Rusija

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareikalavo, kad Kongresas imtųsi veiksmų ir įveiktų nesutarimus dėl pagalbos siuntimo Ukrainai, sakydamas, kad masinė Rusijos oro ataka rodo, jog Kremlius tikisi sunaikinti provakarietišką šalį. „Jei Kongresas nesiims skubių veiksmų naujaisiais metais, negalėsime toliau siųsti ginklų ir gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, reikalingų Ukrainai apsaugoti savo žmones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad lankėsi nuolat Rusijos pajėgų atakuojamoje Avdijivkoje. Avdijivka yra Rytų Ukrainoje. „Avdijivkoje aplankiau 110-osios mechanizuotosios brigados pozicijas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis, stovėdamas prie miesto ženklo, įteikia medalius kariams. „Tai viena sudėtingiausių fronto linijų“, – rašė jis.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė Rusijos smūgių bangą Ukrainoje ir paragino Maskvą nedelsiant nutraukti atakas. Ukrainos karinės oro pajėgos kiek anksčiau sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti. „Esu sukrėstas dėl dar vienų Rusijos Federacijos koordinuotų plataus masto raketų ir dronų atakų Ukrainoje naktį“, – pareiškime teigė V. Turkas.

Čeliabinsko (Rusija) gyventojai susidūrė jau su antra sniego apokalipse per savaitę, rašoma „Podjom“. Miesto gyventojai skundžiasi nepravažiuojamais keliais, o vietos valdžia atrėžia – visko išvalyti iškart nėra įmanoma. Gruodžio 26-ąją Čeliabinske iškrito mėnesinė kritulių norma, o šiąnakt galinga pūga pasikartojo.

Lenkų kariuomenė pranešė, kad penktadienį Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą. „Viskas rodo, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę (...) Ji taip pat paliko mūsų oro erdvę“, – žurnalistams sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula (Veslavas Kukula). Jis pridūrė, kad ji buvo stebima radarais.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį pasmerkė naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos miestus, pražudžiusią daug žmonių, ir apkaltino Maskvą, kad ji taikosi į civilius gyventojus. „Naktį Rusija surengė vieną didžiausių išpuolių prieš miestus ir gyventojus nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Borrellis.

Prancūzija penktadienį pasmerkė Rusijos atakas Ukrainoje ir apkaltino Maskvą vykdant teroro strategiją Ukrainoje. Toks Paryžiaus pareiškimas pasirodė po to, kai per masinę ataką įvairiuose Ukrainos miestuose žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtas buvo sužeisti. „Rusija tęsia teroro strategiją, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, kad susilpnintų Ukrainos gyventojų ryžtą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasmerkė penktadienio naktį Rusijos prieš Ukrainą įvykdytą ataką ir pabrėžė būtinybę suteikti Ukrainai visokeriopą paramą kovojant prieš Rusijos agresiją. „Visiems, kurie sako, kad pavargo nuo karo Ukrainoje, tai yra priminimas teroristinei Rusijai, kad jos žiaurumui ir kraujo troškuliui nėra ribų“, – socialiniame tinkle X pabrėžė G. Nausėda.

Rusijos teismas penktadienį nuteisė Kseniją Fadejevą, vadovavusią uždraustai opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno organizacijai Tomsko mieste Sibire, kalėti devynerius metus, pranešė jos šalininkai. „Teisėjas“ Chudiakovas už ekstremizmą Ksenijai Fadejevai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę“, sakoma jos šalininkų „Telegram“ kanale. „Žinoma, gynyba pateiks apeliaciją aukščiausios instancijos teismui“, – priduriama jame.

Tariama Rusijos prezidento Vladimiro Putino krikšto dukra Ksenija Sobčak, kaip spėjama, yra viena iš garsenybių, skandalingai papiktinusių konservatyviąją Rusiją ir dalyvavusių nepadoriame ir dabar liūdnai pagarsėjusiame vakarėlyje Maskvoje. Į rizikingą vakarėlį, kurio bilietas kainavo 11 tūkst. dolerių (apie 10 tūkst. eurų), buvo pakviesti Rusijos garsenybių ir įtakingųjų sluoksnių nariai, kurie turėjo pasirodyti apsinuoginę.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2023 metų užsienio įvykius. Sausis 1 d. Kroatija, beveik prieš dešimtmetį įstojusi į Europos Sąjungą, įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę. 3 d. Futbolo legenda Pele atgulė amžinojo poilsio aukščiausiose pasaulyje vertikaliose kapinėse Brazilijos Santoso mieste, išskirtiniame kape: didžiulėje stadiono kopijoje su dirbtine danga. Gruodžio 29 dieną Pele mirė po ilgos kovos su vėžiu. Jam buvo 82-eji.

Rusijos Briansko srityje esančioje radijo prietaisų gamykloje „Strela“ kilo gaisras, rašo UNIAN. Rusijos žiniasklaida teigia, kad tai neva įvyko dėl ukrainiečių smūgio. Gamykla įsikūrusi Suzemkos kaime, kuris yra maždaug už 10 km nuo sienos su Ukraina. Rusijos propagandistai teigia, kad per smūgį buvo sužeista 45 metų moteris, teigiama, kad nuolauža pataikė jai į nugarą. Rusijoje taip pat teigiama, kad buvo pataikyta ir į netoliese esantį gyvenamąjį namą, jame esą kilo gaisras.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad ES ir Lietuva „nevykdo Rusijos prekių tranzito susitarimų“. Anot jos, Rusija „ir toliau sieks, kad Lietuva ir Europos Sąjunga vykdytų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“. „Lietuvai sugriežtinus muitinės kontrolę, „kvotą“ krovininiam geležinkelių transportui ir apribojus keleivių vežimą, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pradėjo formuotis spūstys.

Maskvos teismas ketvirtadienį nuteisė du vyrus ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad skaitė eilėraščius, smerkiančius karą prieš Ukrainą. Rusų pareigūnai juos buvo apkaltinę neapykantos kurstymu ir raginimu imtis veiksmų, keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Artiomas Kamardinas buvo nuteistas kalėti septynerius metus, o Jegoras Štovba – penkerius metus ir šešis mėnesius. Jų šalininkai teismo salėje šaukė „Gėda!“, pranešė teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Rusija grasina, kad jei įtampa tarp Rusijos ir NATO padidės, pirmoji nukentės Suomija – naujausia Aljanso narė, turinti ilgiausią sieną su Rusijos Federacija.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira pareiškė, kad jo šalies vyriausybė nesiims priemonių Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui suimti. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė orderį suimti V. Putiną, nes jis įtariamas Ukrainos vaikų išvežimu į Rusiją per prievartą. Rusijos prezidentas V. Putinas gali apsilankyti Brazilijoje per 2024 m. lapkritį vyksiantį G20 viršūnių susitikimą, o ten, kaip sako brazilų ministras, „bus labai malonu“ jį pamatyti.

Keleivinis lėktuvas Rusijoje ketvirtadienio rytą netikėtai turėjo nusileisti ant užšalusios upės Jakutijoje. Pilotai paprasčiausiai nepastebėjo kilimo ir tūpimo tako Zyriankos oro uoste. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“, „Polar Airlines An-24“ lėktuvas su 30 keleivių skrido maršrutu Jakutskas-Zyrianka-Srednekolymskas.  Tūpdami Zyriankos gyvenvietėje, pilotai nepastebėjo kilimo ir tūpimo tako ir nusileido ant užšalusios upės.

Už taiką pasisakanti Rusijos politikė Jekaterina Duncova trečiadienį pažadėjo įkurti politinę partiją, valdžios institucijoms patvirtinus, kad ji negalės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lengvai laimės penktąją kadenciją kovą vyksiančiuose rinkimuose, o kandidatuoti galės daugiausia Kremliui palankūs kandidatai.

Ukrainai būtų tikslinga „laikinai“ atsisakyti kai kurių savo teritorijų, kad būtų pasiektos karo paliaubos, pareiškė Vokietijos Saksonijos žemių ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris, skelbia „Spiegel“. „Galbūt paliaubų atveju Ukraina pirmiausia turės pripažinti, kad tam tikros teritorijos yra laikinai neprieinamos Ukrainai“, – sakė jis. „Nė vienas kvadratinis metras Ukrainos teritorijos netapo Rusijos.

Rusijos Federacijoje esama retorinių paralelių naratyvuose apie Ukrainą ir Suomiją, o tai rodo, kad Kremliaus ateities ideologiniai ir teritoriniai tikslai neapsiriboja vien Ukraina.

Įkalintas ir netikėtai kelioms savaitėms dingęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį papasakojo apie savo perkėlimą į griežto režimo kalėjimą Rusijos Arktyje. Pasakodamas apie kalėjimo sąlygas, A. Navalnas išreiškė susirūpinimą ir dėl savo saugumo.

Po ukrainiečių smūgio Rusijos Juodosios jūros laivynui, reikšmingai mažėja rusų koviniai pajėgumai jūroje. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad apskritai rusai jau neteko 20 proc. savo flotilės. Pasak O. Danilovo, Ukrainos gynėjams pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Juodojoje jūroje, jei atsižvelgsime į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų netektis.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Vokiečių karo ekspertas Christianas Möllingas įspėja, kad Rusija turi planą sunaikinti NATO iš vidaus ir tam net nereiktų karinės pergalės. Anot eksperto, jei NATO neturės pajėgumų apsiginti, jai gresia subyrėti. Bet ne ką mažiau pavojinga, jei Aljansą suskaldys vidaus ginčai. Ekspertas daro prielaidą, jog Rusijai reiktų nuo šešerių iki dešimties metų tam, kad atstatytų savo armiją taip, jog ši galėtų išdrįsti pulti NATO.

Prieš Rusijos agresiją Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso (RDK) gretas papildė „Wagner“ veteranai bei iš kalinių sudaryto „Štorm-Z“ dalinio kariai. Kaip pasakoja patys, į Ukrainos pusę jie perėjo po „ideologinės transformacijos“, kurią patyrė patekę į nelaisvę per kovas Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad ukrainiečiai aneksuotame Krymo uoste surengė ataką ir smogė desantiniam laivui, valstybinėms naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad jaučiasi gerai po daugiau nei dvi savaites trukusio perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą Arktyje. „Nesijaudink dėl manęs. Man viskas gerai. Man visiškai palengvėjo, kad pagaliau tai įvyko“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.  Kiek anksčiau JAV valstybės departamentas nurodė, kad vis dar yra susirūpinęs dėl Rusijos opozicijos lyderio gerovės ir jo kalinimo sąlygų.

Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Per ateinančią savaitę įvyko dar trys bevaisiai derybų etapai. Ukraina neketina derėtis sau nepalankiomis sąlygomis, o kai kurie Ukrainos sąjungininkai, įskaitant ir Baltijos šalis, įspėja, kad bet kokios derybos būtų pavojingos. Tačiau diplomatiniuose užkulisiuose girdėti vis daugiau paraginimų derėtis.

Teisindamas pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo jėga vykdomą trečiosios šalies sienų perrašymą Europos žemyne Vladimiras Putinas nuolat kartoja: „Mus apgavo, NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus nė per colį“. Šis mitas, kurį labai plačiai platina rusų propaganda, tapo Rusijos revanšizmo pagrindu ir nulėmė ne tik didžiausią pasaulio saugumo krizę nuo Šaltojo karo laikų, bet ir nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių.

Rusija steigia vadinamuosius „neįgaliųjų“ dalinius – į savo ginkluotąsias pajėgas priima sunkiai sužeistus ir sergančius karius. Tai kelia didžiulį neįgaliųjų artimųjų pasipiktinimą.  Pasak leidinio „Važnyje Istoriji“, lapkričio pabaigoje Rusijos Gynybos ministerija pasiūlė pakeisti medicininio patikrinimo tvarką, taikomą šaukiant į kariuomenę.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį.

Rusijos komunistų partija – antra pagal dydį parlamente – šeštadienį išsirinko 75-erių metų politikos veteraną, kuris kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose varžysis su Vladimiru Putinu. Per partijos suvažiavimą Maskvos srityje partijos nariai surengė balsavimą dėl vienintelio kandidato – Nikolajaus Charitonovo. 2004 metais, kai jam buvo tekę rinkimuose varžytis su V. Putinu, jis surinko kiek mažiau nei 14 proc. šalies rinkėjų balsų.

Rusijos centrinė rinkimų komisija šeštadienį atmetė kandidatės, reiškiančios paramą taikai, paraišką dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Rusijos televizijos cituojama Komisija nurodė, kad rėmėsi klaidomis Jekaterinos Duncovos pateiktuose dokumentuose. Buvusi žurnalistė ir miesto tarybos narė J. Duncova agitavo už „taiką ir demokratinius procesus“, siekė dalyvauti prezidento rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas.

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

JAV apsigėdins prieš visą pasaulį, jei apleis Kyjivą, pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma. Jo teigimu, būtent Vakarų klaidos prisidėjo prie to, kad 2022-aisiais Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pirmajame Vakarų leidiniui nuo 2015 metų duotame interviu L. Kučma V. Putiną apibūdino, kaip kagėbistą karjeristą. „Tai jo profesija su viskuo, ką ji reiškia, – „The Guardian“ sakė jis.

Rusijos policija penktadienį sulaikė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotoją dėl įtarimų išgrobsčius 4,3 mln. eurų iš šio krizės ištikto sektoriaus. Olegas Frolovas ir dar du įtariamieji kaltinami sukčiavimu stambiu mastu, sakoma svarbias bylas tiriančio Rusijos tyrimų komiteto pareiškime. „Frolovas naudodamasis savo oficialia padėtimi dalyvavo nusikalstamame sąmoksle su dviem kitais sąmokslininkais, – sakoma pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia šalies finansų institucijoms taikyti sankcijas bankams, kurie padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas. Tai leis amerikiečių valdininkams taikyti sankcijas Kinijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų šalių bankams, kurie gali sąmoningai ar nesąmoningai padėti Rusijai išvengti sankcijų.

Rusijos užsienio reikalų viceministras penktadienį pareiškė, kad deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo apsikeitimo kaliniais trukdo viešumas ir esą kitokia JAV derybinė pozicija. Praėjusią savaitę JAV valstybės departamentas pranešė, kad Rusija atmetė reikšmingą pasiūlymą dėl dviejų amerikiečių – leidinio „The Wall Street Journal“ korespondento Evano Gershkovicho ir buvusio jūrų pėstininko Paulo Whelano – paleidimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo toliau gabenti į Gazos Ruožą humanitarinę pagalbą ir paragino greitai užbaigti Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karą, pranešė Kremlius. „Rusija toliau tieks Gazos Ruožui būtiniausias prekes, įskaitant vaistus ir medicininę įrangą“ – sakė V. Putinas, telefonu kalbėdamasis su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.

Vengrijos valdžios institucijos negalvoja apie būsimas Rusijos agresiją patyrusios Ukrainos sienas, tačiau nerimauja, kad Rusija netaptų vengrų kaimyne, pareiškė Vladimiro Putino bičiulis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Svarbiausia, kad Vengrija neturi sienos su Rusija“, – pabrėžė V. Orbanas pokalbyje su žurnalistais metų pabaigoje, rašo Kremliaus naujienų agentūra TASS.

34 metų vyras mirė ligoninėje po to, kai ant jo, stovinčio eilėje Maskvos srities Liubercų karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje, užkrito ledo luitas, ketvirtadienį pranešė vietos prokuratūra. Per trečiadienį įvykusį nelaimingą atsitikimą buvo sužeisti dar trys žmonės, todėl tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą dėl mirties sukėlimo dėl neatsargumo. Internete pasidalytame vaizdo įraše matyti, kaip žmonės šoka tolyn, nuo didžiulio krintančio ledo luito į ištirpusio sniego balą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius. „Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis. „Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis. „Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas.

Maskvos politechnikos universitete pirmadienį buvo pristatytas rusiško elektromobilio „Amber“ prototipas. Automobilis ne vien įgijo satyrinę „Tesla killer“ (angl. „Teslos žudikas“) pravardę, bet ir tapo socialinių tinklų pašaipos objektu. Nors šio elektromobilio pristatymas pribloškė daugelį Rusijos piliečių, tačiau dauguma internautų nepraleido progos pasišaipyti iš paliegusios Rusijos automobilių pramonės.

Rusijoje mirė 12-metė mergaitė iš okupuotos Luhansko teritorijos, kuri vyko kartu su 124 vaikų grupe iš stovyklos Sibire. Važiuojant traukiniu vaikams pasidarė silpna, užkilo aukšta temperatūra, o 12-metė Veronika neteko sąmonės ir netrukus mirė. Net 30 vaikų buvo paguldyta į ligoninę, kur jiems buvo diagnozuotas „Honkongo gripas“ (A). Iš Tomsko į Adlerį vykusiame traukinyje gruodžio 20-ąją prasidėjo tikras košmaras – staiga sunkiai susirgo didžiulė grupė juo vykusių nepilnamečių.

Rusų pareigūnai trečiadienį pranešė, kad šešiolika kandidatų pateikė paraiškas dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose Vladimiras Putinas greičiausiai laimės penktąją kadenciją. Maskva jau daugelį metų rinkimuose ir politiniame gyvenime neleidžia dalyvauti opozicijos atstovams. Susidorojimas su kitaminčiais ypač suintensyvėjo po 2022 metų vasarį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą.

JAV pasiūlė „Didžiojo septyneto“ (G7) šalims pripažinti pačioms save „nukentėjusiomis“ nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir šiuo juridiniu pagrindu konfiskuoti įšaldytus 280 mlrd. dolerių, kurie prieš karą Ukrainoje priklausė Rusijos centriniam bankui, o vėliau buvo įšaldyti, paskelbus agresorei sankcijas. Vakarų šalys susidūrė su dilema, kaip įteisinti Rusijos Vakaruose laikytų lėšų perdavimą Ukrainoje, kol dar nėra pasibaigęs karas.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pareiškė, kad sieks konfiskuoti šimtus milijonų eurų neįvardyto Rusijos banko turto. Tai – dalis Vakarų reakcijos į Maskvos invaziją į Ukrainą veiksmų. Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismui pateikė prašymą dėl nepriklausomos konfiskavimo procedūros. „Šios procedūros tikslas yra konfiskuoti daugiau kaip 720 mln.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas. Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus. ES Bendrajame Teisme 57 metų oligarchas užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų.

Priešingai nei teigia Kremliaus propagandistai, Rusija išgyvena didelę ekonominę krizę. Pastaruoju metu kiaušiniai rusams tapo deficitiniu produktu, todėl planuojama juos importuoti iš Turkijos ir Irano. Be to, priimtos naujos sankcijos agresorės šalies įmonėms ir atstovams. Apie tai pranešė politologas Olehas Lisnis komentare „24 Kanal“. Pasak O. Lisnio, šie įvykiai susidėlioja į nuoseklią grandinę, kuri gali privesti prie visiško Rusijos ekonominio stabilumo susinaikinimo.