Verslas

Parduotuvėse atsiskaitant grynaisiais pinigais, nuo gegužės 1-osios bus apvalinama pirkinių krepšelio suma, kad pirkėjams mokant už prekes, o pardavėjams atiduodant grąžą, nereikėtų naudoti 1 ir 2 centų monetų. Prekybos tinklas „Maxima“ pranešime žiniasklaidai primena, kad pagal įsigaliojantį įstatymą, atskirų prekių kainos nebus apvalinamos, o naujoji tvarka taikoma tik atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle pasidalijo įrašu apie būsimą senatvės pensiją ir sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonde. Seimo narys nurodo, kad į „Sodrą“ per 30 metų sumokėjo apie 300 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų ir dabar yra sukaupęs 135-is apskaitos vienetus. Šiemet vieno apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (84 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 173 mln. eurų – 16 proc. mažiau (206 mln. eurų), antradienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 135 mln. eurų – 18,7 proc. mažesnės (166 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos siekė 31 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau (30 mln.

Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, pernai uždirbusi 7,6 mln. eurų grynojo pelno, dividendams už praėjusius metus skyrė 1,04 mln. eurų. Dėl to akcininkai apsisprendė balandžio 28 dieną, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Iš viso 22,39 mln. eurų paskirstytino pelno 21,29 mln. eurų perkelti į kitus metus. „Kauno energija“ už 2023 metus dividendų nemokėjo.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse kovą – energetikos įmonių grupėje „Ignitis grupė“, kurioje bruto atlygio mediana siekė 8,18 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis antradienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, kur mediana siekė 5,26 tūkst. eurų, trečioje – valstybės nekilnojamojo turto valdytojas Turto bankas (5 tūkst.

Nuo protesto Katedros aikštėje iki diskusijų namuose ar socialiniuose tinkluose – vis daugiau gyventojų neramina, kaip bus keičiamas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Svarbu ne tik pats mokesčio tarifas, bet ir NT mokestinė vertė, kuriai jis bus taikomas. Nuo šių dydžių priklausys, kiek gyventojams teks patuštinti pinigines. Tačiau, net (ypač) jeigu niekas nepasikeis, daliai savininkų mokesčio teks mokėti daug daugiau, negu jie moka dabar.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį vykusiame mitinge prieš Nekilnojamojo turto (NT) mokestį neapsilankė dėl asmeninės šeimos šventės, o protestą stebėjo per transliaciją. Tačiau, pažymėjo Vyriausybės vadovas, tai nesutrukdė jam įsigilinti ir suprasti mitingo dalyvių keliamas problemas. „Mūsų šeima turi asmeninę, tradicinę šventę – santuokos metines švęsti pajūryje mums ypatingoje vietoje. Tai buvo 15-os santuokos metinės.

Ką darytumėte, jeigu grynindamiesi pinigus iš bankomato vietoje 100 eurų gautumėte 200 eurų, o vietoje 500 eurų – 1 tūkst. eurų? Apsimestumėte, kad nepastebėjote? Skambintumėte į banką? O gal išsiimtumėte visus pinigus ir gavę dvigubai daugiau, nei yra sąskaitoje, juos vėl įneštumėte, kad tokią „operaciją“ pakartotumėte? Būtent su tokia dilema susidūrė dešimtys gyventojų, kurie gryninosi pinigus iš „Swedbank“ bankomato Alytuje.

Jau nuo ketvirtadienio atsiskaitantieji už prekes parduotuvėse sulauks pokyčių: mokant grynaisiais pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta iki 0 arba 5 centų. Kainų specialistai griebiasi už galvų ir sako, kad vykdomas genocidas prieš atsiskaitančius grynaisiais. O Lietuvos bankas ramina – toks pokytis tik supaprastins apsipirkimą, palengvins kišenes, o ir sumažins nuostolius, mat per metus gyventojai pameta virš 300 tūkstančių eurų išmėtydami 1 ir 2 centų monetas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pernai uždirbusi 71,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno, išmokės 64,1 mln. eurų dividendų, arba 11 centų akcijai.  Tam pirmadienį pritarė bendrovės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“.   Pernai „Telia Lietuva“ dividendams skyrė 52,4 mln. eurų, arba 9 centus vienai akcijai. Akcininkai šiemet sprendė dėl 190,16 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio į kitus finansinius metus perkėlė 126,1 mln. eurų.

Po pirmadienį įvykusio susitikimo su nevyriausybinių organizacijų atstovais, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog silpniausioms visuomenės grupėms Vyriausybės siūlomi mokestiniai pakeitimai neigiamo poveikio neturės. „Vyriausybė kiekvienoje srityje privalo rasti balansą tarp skirtingų visuomenės grupių interesų, ieškoti kuo taiklesnių, pasvertų ir naudingiausių valstybės ateičiai sprendimų. Ne išimtis – ir siūlomi mokestiniai pakeitimai, apie kuriuos toliau diskutuojame.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti leidimų individualių namų statybai. Tokį siūlymą jis pirmadienį teigia pristatęs Vyriausybei bei verslo atstovams.  „Jeigu turite sklypą, skirtą individualaus namo statybai, tai kodėl savivaldybėje kažkas papildomai turėtų pasisakyti apie jūsų galimybę realizuoti savo kūrybos teisę. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio tikrai svarbiems, sudėtingiems objektams“, – feisbuke rašė P. Poderskis.

Iš Latvijos į Lisaboną skridęs „airBaltic“ avialinijų lėktuvas buvo nukreiptas į Porto miestą dėl elektros tiekimo sutrikimų Portugalijoje ir Ispanijoje. Lėktuvas iš Rygos išskrido pirmadienį 12 val. 50 min. „airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas naujienų agentūrai LETA sakė, kad dingusi elektra nepaveikė kitų bendrovės skrydžių į Portugaliją ir Ispaniją, bet avialinijos stebi padėtį ir informuos keleivius, jeigu bus pokyčių.

Dėl pirmadienį įvykusių didelių elektros tiekimo sutrikimų Ispanijoje ir Portugalijoje sutriko oro eismas, paveikti skrydžiai į Madridą, Barseloną ir Lisaboną bei iš jų, pranešė Europos skrydžių agentūra „Eurocontrol“. Organizacija teigė, kad dar per anksti pasakyti, kiek skrydžių bus paveikta. Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai, nors vietomis tiekimą jau pavyko atnaujinti.

Generalinė prokuratūra pradėjo aplinkybių patikslinimą ir spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Bankera“ įkūrėjų veiksmų, aiškinantis, kaip jie panaudojo per kripto žetonų platinimą pritrauktas kelių dešimčių milijonų eurų lėšas.

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 17,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 21 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 24,5 mln. eurų – 18 proc. mažiau, pirmadienį pranešė bankas. Banko grynosios palūkanų pajamos šiemet smuko 13 proc. iki 34,4 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 17 proc. ir siekė 7,6 mln. eurų.

Gerinant mažiau pajamų gaunančių asmenų padėtį, kitų metų biudžete bus planuojama sparčiau didinti senatvės pensijas, išmokas vienišiems asmenims ir šeimoms su vaikais, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Kalbėdami apie finansiškai silpnesnių asmenų grupes, tų pasiūlymų tikrai turėsime jau 2026 metų biudžeto projekte.

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje  dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistema veikia sklandžiai, pranešė operatorė „Litgrid“. Pasak jos, avarija kontinentinės Europos sinchroninę zoną padalino į dvi dalis. „Lietuvos elektros energetikos sistema šio įvykio paveikta nebuvo ir veikia patikimai“, – nurodė Lietuvos operatorė.

Siekiant mažinti biurokratiją, aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlys, kad norintiesiems statyti individualius namus nebereikėtų gauti statybos leidimo.  „Siūlome aiškų pokytį – atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Ne todėl, kad mums nesvarbu kokybė, o todėl, kad galime tą kokybę užtikrinti kitaip – per atsakomybę ten, kur ji turi būti. Tokiu atveju visas procesas – nuo projektavimo iki statybų pradžios – truktų ne metus, o apie 3–4 mėnesius.

Valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių pakeitimus, tarp jų – azartinių lošimų apmokestinimą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pirminiai siūlymai Seime atsidurti galėtų rudens sesijoje. „Labiau į rudens sesiją (keltųsi – ELTA), nes šioje sesijoje mes turime programą, mes turime terminus ir tikrai įstatymų projektais ji bus pilnai užpildyta“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva neskubės reaguoti į Baltarusijos pasiūlymą atkurti susisiekimą tarp šalių keleiviniais traukiniais.  „Mes (šį pasiūlymą – BNS) vertiname kontekste visų sankcijų ir karo Ukrainoje, ir santykio Europos Sąjungos su Rusija, taip kad į tuos siūlymus atsiliepti per daug neskubėsime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Į rezidenciją Turniškėse su šeima persikraustęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kol kas naujuose namuose jaučiasi kaip svečias ir įkurtuvių vakarėlio rengti neketina.  „(Jaučiamės – ELTA) kaip svečiai. Kurį laiką pabūsime, o tada grįšime į savo namus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas, užsimindamas, kad turėjo progos pakalbėti ir su kaimynystėje gyvenančiu prezidentu Valdu Adamkumi.  „Įkurtuvių kažkokių, nežinau, gal nedarysime.

Apie 30 tūkstančių žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nesikreipė dėl ligos išmokos skyrimo. Nuo jų nedarbingumo pažymėjimo pabaigos dar nėra praėję 12 mėnesių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodra“ šiems žmonėms išsiuntė priminimus į asmenines paskyras, kviesdama pateikti prašymą ligos išmokai skirti. Kartą užpildytas prašymas galios nuolat, todėl vėliau, susirgus ar slaugant šeimos narį, prašymo kartoti nereikės.

Bendrovės „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje Vilniuje sekmadienį kilus dideliam gaisrui premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokios įmonės galėtų pasitelkti automatines stebėjimo sistemas, pavyzdžiui, daviklius, kameras, termovizorius.  „Pirmiausia, matyt, reikės išsiaiškinti priežastis, ypač paskutinio gaisro, ar tai buvo tam tikrų taisyklių pažeidimas, ar klaidam ar net tyčinis veiksmas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis užsiminė apie naują idėją, kaip būtų galima paspartinti namų statybą ir sumažinti biurokratinę naštą nekilnojamojo turto (NT) vystytojams. Pasak P. Poderskio, pirmadienį Vyriausybėje buvo pristatytos pirmosios idėjos, kaip tokius pokyčius būtų galima įgyvendinti. „Noriu trumpai pasidalinti viena konkrečia tema – statybos leidimais. Kontekstas paprastas: Lietuvoje kasmet išduodama apie 12–13 tūkst. leidimų statybai. Iš jų net 70 proc.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse įvyko didžiausias per daugelį metų energijos tiekimo sutrikimas, kuris paliko milijonus žmonių ir verslų be elektros. Pranešama, kad Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, Vokietijoje ir Prancūzijoje apie 12.35 val. vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas, kurio priežastis kol kas nežinoma.

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė palieka pareigas, pirmadienį rašoma pranešime žiniasklaidai. „Noriu pranešti, kad gegužės 2 d. yra mano paskutinė darbo diena „Rimi Lietuva“. Džiaugiuosi galėjusi pastaruosius dvejus metus prisidėti prie vieno iš didžiausių prekybos tinklų Baltijos šalyse komunikacijos. Mažmeninė prekyba itin dinamiškas verslas, suteikęs daug galimybių tobulėti ir augti.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

Kvepalai, cigaretės, akiniai nuo saulės ir kiti impulsyvūs pirkiniai „Lufthansa“ ilgųjų nuotolių maršrutuose netrukus bus panaikinti, nes aviakompanija dėl ekonominių priežasčių nutraukia prekybą skrydžių metu. Vokietijos bendrovės atstovas pirmadienį šį sprendimą patvirtino, argumentuodamas mažėjančia paklausa ir kylančiais pirkimo kaštais, dėl kurių šis verslas tapo nepelningas. Pokytis bus taikomas pagrindiniam „Lufthansa“ prekės ženklui.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Biokuras pigo 1,5 proc., o dyzelinas ir benzinas atitinkamai 2,1 ir 1,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 36,1 Eur/MWh – 1,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės dujų kaina siekė 36,9 Eur/MWh.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos 1 d. transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Kainų augimą labiausiai pajus dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai, mažiausiai – mopedų ir motociklų. Kainų pokyčiai svyruoja nuo 0,80 euro iki 2 euro, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Likus vos kelioms dienoms iki pajamų deklaravimo pabaigos, turto deklaracijas jau yra pateikę 64 tūkst. gyventojų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija. Tuo metu dar apie 43 tūkst. gyventojų to dar nėra padarę ir turėtų deklaracijas pateikti iki gegužės 2 dienos.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nesistebintis sulėtėjusia  mėnesio infliacija balandį – anot jo, tai nebloga žinia vartotojams trumpuoju laikotarpiu, tačiau ją paskatinusi JAV muitų politika netrukus gali atsiliepti šalies ekonomikai. „Mėnesinė infliacija lėtėja (...), to buvo galima tikėtis“, – BNS sakė „Swedbank“ analitikas N. Mačiulis.

Oro linijų bendrovė šiltojo sezono jau nuo gegužės pradžios pradeda tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Kataniją. Pasak bedrovės, skrydžiai į Italijos miestą Sicilijos saloje nuo gegužės 5 dienos bus vykdomi du kartus per savaitę. Taip pat nuo birželio 30 dienos tris kartus per savaitę bendrovė iš Vilniaus keleivius tiesiogiai skraidins į Vengrijos sostinę Budapeštą.  Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ valdo 232 „Airbus A320“ ir „Airbus A321“ orlaivių parką.

Lietuvos ekonomika veikia gerai, todėl visų Finansų ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų galėtų ir nebūti, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Mūsų ekonomika daro stebuklus ir labai sparčiai auga, o praėjusių metų biudžeto duomenys rodo, kad jis buvo mažiausias Baltijos šalyse ir ženkliai mažesnis nei Vokietijoje – 1,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) vietoje prognozuotų 3 proc. Tai yra apie 1,2 mlrd. eur.

Europos Komisijai (EK) siūlant kasmet tikrinti senesnių nei dešimties metų automobilių techninę būklę, jos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad taip siekiama mažinti žūčių skaičių Bendrijos keliuose. „Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas, kurį norime užtikrinti, tai mažiau žūčių keliuose“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo M. Vaščega. Pasak jo, nors žūčių statistika gerėja, pernai Europos Sąjungos (ES) valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.

Išankstinė mėnesio infliacija Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, siekia 0,2 proc., o metinė – balandį, palyginti su pernai balandžiu – 3,6 proc., pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 1,8 proc. Anot agentūros, didžiausios įtakos metinei infliacijai kovą darė šilumos energijos (didėjo 17,9 proc.), atostogų (20,4 proc.), restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo paslaugų (6,4 proc.

Izraelio oro linijų bendrovė sekmadienį pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo, pirmadienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Pasak jų, gegužę „Israir Airlines“ vykdys dar mažiausiai du skrydžius tarp Tel Avivo ir Vilniaus, o nuo birželio skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – penktadieniais ir pirmadieniais.

Žmonės dažnai planuoja savo atostogas atsižvelgdami į tai, kokios yra artimiausios šventinės laisvos dienos. Tokiu atveju darbuotojams prireikia mažiau kasmetinių atostogų dienų, kad pasiilsėtų ilgesnį laiką.  Proga pailsėti ilgiau artėja ir šią savaitę. Netrukus bus minima gegužės 1-oji, kuri Lietuvoje yra šventinė poilsio diena. Tarptautinė darbo diena šiemet bus ketvirtadienį, todėl, jei pasiimsite laisvadienį gegužės 2-ąją, gausite net keturių dienų ilgio atostogas.

Prokurorai vykdo ikiteisminį tyrimą dėl bankrutuojančios finansinių technologijų įmonės „Kevin EU“ galimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo, pirmadienį skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.  Tyrimą atliekanti Šiaulių apygardos prokuratūra portalui nurodė, kad „įmonės akcininkui ir dar vienam asmeniui“ pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 183 ir 184 straipsnius. „Galimai iššvaistyto ir pasisavinto turto vertė – daugiau nei 6 mln. eurų“, – teigiama prokuratūros atsakyme.

Norint išvengti piktnaudžiavimo, kai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai imituoja gyvenimą statomuose būstuose taip pasinaudodami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, du konservatoriai siūlo griežtinti lengvatos tvarką.

Keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už prieš septynerius metus lietuvių projekto „Bankera“ išplatintus kriptovaliutos žetonus, atsidūrė Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banke, kurį įsigijo trys „Bankeros“ bendraįkūrėjai – Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.

Finansų technologijų bendrovės „Open Banking LT“ (buvusi „Kevin LT“) bankrotas buvo tyčinis, o dėl to kaltas buvęs įmonės vadovas Pavelas Sokolovas, nusprendė Apeliacinis teismas.  Teismas balandžio 24 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo vasario 26 dienos sprendimą.

Apie vyrų ir moterų algų skirtumus viešai diskutuojama nemažai, tačiau gana retai kalbama apie tai, kaip šis skirtumas veikia žmonių pajamas senatvėje.  Vokietijoje šiemet buvo publikuotas tyrimas, kuris parodė, kad pensijų dydžių skirtumas tarp 60-mečių moterų ir vyrų siekia net 32 proc. Dar mažesnės pensijos mokamos moterims, kurios augino vaikų. Panašias tendencijas galime pastebėti ir Lietuvoje, kur moterų pensijos taip pat yra mažesnės nei vyrų.

Visai netrukus, siekiant atsikratyti rudų centų monetų, gyventojai nebegaus jomis grąžos – sumos bus apvalinamos į didesnę arba mažesnę pusę. Be to, neretai ir patys pardavėjai nesutinka priimti mokėjimo dideliais centų kiekiais. Dėl to gyventojams yra pravartu žinoti, kur rudus centus į banknotus ar banko pervedimą galima išsikeisti nemokamai. Kur ir kiek monetų iškeis nemokamai? Monetas išsikeisti nemokamai galima Lietuvos banko (LB) kasose Vilniuje ir Kaune.

Pajūrio ir Žemaitijos gyventojai džiūgauja – nuo šiol norint nuskristi atostogų į Turkiją nereikia belstis šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių, nes jau pakilo pirmas lėktuvas iš Palangos į Antaliją. Maršrutas toks populiarus, kad vietoj planuoto vieno skrydžio per savaitę nuspręsta rengti tris. Kiek vėliau turėtų atsirasti ir skrydis į Egiptą. Šią vasarą tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti net 97 pasaulio miestus. Atsiranda ir naujų krypčių.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktiems siūlymams didinti ligos, profesinės reabilitacijos ir vaiko priežiūros išmokos „lubas“ nuo 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 2,5. Gintauto Palucko vadovaujamas kabinetas taip pat atmetė siūlymą netaikyti dviejų VDU ribojimo dviejų mėnesių trukmės tėvystės atostogoms. Tokias išvadas Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Kiekvienas atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – jautrus ir labai asmeniškas momentas. Vis daugiau šeimų Lietuvoje šį procesą renkasi įprasminti ne per tradicines laidotuves, o velionį kremuodami. Kodėl šis pasirinkimas tampa vis populiaresnis ir ką svarbu žinoti apie jį? Sparčiai populiarėja Krematoriumų Vilniuje ir Klaipėdoje „Cremains“ atstovė Akvilė Bakūnaitė pažymėjo, kad kremavimas Lietuvoje pamažu tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Kas penktas lietuvis gyvena į skolą – jų pajamos nepadengia net būtiniausių išlaidų. Pasak ekonomistų, tai dažniausiai 30-40 metų žmonės, kurie nesusiplanuoja finansų ir mėnesio gale pritrūksta pinigų tiek paskolų įmokoms, tiek kasdienėms išlaidoms ar net maistui. Auga ir bendra lietuvių skolų suma, kuri siekia 560 mln. eurų – 140-čia milijonų daugiau nei prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Nors finansų ekspertai seniai kartoja taisyklę „20 proc.