikėtasi, per tą laiką ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko galimo poveikio analizę, parengė veiksmų planą.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ ketvirtadienį valdybos pirmininku perrinko Petrą Viršilą.  P. Viršilai tai jau antroji kadencija. Visuotinio narių susirinkimo metu taip pat buvo išrinkti ir patvirtinti septyni valdybos bei kooperatyvo nariai. Valdybos nariais buvo perrinkti Vytautas Mišeikis, Erlenda Turskienė, Vilma Rumšienė, Vytautas Stunžėnas. Tuo metu naujais nariais tapo Marius Horbačauskas ir Tomas Skierus.

 Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad siūloma mokesčių reforma turės būti derinama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paskelbtais naujais muitais Europos Sąjungai (ES). Taip pat, anot ministro, Lietuva yra pasirengusi kalbėtis su Azijoje esančiomis rinkomis, kad šalies verslas išlaikytų savo pozicijas.

Gyvenant daugiabučiame name tenka taikstytis su įvairiu kaimynų elgesiu. Kol vieni triukšmauja ar filmuoja aplinkinius, kiti ne tik teršia aplinką, bet ir šiukšlina kitiems gyventojams pro langus. Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.  „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis. Visi langai – murzini, dulkėti.

Didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ pajamos pernai augo 4,3 proc. iki daugiau nei 6 mlrd. eurų, tuo metu pelnas sumažėjo 4,9 procento. Kaip ketvirtadienį pranešė grupė, daugiausiai pajamos augo Lenkijoje bei Bulgarijoje, kur vykdyta aktyviausia parduotuvių plėtra – 8,7 proc. iki 1,890 mlrd. eurų Lenkijoje ir 6,7 proc. iki 294 mln. eurų Bulgarijoje. Lietuvoje pajamos augo 3,1 proc., Latvijoje 2,6 proc., Estijoje – 0,9 procento.

Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkšytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas vasarį kukliai sumažėjo nuo ankstesnį mėnesį fiksuoto rekordinio lygio, importo stabilumą atsvėrus eksporto augimui beveik 3 procentais. Vasarį prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, o vėliau sustabdė, griežtus muitus Kanadai ir Meksikai, o Kinijai įvedė papildomų muitų. Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto per mėnesį sumenko nuo 130,7 mlrd. iki 122,7 mlrd.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pernai uždirbusi 71,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno, dividendams siūlo skirti 64,1 mln. eurų, arba 11 centų akcijai.  Dėl to akcininkai spręs balandžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė „Telia Lietuva“. Akcininkai spręs dėl 190,16 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 126,1 mln. eurų siūloma perkelti kaip nepaskirstytą pelną į kitus finansinius metus. Be to, tantjemoms numatoma skirti 38 tūkst.

Latvijoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruotos 2693 naujos įmonės – 287 įmonėmis, arba 11,9 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Vien tik praėjusį mėnesį įsteigtos 879 naujos įmonės – 11,7 proc. daugiau nei pernai kovą. 89 proc. jų – ribotos atsakomybės bendrovės, 9 proc. – individualios įmonės. 61 proc. praėjusį mėnesį įregistruotų naujų ribotos atsakomybės bendrovių įstatinis kapitalas nesiekė 2,8 tūkst.

„Regitra“ ketvirtadienį surengtoje konferencijoje pristatė vairavimo mokyklų gidą. Pateiktame sąraše galima matyti, kuriose mokyklose praktikos egzaminų išlaikoma daugiausiai. Kaip teigia „Regitra“ atstovai, iš būsimųjų vairuotojų nuolat gaunama klausimų, kaip pasirinkti vairavimo mokyklą. Negana to, šis klausimas net keletą kartų per dieną matomas ir socialinių tinklų grupėse, kuriose ieškoma rekomendacijų.

Vokietijos koncernas „Volkswagen“ žaibiškai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų automobilių importui paskelbimą – sustabdė savo produkcijos tiekimą į Jungtines Valstijas, ketvirtadienį praneša Vokietijos leidinys „Bild“. Jo duomenimis, didžiausias Europos automobilių gamintojas informavo prekybos tarpininkus, jog JAV rinkai skirti Europoje pagaminti automobiliai laikinai liks uostuose.

JAV paskelbus apie planuojamus didinti muitus Europos Sąjungai (ES), šalies ekonomistai siūlo neskubėti daryti išvadų dėl naujų tarifų taikymo pasekmių Lietuvai.  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad yra labai daug niuansų, nes neaišku, kiek ilgai galios šie muitai, ar derybų metu jie bus sumažinti arba išvis atšaukti, taip pat neaišku, kokių atsakomųjų priemonių imsis apmokestintos šalys.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje nepakito ir šiuo metu yra apie vienu centu mažesnė nei Lenkijoje, kur benzinas pabrango. Tuo metu dyzelinas šalies degalinėse per savaitę brango 1 procentu, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per kovą Lietuvoje benzino litro vidutinė kaina sumažėjo šešiais centais, o dyzelino – aštuoniais. Pasak agentūros, tokį degalų kainos mažėjimą lėmė gamintojo maržos sumažėjimas apie keturis centus ir Brent naftos kainos mažėjimas apie 2 proc.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ per šį vasaros sezoną tankins skrydžius iš Rygos aštuoniomis kryptimis – į Alikantę, Amsterdamą, Stokholmą, Stambulą, Portą, Kišiniovą, Taliną ir Tamperę. Savo pranešime bendrovė pažymi, jog šį sezoną siūlys tiesioginius skrydžius iš Rygos daugiau kaip 60 krypčių Europoje ir už jos ribų. Bendrovė tikisi, jog populiariausios kryptys bus Alikantė, Amsterdamas, Kopenhaga, Londonas ir Paryžius.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų, skelbia Lietuvos bankas. Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad Lietuva Europoje pirmauja pagal atmestas finansavimo paraiškas bankuose. Jo manymu, šią problemą valstybė turi spręsti bendradarbiaudama su bankų sektoriumi. „Europoje mes lyderiaujame pagal atmestų finansavimo paraiškų kiekį bankuose. Mūsų bankų apetitas rizikai yra labai nedidelis, todėl turime tą problemą spręsti, riziką padalindami tarp valstybės ir bankų sektoriaus“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Biržuose besilankęs G. Paluckas.

Planuojama, kad Vilniaus oro uoste iki 2028 m. išdygs naujas išvykimo terminalas, o Lietuvos oro uostai (LTOU) paskelbė visas gautas ir konkurso pateikimo reikalavimus atitikusias architektūrines idėjas. Reikalavimus atitiko ir konkurse iš viso dalyvauja 11 idėjų, kurios vėliau bus vertinamos specialios tarptautinės komisijos.  „Džiaugiuosi, kad viziją kaip turėtų atrodyti naujasis Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas pateikė nemažas būrys profesionalų.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tie gyventojai, kurių nekilnojamo turto (NT) mokestinė vertė sieks iki 50 tūkst. eurų, nemokės „praktiškai jokio“ NT mokesčio. „Tie, kieno nekilnojamas turtas, jo vertė yra iki 50 tūkst. eurų taip pat nemokės praktiškai jokio nekilnojamo turto mokesčio“, – žurnalistams Biržuose ketvirtadienį sakė G. Paluckas. Koalicijos taryba siūlo 0,1 proc. NT mokesčio tarifą būstui nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų, 0,2 proc. – būstui nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst.

Kylant nepasitenkinimui dėl valdančiųjų planuojamos mokesčių sistemos pertvarkos, o ypač – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad dalis visuomenės tikslingai manipuliuoja politikų žodžiais apie siūlomus pokyčius. Vyriausybės vadovas kartoja – mažiausias ir vidutines pajamas uždirbančių gyventojų pokyčiai nepalies.

Lenkijos greitkeliuose – istorinė naujovė. Generalinė kelių direkcija GDDKiA (Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad) pranešė, kad jau nuo 2026 metų pradžios dviejuose šalies greitkelių ruožuose bus įdiegta inovatyvi šildomos kelio dangos sistema. Šis pilotinis projektas turėtų ženkliai sumažinti žiemos priežiūros kaštus ir pagerinti vairavimo sąlygas sudėtingomis oro sąlygomis.

„Sodra“ žinutėmis ir automatiniais skambučiais informavo būsimus pensininkus, kad jie dar nepateikė dokumentų patvirtinančių iki 1994 m. įgytą stažą, rašoma pranešime. Šie dokumentai gali turėti įtakos būsimos pensijos dydžiui. Juos pateikti galima bet kuriuo metu, nelaukiant senatvės pensijos amžiaus.

Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie planuojamus 20 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tai vadina pasaulinio ekonominio karo, kuris paveiks visų valstybių augimą, pradžia. Verslo atstovo teigimu, muitų poveikis konkrečiai Lietuvos ekonomikai gali būti dar smarkesnis, valdantiesiems neatsisakant planų iš esmės pertvarkyti mokesčių sistemą.

Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“ po to, kai įsigaliojo 25 proc. tarifai šiam sektoriui.  „Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  „Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“,  – pridūrė jis.

Gamtinių dujų rinkos kaina Lietuvoje kovą siekė 43,48 euro už megavatvalandę (MWh) – per mėnesį ji mažėjo 22 proc., o per metus augo 46 proc., ketvirtadienį pranešė „GET Baltic“. „Pastarojo mėnesio dujų kainų mažėjimas yra natūralus rinkos veiksnys, kurį lemia sezoniškumas. Šylant orui ir į pabaigą einant šildymo sezonui, slopsta dujų paklausa ir po truputį žemyn leidžiasi dujų kainų kreivė“, – pranešime sakė „GET Baltic“ vadovė Giedrė Kurmė.