Karas Izraelyje

Izraelio smūgis Iranui gali būti daugiau nei tik taktinis karo veiksmas. Tai signalas, turintis potencialiai platų geopolitinį rezonansą – nuo Artimųjų Rytų iki pasaulio ekonomikos centrų. Izraelis jau seniai laiko Irano branduolinę programą egzistencine grėsme, nors Teheranas tvirtina, kad jos tikslas – taikus. Nepaisant to, Izraelio vadovybė, įskaitant premjerą Benjaminą Netanyahu, mano, kad dabar yra tinkamiausias metas veikti. Anot „Sky News“, Iranas viduje dar niekada nebuvo toks silpnas.

Donaldas Trumpas dar kartą pasisakė apie Izraelio naktį surengtus smūgius Iranui, rašo „Sky news“. „Aš Iranui suteikiau daugybę galimybių sudaryti susitarimą. Aš jiems labai griežtai pasakiau, kad „tiesiog tai padarytų“, bet kad ir kaip jie stengėsi, kad ir kaip priartėjo, jie tiesiog negalėjo to padaryti. Aš jiems sakiau, kad bus daug blogiau nei jie įsivaizduoja, tikisi ar jiems buvo pasakyta.

Iranas pareiškė, kad penktadienį suduoti mirtini Izraelio smūgiai į jo karinius ir branduolinius objektus yra „karo paskelbimas“, ir paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų. JT adresuotame laiške užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi apibūdino šią ataką kaip „karo paskelbimą“ ir „paragino Saugumo Tarybą nedelsiant spręsti šį klausimą“, nurodė ministerija. Penktadienį ryte Izraelis sudavė, jo paties teigimu, „prevencinį“ smūgį Irano branduolinės programos objektams.

Rusija sureagavo į Izraelio smūgį Iranui. Pasisakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir Užsienio reikalų ministerija. Rusijos URM atstovė Marija Zacharova skelbia, kad ministerija reiškia „didžiausią susirūpinimą dėl pavojingo įtampos eskalavimo Artimuosiuose Rytuose“. „Ryžtingai smerkiame Izraelio valstybės jėgos veiksmus, pažeidžiančius Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinės teisės normas, įvykdytus naktį iš birželio 13 d. į 14 d. Neišprovokuoti kariniai smūgiai suvereniai Jung...

Pasaulio lyderiai penktadienį paragino laikytis santūrumo, kai Izraelis smogė Iranui ir atakavo 100 taikinių, įskaitant branduolinius ir karinius objektus, ir taip pat nukovė aukštus veikėjus, tarp jų – branduoliniai mokslininkai ir ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas. Naujienų agentūra AFP žemiau apžvelgia pagrindines pasaulio reakcijas.

Izraelis penktadienį paskelbė, kad piliečiai nebeturi būti šalia slėptuvių visoje šalyje. Tai buvo atsargumo priemonė, kurią Izraelis įvedė tikėdamasi Irano atsako į jo smūgius Iranui. „Baigėsi būtinybė būti šalia apsaugotos erdvės“, – teigiama kariuomenės vidaus fronto vadavietės išleistose naujose rekomendacijose gyventojams. Anksčiau penktadienį vadavietė nurodė izraeliečiams slėptis slėptuvėse, kariuomenei pradėjus plataus masto puolimą prieš Iraną.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį paragino tiek Izraelį, tiek Iraną vengti bet kokio tolesnio eskalavimo po to, kai žydų valstybė surengė smūgių bangą prieš Islamo Respubliką.   Abi valstybės turėtų susilaikyti nuo veiksmų, galinčių destabilizuoti visą regioną, sakė F. Merzas ir pridūrė, kad po reidų Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu jį informavo. Tuomet vokiečių kancleris sušaukė Vokietijos saugumo kabineto posėdį.

Čekijos užsienio reikalų ministras penktadienį pasakė, kad Izraelio smūgiai Iranui yra logiška reakcija į Teherano branduolines ambicijas ir pagalbą Izraelį sunaikinti siekiančioms grupuotėms. Nepaisant vis griežtesnės Vakarų sąjungininkų kritikos dėl to, kas vyksta karo nusiaubtoje Gazoje, Čekijos Respublika – 10,9 milijono gyventojų turinti ES ir NATO narė – toliau tvirtai remia Izraelį.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, jog labai svarbu, kad Izraelio sąjungininkai dėtų pastangas sumažinti įtampą po to, kai žydų valstybė atakavo Irano karinius ir branduolinius objektus. „Manau, kad dabar labai svarbu, jog daugelis sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, kaip tik šiuo metu dirbtų dėl deeskalacijos. Žinau, kad jie tai daro, ir manau, jog tai yra pagrindinis šiandienos prioritetas“, – spaudos konferencijoje Švedijos sostinėje sakė M. Rutte.

 Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad per oro smūgių bangą Irano vakaruose sunaikino dešimtis radarų ir raketų „žemė–oras“ paleidimo įrenginių. „Per pastarąsias valandas karinių oro pajėgų naikintuvai, vadovaudamiesi tikslia Žvalgybos direktorato žvalgybine informacija, sudavė plataus masto smūgį Irano režimo oro gynybos sistemai Irano vakaruose“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Jordanijos kariuomenė pranešė, kad penktadienį perėmė dronus ir raketas, kurie pažeidė karalystės oro erdvę, Iranui pažadėjus, kad jo atsakas į Izraelio atakas neturės ribų. „Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai ir oro gynybos sistemos penktadienio rytą perėmė tam tikrą skaičių raketų ir dronų, kurie įskrido į Jordanijos oro erdvę“, – teigiama kariškių pranešime. Penktadienį Jordanijos sostinėje aidėjo oro pavojaus sirenos, o viešojo saugumo direkcija paragino žmones likti namuose.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad yra „labai svarbu“, jog Izraelio sąjungininkai siektų deeskaluoti įtampą, žydų valstybei prieš tai smogus į maždaug 100 taikinių Irane, įskaitant Teherano branduolinius ir karinius objektus. „Manau, kad dabar yra labai svarbu, jog daugybė sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valsijas, mums kalbant siektų deeskalavimo.

Izraelio oro pajėgos skelbia, kad „baigė plataus masto ataką“ prieš Irano oro gynybos sistemas, rašo „Sky news“. Pareiškime teigiama, kad Izraelio naikintuvai, bendradarbiaudami su žvalgybos tarnyba, baigė „plataus masto ataką prieš Irano režimo oro gynybos sistemas vakariniame Irane“. Kariuomenė teigia, kad „buvo sunaikinta dešimtys radarų ir žemės-oro raketų paleidimo įrenginių“. Tokios atakos „padidina oro pajėgų veiksmų laisvę ore“, priduriama pareiškime.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas, remdamasis Irano pareigūnais, penktadienį pranešė, kad per Izraelio smūgius nenukentėjo branduoliniai objektai Fordo ir Isfahano miestuose.  „Tolesni kontaktai su Irano valdžios institucijomis patvirtina, kad Isfahano branduolinis objektas nebuvo paveiktas“, – nurodė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.

 Irano ginkluotosios pajėgos penktadienį pareiškė, kad jų atsakas Izraeliui po mirtinų smūgių keliems miestams, įskaitant sostinę Teheraną, neturės ribų. Izraelis penktadienį prieš aušrą smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams, ir žada tęsti karinius veiksmus. Smūgiai buvo suduoti keliose Irano vietovėse, pranešta apie sprogimus Teherane ir svarbiausiame urano sodrinimo objekte.

Izraeliečių kariuomenės pareigūnas penktadienį pranešė, kad žydų valstybės pajėgos pradėjo Irano paleistų dronų perėmimą už Izraelio teritorijos ribų. „(Izraelio kariuomenė) pradėjo perimti iš Irano paleistus bepiločius orlaivius už Izraelio teritorijos ribų“, – sakoma kariuomenės pareigūno išplatintame pranešime.  Anksčiau penktadienį izraeliečių kariuomenė pranešė, kad Iranas į žydų valstybę paleido apie 100 dronų.

Kataras, kuris tarpininkauja siekiant galimų paliaubų Gazos Ruože, penktadienį sukritikavo Izraelio smūgių bangą prieš Iraną, sakydamas, kad tokie veiksmai trukdo bandymams deeskaluoti padėtį ir pasiekti diplomatinių sprendimų.

Iranas pareiškė, kad penktadienį Izraelio surengti mirtini išpuoliai patvirtino iraniečių poreikį plėtoti urano sodrinimo ir raketų gamybos pajėgumus. „Su tokiu grobuonišku režimu reikėtų kalbėti tik galios kalba“, – teigiama Irano vyriausybės pareiškime. „Pasaulis dabar geriau supranta Irano atkaklumą dėl teisės į sodrinimą, branduolinę technologiją ir raketinę ginkluotę“, – sakoma jame.

Izraelyje, Jeruzalėje po Izraelio smūgių Iranui sparčiai tuštėja parduotuvių lentynos, rašo BBC. Anot leidinio, žmonės pildosi maisto ir vandens atsargas. Didžioji šalies gyventojų dalis buvo pažadinta apie 3 val. ryto trumpo sirenų signalo ir perspėjimų telefonuose. Jie perspėti apie „didžiulę grėsmę“ – žmonėms buvo nurodyta likti prie slėptuvių.

Jordanija ir Irakas po Izraelio atakos prieš Iraną penktadienį paskelbė uždarę savo oro erdvę ir sustabdę visus skrydžius.  „Laikinai uždaryta Karalystės oro erdvė ir sustabdytas visų įskrendančių, išskrendančių ir tranzitu skrendančių orlaivių oro eismas, siekiant apsisaugoti nuo bet kokio pavojaus, kylančio dėl eskalacijos regione“, – sakoma Jordanijos aviacijos institucijos išplatintame pranešime.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ penktadienį pasmerkė Izraelio smūgių bangą Irano kariniams ir branduoliniams objektams, įspėdama, kad jie gali destabilizuoti regioną. „Ši agresija yra pavojingas eskalavimas, keliantis regiono destabilizavimo grėsmę“, – pareiškė Irano remiama grupuotė, kurios 2023-iųjų spalį surengtas išpuolis prieš Izraelį sukėlė tebesitęsiantį karą Gazos Ruože.

Izraelio kariuomenė penktadienį pareiškė, kad jos surinkti žvalgybos duomenys rodo, jog Iranas ir jo branduolinė programa priartėjo prie „taško, iš kurio nebėra kelio atgal“. „Pastaraisiais mėnesiais sukaupta žvalgybos informacija pateikė įrodymų, kad Irano režimas artėja prie taško, iš kurio nebėra kelio atgal“, – sakoma jos pareiškime.

 Izraelio kariuomenė penktadienį pareiškė, kad jos naikintuvai vis dar vykdo smūgius prieš Irano karinius ir branduolinius objektus.  „Mūsų pilotai atakavo ir tebeatakuoja karinius taikinius ir su branduoline programa susijusius taikinius įvairiose Irano vietovėse“, – žurnalistams  sakė kariuomenės atstovas spaudai brigados generolas Effie Defrinas . Izraelis penktadienį prieš aušrą smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams, ir žada tęsti karinius veiksmus.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas paragino Izraelį ir Iraną kaip įmanoma labiau susilaikyti nuo situacijos eskalavimo po penktadienį Izraelio įvykdytos antskrydžių bangos, pareiškė generalinio sekretoriaus atstovas spaudai. Savo ruožtu JT Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį anksčiau patvirtino, kad Izraelis taikėsi į Irano urano sodrinimo objektą, ir teigė, kad „atidžiai stebi šią didelį susirūpinimą keliančią padėtį“, įskaitant dėl radiacijos lygio.

Izraelio kariuomenė penktadienį pareiškė, kad jos surinkta žvalgybinė informacija rodo, jog Iranas savo branduolinėje programoje artėja prie „taško, iš kurio nebegalima grįžti“. „Pastaraisiais mėnesiais sukauptoje žvalgybos informacijos rasta įrodymų, kad Irano režimas artėja prie taško, iš kurio nebegalima grįžti“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Per Izraelio ataką prieš Iraną penktadienį šalyje buvo sužeista mažiausiai 50 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, pranešė Irano valstybinė televizija. „Po Izraelio atakos į Chamrano ligoninę nugabenta apie 50 sužeistųjų, tarp jų mažiausiai 35 moterys ir vaikai“, – teigė transliuotojas, apie žuvusiuosius nepranešdamas. Izraelis penktadienį smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams, žadėdamas tęsti karinius veiksmus.

Demokratų senatoriai ketvirtadienį griežtai kritikavo JAV sąjungininką Izraelį dėl smūgių Iranui, Baltieji rūmai atsiribojo nuo šios atakos, tačiau respublikonų senatoriai išreiškė padėką Izraeliui. „Nerimą keliantis Izraelio sprendimas pradėti oro smūgius Iranui yra neapgalvota eskalacija, galinti įžiebti regioninį smurtą“, – pareiškė senatorius Jackas Reedas iš Rod Ailendo.

Izraelio operacijos prieš Iraną metu žuvo keli aukšto rango Irano pareigūnai ir branduoliniai mokslininkai. BBC skelbia jų pavardes. Hossein Salami – Islamo revoliucijos gvardijos vadas; Gholamali Rashid – Khatam-al Anbiya centrinės būstinės vadas; Fereydoon Abbasi – branduolinis mokslininkas ir buvęs Irano atominės energijos organizacijos vadovas; Mohammad Mahdi Tehranchi – kitas branduolinis mokslininkas, dalyvavęs Irano branduolinių ginklų programoje; Mohammad Bagheri – Irano ginkluot...

Irano naftos ministerija pranešė, kad penktadienį Izraelio įvykdytas mirtinas išpuolis nepaveikė svarbiausių naftos perdirbimo gamyklų ir degalų saugyklų, o jų veikla visoje šalyje nenutrūko. „Šalies naftos perdirbimo objektams ir naftos saugykloms žala nepadaryta, o šiuo metu šių objektų veikla ir degalų tiekimas visose šalies dalyse vyksta be sutrikimų“, – sakoma ministerijos pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Izraelio smūgį Iranui. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“. D. Trumpas nurodė, kad žinojo, jog Izraelis ketina surengti smūgius Iranui. „Iranas negali turėti branduolinės bombos, ir mes tikimės grįžti prie derybų stalo. Pažiūrėsime. Yra keletas vadovų, kurie nebegrįš“, – sako D. Trumpas. Jis pastarosiomis dienomis keletą kartų kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.

Iranas įspėjo, kad turi teisėtą ir pagrįstą teisę atsakyti į Izraelio penktadienį įvykdytas mirtinas atakas prieš kelis Irano miestus ir branduolinius objektus.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį pareiškė, kad Izraelio smūgių Iranui banga buvo „labai sėkminga“, tačiau perspėjo, kad tai buvo tik platesnės kampanijos prieš Islamo Respubliką pradžia. „Atlikome labai sėkmingą įžanginį smūgį ir su Dievo pagalba pasieksime dar daugiau“, – vaizdo pareiškime sakė B. Netanyahu.

Aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei pagrasino atkeršyti Izraeliui ir jį „žiauriai nubausti“ už Irane įvykdytą didelio masto antpuolį, penktadienį pranešė ajatolos kanceliarija.

Penktadienį vakare visoje Izraelio teritorijoje buvo paskelbtas oro pavojus. Buvo paskelbta apie šimtą Irano paleistų raketų. Anksčiau Izraelis įspėjo, kad smogs visoms Irano naftos perdirbimo gamykloms ir gamtinių dujų gavybos objektams Persijos įlankoje, jei Iranas nuspręs smogti Izraelio gyvenvietėms savo atsakomąja ataka, rašo UNIAN. Atakai pasibaigus, pranešta apie mažiausiai 7 sužeistuosius.

Dar šeši aktyvistai iš laivo, kurį Izraelis perėmė, kai juo buvo bandoma pristatyti pagalbos prekes į Gazos Ruožą, grįžta į savo gimtąsias šalis, ketvirtadienį pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija. Ministerija tinkle „X“ pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti kai kurie aktyvistai, sėdintys lėktuve, tarp jų – Prancūzijos įstatymų leidėja Europos Parlamente Rima Hassan. „Dar šeši keleiviai iš „asmenukių jachtos“, įskaitant Rimą Hassan, išvyksta iš Izraelio.

Izraelis, kaip praneša JAV spauda, remdamasi oficialiais šaltiniais, rengia smūgį Irano branduoliniams objektams. Operacija gali būti įvykdyta artimiausiomis dienomis. Manoma, kad Izraelis ketina veikti be Vašingtono paramos – pastarasis šiuo metu derasi su Teheranu dėl Irano branduolinės programos. Derybos yra tiesiogiai prižiūrimos JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris aiškiai išreiškė norą sudaryti susitarimą su Iranu. Nuo balandžio vidurio jau įvyko keli derybų raundai, rašo BBC.

Jungtinių Valstijų ir Izraelio remiama organizacija „Gaza Humanitarian Foundation“ (GHF) ketvirtadienį pranešė, kad per išpuolį prieš jo darbuotojus Gazos Ruože žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. Anksčiau skelbta apie mažiausiai penkis žuvusiuosius.

JAV remiama organizacija „Gaza Humanitarian Foundation“ (GHF) trečiadienį apkaltino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ užpuolus autobusą su jos nariais, važiavusiais pristatyti pagalbos, ir teigė, kad žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar keli buvo sužeisti. Pagalbos Gazos Ruožui grupės pareiškime teigiama, kad apie 22 val.

Izraelio įstatymų leidėjai ankstų ketvirtadienio rytą nedidele balsų persvara atmetė opozicijos remiamą įstatymo projektą paleisti parlamentą. Iš 120 Kneseto narių 61 balsavo prieš, o 53 – už pasiūlymą. Opozicija, kurią daugiausia sudaro ultraortodoksų žydų partijos, pateikė įstatymo projektą tikėdamasi, kad jis sudarys sąlygas pirmalaikiams rinkimams Izraelyje.

Nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti daugumai aktyvistų, sulaikytų į Gazos Ruožą plaukusiame laive su pagalba, kurį perėmė Izraelio pajėgos, trečiadienį pareiškė, kad du aktyvistai Izraelyje buvo perkelti į vienutę.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad per Izraelio apšaudymą netoli JAV remiamo pagalbos skirstymo centro trečiadienį žuvo 31 žmogus, o dar apie 200 buvo sužeisti.  Mažiausiai 31 žuvusysis ir apie 200 sužeistųjų buvo nugabenti į ligoninę po to, kai Izraelio kariai iš tankų ir dronų apšaudė tūkstančius piliečių, ėjusių pasiimti maisto davinių iš amerikiečių pagalbos centro, naujienų agentūrai AFP teigė civilinės gynybos atstovas Mahmudas Bassalas.

Izraelio opozicijos lyderiai trečiadienį pranešė, kad pateikė įstatymo projektą dėl parlamento paleidimo.  Jei šis įstatymo projektas bus patvirtintas, jis sudarys sąlygas pirmalaikiams rinkimams Izraelyje. Opoziciją daugiausia sudaro centristinės ir kairiosios partijos, bet ultraortodoksų žydų partijos, remiančios ministro pirmininko Benjamino Netanyahu  vyriausybę, pagrasino balsuosiančios už šį pasiūlymą.

Daugiau kaip 100 sunkvežimių su humanitarine pagalba, įskaitant miltus ir kitus maisto produktus, įvažiavo į Gazos Ruožą per Kerem Šalomo perėją pietuose, trečiadienį pranešė Izraelio agentūra COGAT. 108 sunkvežimiai, priklausantys Jungtinėms Tautoms ir tarptautinei bendruomenei, pravažiavo sieną antradienį, pranešė Izraelio Palestinos reikalų institucija.

Švedų aktyvistė Greta Thunberg atsakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris ją pavadino keista ir pasiūlė lankyti pykčio valdymo kursus. Kaip rašo „Reuters“, antradienį komentuodama žiniasklaidai ji nusijuokė dėl D. Trumpo kritikos. „Manau, kad pasauliui reikia daug daugiau piktų jaunų moterų, kurios būtų sąžiningos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta“, – atsakė ji.

Izraelio karinis jūrų laivynas pirmą kartą nuo tada, kai prieš 20 mėnesių Gazoje prasidėjo karas, atakavo Jemeną, savo taikiniais pasirinkdamas Hodeidos uoste išdėstytus hučių smogikų objektus, antradienį pranešė Izraelio kariuomenė. „Smūgiai buvo suduoti, reaguojant į teroristinio hučių režimo agresiją Izraelio valstybės atžvilgiu, įskaitant į Izraelio teritoriją ir jo piliečius leidžiamas raketas žemė-žemė ir [dronus]“, – teigiama Izraelio gynybos pajėgų pranešime.

Izraelis antradienį pranešė, kad švedų aktyvistė Greta Thunberg nugabenta į Tel Avivo oro uostą deportacijai ir bus išskraidinta iš šalies į Prancūziją – po to, kai kartu su kitais aktyvistais pagalbos laivu bandė pasiekti Gazos Ruožą ir buvo sulaikyta.   „Greta Thunberg išvyksta iš Izraelio skrydžiu į Prancūziją“, – savo oficialioje „X“ paskyroje pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija, kartu paskelbdama dvi aktyvistės nuotraukas, darytas lėktuve.

Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodsky‘is pareiškė, kad žydų valstybė nusiuntė Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“, gautų iš JAV praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Kaip praneša „Ukrinform“, diplomatas apie tai prakalbo duodamas interviu Ukrainos žurnalistei Maričkai Dovbenko. „Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai vyko pirmasis Persijos įlankos karas (dar žinomas kaip operacija „Audra dykumoje“, kuri vyko nuo 1991 m. sausio 17 d. iki vasario 28 d. – red. past.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį kalbėsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Baltųjų rūmų pareigūnas. Pranešimas pasirodė Iranui rengiant savo atsaką įtemptose derybose su Vašingtonu dėl Teherano branduolinės programos.

Paryžius pirmadienį nurodė sieksiantis greito Prancūzijos piliečių, plaukusių į Gazos Ruožą laivu, kuris buvo sulaikytas Izraelio, grįžimo namo. Prancūzų prezidentas  Emmanuelis Macronas paprašė, kad laive „Madleen“ buvusiems šešiems Prancūzijos piliečiams „būtų leista kuo greičiau grįžti į Prancūziją“, sakė vienas pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.