Rusija

Dėl apšaudymo rizikos dešimtyje Rusijos Belgorodo srities gyvenviečių moksleivių atostogos bus pratęstos iki sausio 19 d., pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale.  Kalbama apie pasienio rajonus, kuriuose išlieka apšaudymo grėsmė: Borisovsko, Volokonovsko, Koročansko ir Krasnojaružio rajonuose, taip pat Valujsko, Grajvoronsko, Šebekinsko ir Jakovlevsko miesto rajonuose bei pačiame Belgorodo mieste.

Praėjusią parą, sausio 4-ąją, Rusijos kariuomenė 125 kartus apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogus. Tai penktadienį feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą priešas surengė 125 apšaudymus, paleisdamas 639 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, aviacijos ir dronų, tarp kurių buvo keturi „Shahed“. Į Chersono miestą priešas paleido 31 sviedinį“, – pažymėjo jis.

Rusija deda daugiau pastangų pirkti balistines raketas iš užsienio, nes šiomis raketomis, esant tam tikroms aplinkybėms, galima efektyviau smogti į taikinius Ukrainoje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Estijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusija planuoja dvejiems metams uždaryti pagrindinį Narvos-Ivangorodo pasienio kontrolės punktą transporto priemonėms. Narvos-Ivangorodo pasienio punktas nuo vasario 1 d. bus uždarytas lengviesiems automobiliams ir kitam kelių transportui dėl remonto darbų, ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Pasienio punktas liks atviras pėstiesiems.

Nuo 2023 metų vasaros Kremliaus įsteigtos Maskvos vyriausybės saugumo pajėgos (MVSP), saugančios sostinės infrastruktūrą, vis labiau įgauna sukarintą pobūdį. Atitinkamą pranešimą Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė socialiniame tinkle „X“, remdamasi naujausia gynybos žvalgybos informacija. Vladimiras Putinas organizacijos kūrimui pritarė dar 2022 metais 2022 metų lapkritį V. Putinas pritarė MVSP kaip naujos organizacijos, skirtos Maskvos infrastruktūrai saugoti, įkūrimui.

Rusijos pusėje Ukrainoje kovojantys užsieniečiai ateityje galės gauti Rusijos pilietybę. Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė atitinkamą dekretą, praneša agentūra „Reuters“. Tokią galimybę turės ir kovotojų šeimų nariai – sutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Į pilietybę pretenduoti galės užsieniečiai, kariavę rusų pajėgų pusėje mažiausiai vienerius metus.

Rusija savo naujausiais masiniais smūgiais prieš didžiuosius Ukrainos miestus siekia išsekinti gyventojus ir oro gynybą, teigia ekspertai, o Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus tiekti daugiau ginklų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija gruodžio 29 dieną ir naktį iš sausio 1 į 2-ąją per atakas paleido beveik 300 raketų ir daugiau kaip 200 sprogstamųjų dronų „Shahed“. Per sviedinių bangas žuvo apie 50 žmonių.

Po iki šiol didžiausio apsikeitimo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos Kyjivas tikisi, kad į tėvynę grįš ir kiti į nelaisvę paimti kariai. Ateinančiomis savaitėmis į namus gali grįžti dar daugiau didvyrių, per televiziją sakė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytras Lubinecas. „Uždavinys yra susigrąžinti absoliučiai visus“, – pridūrė jis. Rusija ir Ukraina antradienį pirmą kartą nuo vasaros vėl apsikeitė belaisviais.

Per Rusijos smūgius Ukrainai žuvo keturi žmonės, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai. Rusijai vėl suintensyvinus oro smūgius Ukrainai, kurie ankstesnėmis dienomis nusinešė dešimtis gyvybių, Kyjivas paskelbė turintis pakankamai šaudmenų, kad atlaikytų dar kelias galingas atakas, bet pridūrė, kad netrukus reikės daugiau pagalbos. Pasak Kyjivo, naujausios atakos pabrėžia, kad Vakarų sąjungininkės turi paspartinti oro gynybos įrangos, kovinių dronų ir ilgojo nuotolio raketų tiekimą.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pasirašė šalies konstitucijos pataisas, kurios numato išskirtines „buvusio“ respublikos prezidento ir jo šeimos teises. Anot šių pataisų, buvęs prezidentas ir jo šeima išsaugo teisinę neliečiamybę, apsaugą iki gyvenimo pabaigos ir teisę disponuoti valstybės nekilnojamu turtu. Pasitraukęs iš vadovavimo Baltarusijos prezidento ir jo šeimos nariai negalės būti patraukti atsakomybėn už nusikaltimus, kuriuos įvykdė savo vadovavimo metu.

Ketvirtadienio naktį Šagolo kariniame aerodrome Čeliabinske, Rusijoje, sudegė naikintuvas-bombonešis Su-34. „Naktį į sausio 4-ąją Rusijos Čeliabinsko miesto Šagolo aerodrome sudegė naikintuvas bombonešis Su-34. Tai Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos operacija“, – sakė leidinio šaltiniai. Ne pirmas toks atvejis Šagolas yra karinis aerodromas prie Čeliabinsko.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai užsipuolė ir iškeikė prancūzus dėl Prancūzijos reakcijos į Rusijos miesto Belgorodo apšaudymą. Savo „Telegram“ paskyroje D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija niekada nemėgo prancūzų.  Išvadino varlėmis Dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas, plūsdamas prancūzus, pavartojo virtinę įžeidimų ir keiksmų.  „Niekada nemėgome prancūzų. Jie kaip varlės, kurios kariavo su mumis.

Maskvos Otradnojės rajone esančioje pastotėje ketvirtadienio rytą kilo gaisras, dėl kurio pusė Otradnojės, Bibirevo ir Medvedkovo rajonų liko be šviesos ir šildymo. Kaip skelbia rusų portalas „Readovka“, ketvirtadienį anksti ryte Maskvos šiaurėje esančioje Otradnojės pastotėje kilo gaisras. Daugiau kaip 20 daugiaaukščių namų gyventojai liko be šilumos ir šviesos.

Ukrainos teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę nuteistam buvusiam kankinimų centro rytų Ukrainos separatistiniame Donecko regione vadovui. Teismas nusprendė, kad šis vyras žiauriai elgėsi su kaliniais vadinamajame izoliatoriuje, kuris buvo įkurtas buvusioje Donecko gamykloje, 2014 metais į valdžią atėjus Maskvos kontroliuojamoms pajėgoms. Nuosprendis gali būti apskųstas.

Ukrainos pasieniečiai paleido įspėjamuosius šūvius ir taip sutrukdė dvylikai šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgti iš kariaujančios šalies. Incidentas įvyko pasienyje su Vengrija, trečiadienį Kyjive pranešė pasienio apsaugos tarnyba. Visi dvylika vyrų buvo iš su Vengrija besiribojančios Užkarpatės. Kiekvienas jų vietas išmanančiam asmeniui už kelionę į pasienį sumokėjo po 285 eurus. Vyrus vežęs vairuotojas vėliau taip pat buvo sulaikytas.

NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines raketų ir dronų atakas. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padarė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“. „NATO palaiko Ukrainos prašymą surengti neeilinį NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, reaguojant į Rusijos masines oro atakas. Viena iš pagrindinių temų bus Ukrainos oro gynybos stiprinimas.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis prašo Vakarų daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (33,67 mlrd. eurų) finansinės paramos 2024 m. Kad, nepaisant Rusijos invazijos išlaikytų savo ekonomiką, Ukrainai reikia „reguliarios, stabilios ir savalaikės“ Vakarų finansinės paramos, sakė ministras trečiadienį pirmajame šiais metais savo kabineto posėdyje. Ukraina ketina didinti biudžeto pajamas Kartu D. Šmyhalis patikino, kad Ukraina ketina didinti savo biudžeto pajamas.

Ramzanas Kadyrovas čečėnų teisėsaugininkams viešai leido atlikti „kraujo keršto“ bausmes, nepaisant šalyje galiojančių Rusijos Federacijos įstatymų. R. Kadyrovo teigimu, jeigu dėl nužudymo įtariami nusikaltėliai nėra aptinkami, tai už jų veiksmus turės mokėti artimieji.

NATO narės Europoje pasirašė kontraktą dėl iki 1 000 raketų „Patriot“ įsigijimo, siekiant sustiprinti oro gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje, trečiadienį pranešė Aljansas. Apie kontraktą, kurio vertė siekia 5,5 mlrd. dolerių, paskelbta Maskvai pastarosiomis dienomis surengus daugybę mirtinų raketų ir dronų smūgių prieš Ukrainą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo privačią karinę bendrovę „Espanola“, praneša Ukrainos žvalgyba. Jos duomenimis, V. Putino režimas pastarosiomis savaitėmis suaktyvino verbavimą. Vadinamoji „Espanola“ anksčiau priklausė batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas Rusijos ultradešiniųjų dalinys, praneša „RBK-Ukraina“. 2023 m. V. Putino režimas paskelbė „Espanolą“ privačia karine grupuote.

Rusakalbių pamėgtame socialiniame tinkle „Telegram“ plinta vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas konfliktas tarp Vilniaus rusakalbių. Vaizdo įraše keli vyrai atėmė telefoną iš moters ir erzindami ją, atsisako grąžinti. Vienas iš jų kelis sykius pakartoja, kad „čia ne Rusija“, tačiau pats kalba rusiškai. Dešimtis tūkstančių reakcijų skirtinguose „Telegram“ kanaluose sulaukė vaizdo įrašas iš Vilniaus viešojo transporto, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp keleivių.

Naujametinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba, kuri prieš 2024 metų vidurnaktį buvo transliuojama visoje Rusijoje, sukėlė bangą teiginių, kad prezidento išvaizda buvo nenormali ir sugeneruota kompiuterio.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijas Rusijos valstybinei deimantų milžinei „Alrosa“ ir jos vadovui, uždrausdama brangakmenių importą dėl karo Ukrainoje. Gruodį ES susitarė uždrausti iš Rusijos eksportuojamus deimantus, griežtindama sankcijas artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą atskleidė Vakarų silpnąsias vietas, kai kalbama apie skubią ir gausią ginklų gamybą. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ), Vakarų įmonės nebespėja patenkinti kilusios paklausos, kol Rusija ir Kinija – kur ginklų pramonė yra nacionalizuota – nesusiduria su tokiais dideliais trikdžiais. Pavyzdžiui, vienai NASAMS raketų sistemai, saugančiai oro erdvę virš Baltųjų rūmų, pagaminti prireikia dvejų metų.

„Bloomberg“ pasaulio milijardierių 500-utuke atsidūrė 25 Rusijos piliečiai, įskaitant ir oligarchą Romaną Abramovičių, neseniai pralaimėjusį teismą dėl sankcijų atšaukimo, o turtingiausiu rusu pripažintas „Nornikel“ savininkas Vladimiras Potaninas. Savo turtus praėjusiais metais išaugino „Alfa Bank“ bendraturčiai Michailas Fridmanas ir Petras Avenas. Naujienų agentūros duomenimis, turtingiausieji Rusijos oligarchai praturtėjo pernai bent 50 mlrd. dolerių (45,5 mlrd.

Okupantai rusai Sevastopolyje dislokavo radiolokacijos stotį „Nebo-M“. Partizanai ją aptiko. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaniniu judėjimu „Ateš“. Rusijos radiolokacijos kompleksas užfiksuotas Sevastopolio Gagarino rajone.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino Vakarus Rusijos „priešu“ ir užsiminė, kad Rusija „Ukrainoje vykdo egzistencinį karą prieš Vakarus“. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai iššifravo, kas slypi už šių propagandinių Kremliaus žinučių.

Antradienio vakarą Rusijoje, Belgorode, nugriaudėjo galingi sprogimai, skelbia vietos „Telegram“ kanalai. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas asmeniniame „Telegram“ kanale pranešė, kad mieste buvo įjungta oro pavojaus sirena.  Tačiau vietos gyventojų pasidalintuose vaizdo ir garsiniuose įrašuose girdėti ne tik sirenos, bet ir garsūs sprogimai, taip pat matyti blyksniai danguje.

Kai kurie Rusijos ekspertai paragino Vladimirą Putiną imtis veiksmų prieš Jungtinės Karalystės (JK) karinį laivyną po to, kai Ukraina sėkmingai atakavo desantinį laivą „Novočerkassk“ Juodojoje jūroje, praneša leidinys „Newsweek“. Dešimtys Rusijos karių buvo paskelbti dingusiais be žinios arba sužeistais po to, kai gruodžio 26 d. Kryme Ukrainos sparnuotosios raketos pataikė į desantinį laivą „Novočerkassk“. Maskva pripažino, kad laivui, kuriame buvo iki 87 karių įgula, buvo p...

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Maskva siekia sunaikinti Ukrainą po to, kai per naują Rusijos smūgių seriją buvo smogta gyvenamiesiems pastatams.

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Maskva sąmoningai taikosi į gyvenamuosius rajonus, Rusijai smogus šaliai beveik 100 raketų. Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės.

Rusijos gynybos ministerija sausio 2-ąją išplatino pranešimą, kuriame pripažįstama, kad masyvaus Ukrainos apšaudymo raketomis metu virš Voronežo srities skridęs lėktuvas „pametė“ bombą, kuri nukrito ant Petropavlovsko gyvenvietės. „Sausio 2 d. apie 9.00 val. vykdant karinių oro pajėgų lėktuvo skrydį virš Petropavlovkos gyvenvietės Voronežo srityje įvyko nenumatytas įvykis su aviacine bomba, aukų nėra. Buvo apgadinti šeši privatūs pastatai. Vyksta incidento aplinkybių tyrimas.

Bandymas „sušaldyti“ Europą, Rusijai siekiant prispausti dėl palankių sprendimų Ukrainos klausimu, brangiai kainavo „Gazprom“. Netekusi didžiausios užsienio rinkos, kuri iki karo sudarė 80 proc. eksporto ir du trečdalius „Gazprom“ pajamų, Rusijos dujų monopolininkė atsidūrė beveik 40 metų nematytoje situacijoje. 2023 m. pabaigoje „Gazprom“ pardavė apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui – mažiausią kiekį nuo 1985 m., skelbiama „Reuters“. Lyginant su 2022 m. (100,9 mlrd.

Rusijoje, kur viešas pasipriešinimas yra retas, moterys Vladimiro Putino reikalauja sugrąžinti jų vyrus iš Ukrainos. Nors Rusija turi priešiškų judėjimų slopinimo istoriją, tačiau šio judėjimo jie pernelyg suspausti negali – jam priklauso net V. Putino režimui palankios moterys. „Mes norime visiškos demobilizacijos. Civiliai neturėtų dalyvauti kovose“, – sako 34 metų Marija Andrejeva. Ši moteris yra viena iš neoficialių naujai besiformuojančio pilietinio judėjimo lyderių.

Prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kreipdamasis į tautą Naujųjų metų proga sakytoje kalboje teigė, kad Rusija niekada nenusileis, ir gyrė savo šalies karinį personalą, neužsimindamas apie konfliktą Ukrainoje. Priešingai nei pernai, kai Kremliaus vadovą lydėjo uniformuoti kariai, V. Putinas, pasirodęs tradiciniame Kremliaus fone, 2024-uosius apibūdino kaip šeimos metus.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas netikėtai atsirado kalėjime Rusijos Arktyje I-3, geriau žinomą pavadinimu „Poliarinis vilkas“. Šią žinią pirmadienį pranešė jo komanda, taip užbaigdama tris savaites trukusias karštligiškas opozicijos veikėjo paieškas. Apie šią įkalinimo įstaigą pasakoję kaliniai pabrėžia itin prastas kalinimo sąlygas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, apsikeisdamas naujametiniais sveikinimais su savo kolega Vladimiru Putinu, sekmadienį pareiškė, kad 2023 metais sustiprėjo Kinijos ir Rusijos ryšių pagrindas, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pekinas ir Maskva yra tvirti sąjungininkai ir sustiprino savo santykius net tada, kai Vakarų šalys nusigręžė nuo Rusijos dėl jos karinės invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį susirinks aptarti, Maskvos teigimu, Ukrainos įvykdytų smūgių Belgorodo miestui, pranešė Rusijos misija prie JT. Kad susitikimas įvyks naujienų agentūrai AFP patvirtino trys kiti tarybos nariai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. „Šiandien (...) 16 val. Niujorko (23 val. Lietuvos) laiku įvyks Rusijos prašomas JT Saugumo Tarybos posėdis dėl smūgių Belgorode“, – socialiniuose tinkluose pranešė Rusijos misija.

Kyjivo pajėgoms smogus Rusijos Belgorodo miestui, esančiam maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina, žuvo 14 žmonių, o 108 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė rusų valdžia. „Naujausiais duomenimis, Belgorode žuvo 12 suaugusiųjų ir du vaikai. Dar 108 žmonės, įskaitant 15 vaikų, buvo sužeisti“, – teigė nepaprastųjų situacijų ministerija. Anksčiau buvo nurodyta, jog žuvo devyni suaugusieji ir vienas vaikas, o sužeisti 45 žmonės, tarp jų 4 vaikai.

2023-iaisiais pasaulyje vyko 183 regioniniai konfliktai ir tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius 3 dešimtmečius. 2024-uosius pasitinkame net su dviem vienu metu vystančiais dideliais kariniais konfliktais – antrus metus tebesitęsiančia Rusijos agresija Ukrainoje ir Izraelio karu prieš „Hamas“ smogikus.

Homoseksualus Rusijos žurnalistas sako šeštadienį buvęs sumuštas prie parko Maskvos centre per neapykantos išpuolį. Pavelas Lobkovas, buvęs nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“) laidų vedėjas, feisbuke paskelbė sužeidimų nuotraukas, kuriose – krauju paplūdusi nosis ir kruvina ranka. „Sudaužytas „p....o“, sumušto Patriarcho (tvenkinių) kieme, snukis“, – jis paskelbė prieraše prie nuotraukų.

Įvykis, kuris Rusijoje užgožė net ir karo veiksmus ar ekonomines negandas: pusnuogių žvaigždžių naujametis vakarėlis viename iš barų sukėlė tikrą emocijų audrą šalyje. Cenzūros volas pervažiavo net tokius „neliečiamus“ asmenis, kaip Filipas Kirkorovas ar Ksenija Sobčak – jie ne tik priversti viešai atsiprašinėti, bet ir netenka pajamų iš koncertų, o žvaigždžių finansine veikla susidomėjo įvairios teisėsaugos institucijos.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Maskvos reikalų patikėtinį Andrejų Ordašą po to, kai per penktadienio masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos raketa. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis įteikė A. Ordašui notą, kurioje reikalaujama paaiškinti incidentą ir „nedelsiant nutraukti tokią veiklą“, pranešė ministerija.

Kariams negrįžtant iš fronto, Rusijoje prasidėjo jų giminaičių judėjimai, reikalaujantys sugrąžinti karo zonoje esančius rusų sūnus ir vyrus. Jausdamas grėsmę vidaus politikoje, Kremlius nusprendė remti pasipriešinimo judėjimus palaikančius karą Ukrainoje, kad atremtų protestuojančių giminaičių įtaką. Mobilizuotų kareivių giminaitės, dar žinomos kaip judėjimas „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“), reikalauja grąžinti savo sūnus ir vyrus iš fronto linijos.

Per praėjusią naktį Rusijos pajėgos sunaikino 32 ukrainiečių paleistus dronus, taip pat ir Maskvos regione, o Belgorodo mieste žuvo žmogus, šeštadienį pranešė Rusijos institucijos. Per smūgį Belgorode, kuris yra netoli sienos, žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė, kad per penktadienio ataką buvo pažeista miesto vandentiekio sistema.

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Estijos pilietybę gavo 37 kartus daugiau asmenų, anksčiau turėjusių Rusijos pilietybę, nei buvusių Ukrainos piliečių – atitinkamai 372 ir 10, pranešė estų dienraštis „Postimees“. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 343 ir 10. Ankstesniais metais per mėnesį paprastai būdavo 16–30 Rusijos piliečių, prašančių gauti Estijos pilietybę, o prasidėjus karui Ukrainoje, nuo praėjusių metų kovo jų skaičius išaugo iki 57–83 per mėnesį.

Aukų skaičius po masinės rusų atakos Ukrainoje penktadienį išaugo iki 30 žuvusiųjų ir daugiau kaip 160 sužeistųjų, teigė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.   „Šiuo metu patvirtinta, kad 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 160 buvo sužeista dėl rytinio Rusijos masinio puolimo Ukrainos teritorijoje“, – rašė jis platformoje „Telegram“. Tai buvo masiškiausia ataka nuo karo, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, pradžios.

Ketvirtadienį vietos žiniasklaida pranešė, kad vienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino partijos politikas buvo rastas negyvas kieme prie savo namų, ir taip papildė vis didėjantį Rusijos elito atstovų, kurie pastaraisiais mėnesiais mirė neaiškiomis aplinkybėmis, sąrašą, praneša „CNN“, remdamasi „Kommersant“. Pranešama, kad valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausančiam Tobolsko miesto Dūmos deputatui Vladimirui Jegorovui buvo 46 metai.