Jis aiškina, kad būtent branduolinis atgrasymas gali padėti Rytų Europos šalims jaustis saugiai, jei JAV prezidento rinkimus laimės D. Trumpas.
„Europai nėra jokio padėties pagražinimo: D. Trumpas nebus „kietas“ Rusijos atžvilgiu ir nebus suinteresuotas stiprinti NATO. Buvęs prezidentas pavadino Aljansą pasenusiu ir svarsto galimybę jį palikti. Pamirškite apie „suaugusiuosius kambaryje“, – komentare rašo D. Rohacas.
Lenkija rizikuoja tapti kitu Rusijos taikiniu
Pasak mokslininko, būtent Lenkija labiausiai rizikuoja tapti kitu Rusijos Federacijos taikiniu. Todėl Varšuva neturėtų pasikliauti JAV pagalba, o savarankiškai turėti priemonių tokiai agresijai pažaboti, mano D. Rohacas. Be to, mokslininko teigimu, Lenkija turi pakankamai finansų, kad užtikrintų branduolinių ginklų priežiūrą.
Jis taip pat mano, kad jei Lenkija oficialiai pareikš norą įsigyti tokių ginklų, tai gali paskatinti Prancūziją ar Didžiąją Britaniją pasiūlyti Varšuvai sudaryti dvišalį susitarimą dėl dalijimosi branduoliniais ginklais. O jei Lenkija gaus ginklų, Baltijos šalys gali būti kitos, įsitikinęs mokslininkas.
„Poamerikietiškame pasaulyje Lenkijos branduolinis skėtis galėtų padėti apsaugoti rytinį Europos flangą. Jis taip pat būtų alternatyvus būdas užtikrinti Ukrainos saugumą nutraukus karo veiksmus, ypač jei narystė NATO nebebus įmanoma.
Tačiau iš esmės branduolinė Lenkija būtų atsakymas į amžiną Europos geopolitikos problemą: kaip užkirsti kelią Vokietijos ir Rusijos siekiui dominuoti Eurazijos žemyne“, – apibendrina D. Rohacas.
