JAV karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad vasario 6-ąją Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė į Maskvą Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovus dėl tariamo „tinkamos šalių reakcijos nebuvimą į daugybinius Rusijos prašymus užtikrinti saugumą Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose šių metų kovą“.
Tuo pat metu Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pažymėjo, jog bet kokie trikdžiai rusų rinkimų apylinkėse Baltijos šalyse sukels „stiprius rusų protestus“, nes tokios situacijos pažeis konstitucinę Rusijos piliečių teisę balsuoti Rusijos rinkimuose.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pridūrė, kad Vakarų valdžia „pradėjo rusofobines įtakos kampanijas, nukreiptas į rusų atstovybes, konsulatus ir panašius aktyvus užsienyje“ ir perspėjo, kad Vakarų „provokacijos užsienyje“ stiprėja, kuomet rinkimų apylinkės kitose šalyse atidaromos Rusijos rinkėjams.
„Lavrovo ir Zacharovos pareiškimai, tikėtina, skirti sukurti informacines sąlygas iš esmės bet kokių užsienio valstybių valdžios veiksmų, įskaitant ir Baltijos šalių, juodinimui. Tariamai, Rusijos prezidento rinkimų metu vykdomam tiesioginiam ten gyvenančių rusų puolimui. Kremlius dažnai naudoja sąvoką „tautiečiai užsienyje“, kad pretenduotų į ypatingas privilegijas už Rusijos ribų gyvenantiems rusams ir sukurtų informacines sąlygas provokacijoms šalyse, kur gyvena rusų „tautiečiai“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Analitiškai taip pat pastebėjo, kad vasario 6-ąją Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pareiškė, kad Rusija pradėjo „naują hibridinį karą prieš Sakartvelą“. Jų teigimu, hibridinio poveikio kampanija, tokio pobūdžio, kaip informacinės operacijos Rusijos rinkimų metu Baltijos šalyse ir provokacijos okupuotose Sakartvelo teritorijose, destabilizuoja Rusijos kaimynes.
Bėdos dėl vienintelio kandidato
Kremlius taip pat sprendžia netikėtai išpopuliarėjusio Boriso Nadeždino klausimą. 2024-ųjų prezidento rinkimuose turėjęs dalyvauti mažai kam žinomas Rusijos politikas netikėtai sulaukė didžiulio žmonių dėmesio, kuomet parašų rinkimo kampanijos metu pasisakė prieš karą Ukrainoje. Kremlius išsigando, kad toks kandidatas gali sugadinti vienybės Rusijoje iliuziją.
Galimai todėl Kremliaus kontroliuojama Rusijos vyriausioji rinkimų komisija jau paskelbė, kad B. Nadeždino komandos surinktuose parašuose aptiko daug pažeidimų, kurie neleidžia jam dalyvauti rinkimuose.
B. Nadeždinas buvo vienintelis atvirai prieš karą pasisakantis kandidatas į Rusijos prezidentus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
