Redakcija rekomenduoja

Atsivėrus šiuolaikinės plastinės chirurgijos galimybėms pakoreguoti nepatinkančias kūno linijas seniai nebėra tabu. Gydytojai vardija, kad be pilvo, veido srities plastikos, didžiąją dalį tokių operacijų sudaro krūtų estetinės korekcijos. Tačiau kartu specialistai neslepia – po procedūros praėjus dešimčiai ar daugiau metų implantus kartais prireikia išimti ne tik dėl apriboto jų „galiojimo laiko“, bet ir pasikeitusio moters kūno ar lūkesčių.

Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė jau netrukus turėtų būti grąžinta į Lietuvą, kur jai yra pateikti kaltinimai. Jungtinėse Valstijose besislapsčiusi bėglė jau kuris laikas yra laikoma Čikagoje, tačiau greitai bus įvykdytas jos grąžinimas į gimtinę arba, kitaip tariant, ekstradicijos procedūra. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip Lietuvoje nusikaltimais įtariami asmenys, pabėgę į kitas valstybes, yra perduodami mūsų šaliai.

Visi gyvenę sovietmečiu prisimena nesibaigiančias eiles prie tualetinio popieriaus, kavos ar geresnio mėsos gabalėlio. Dar geriau stovėjusieji eilėse prisimena tuos, kurie lįsdavo į eilės priekį, gaudavo tai, apie ką kiti tik svajojo, arba turėjo draugų prekybinėse bazėse. Blatas, kyšiai ir juodoji rinka buvo Sovietų Sąjungos gyvavimo pagrindas, toks senas ir taip giliai įsišaknijęs, kad liekanų matome dar ir šiandien, ir ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Kalbėdami apie šiuolaikines gimdyves, ilgametę darbo patirtį turintys medikai išskiria ne tik vyresnį nėščiųjų amžių, bet ir dar vieną madą – savo noru pageidaujamas Cezario pjūvio operacijas. Visgi gydytojai nevynioja žodžių į vatą ir rėžia tiesiai šviesiai: nesant indikacijų atliekamas Cezario pjūvis – visiškas blogis. Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovo, gydytojo ginekologo Romualdo Šemetos teigimu, dabar realiai Cezario pjūvio operacija vykdoma vos ne pagal užsakymą.

Užkrečiamųjų ligų specialistai ir medikai pateikia šokiruojančius skaičius – nuo gripo Lietuvoje viso labo skiepijasi iki 10 proc. populiacijos, o gripo ir peršalimo ligų bei jų komplikacijų gydymui tenka pakloti 25 kartus daugiau lėšų nei kainuoja įsigyti vakcinas. Kaip rodo gydytojų pristatyti dešimties metų laikotarpio tyrimai, iš viso įvyko daugiau nei šimtas mirčių nuo gripo.

Pasaulyje galima surasti daugybę sporto šakų. Bėgant metams daugelis užsiėmimų tapo saviraiškos galimybe tarptautinėje plotmėje. Visgi naujoji karta keičia nusistovėjusias tendencijas ir į sporto rūšis įtraukia vis išskirtinesnių užsiėmimų, vienas tokių – e. sportas, kuris daugeliui jaunuolių tapo vienu pagrindinių pragyvenimo šaltinių.

Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ir sukate galvą, kodėl bakterijos ir virusai puola būtent mus, mokslininkai turi atsakymą – visai gali būti, kad prie negalavimo prisideda ir būtent vitamino D trūkumas. Pernai viena laboratorija ištyrė, kad šio vitamino trūko devyniems iš dešimties tautiečių, septyniems – vitamino trūko gyvybiškai. Imunitetas nusilpsta ir štai dėl to esą karščiuojame, imame kosėti ar puola sloga.

Anot specialistų, pasitikrinti dėl prostatos vėžio dažnai vyrai vengia įtikėję klaidingais mitais. Tačiau medikai įspėja – taip elgdamiesi jie labai rizikuoja, mat ligą aptikus vėlyvoje stadijoje padėti gali būti kur kas sunkiau. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas urologas Aušvydas Patašius pabrėžė, kad daugiausiai baimės ir streso kelia nežinojimas. Pasak jo, pirmiausia, ko turėtų tikėtis pas šeimos gydytoją ar urologą atėjęs pacientas, tai – nuoširdaus pokalbio.

Amerikoje lietuvių šeimoje gimęs kino režisierius Tomas Vengris tvirtina, kad Lietuva per beveik 30 laisvės metų padarė neįtikėtiną pažangą, tačiau vis dar sutinka žmonių, kurie nori, kad pasaulis Lietuvą įsivaizduotų daug gražesnę ir geresnę nei ji yra iš tikrųjų. 1992 metai. Į savo mamos gimtąją šalį pirmą kartą atvyksta paauglys berniukas, visą gyvenimą praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš dangoraižių prigrūstų megapolių į sovietinę chruščiovkę ar lietuvišką kaimą.

Kiaušidžių vėžys laikomas pačia klastingiausia ir sunkiausiai pagydoma onkoginekologinė liga, paprastai nerodanti jokių ankstyvų simptomų. Tačiau gydytojai ramina – yra paprasta riziką susirgti mažinanti išeitis. Lietuvoje kiaušidžių vėžys yra vienuolikta pagal dažnumą moterų vėžinė liga ir labiau paplitusi už gimdos kaklelio vėžį. Daugeliu atvejų liga nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau pasitaiko, kad suserga ir jaunesnės.

Po jauno gydytojo ortopedo traumatologo savižudybės atsivėrė įsisenėjęs sveikatos sistemos pūlinys – dauguma medikų neslepia patiriantys psichologinį terorą darbo aplinkoje. Tą atskleidė netrukus po nelaimės Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) inicijuota įvairių įstaigų darbuotojų apklausa.   Apklausoje apie emocinę darbo aplinką ir kolegų mobingą iš viso dalyvavo 1272 respondentai.  Daugiau nei pusė (50,9 proc.

Atslinkus pirmoms darganoms ir atvėsus orams, peršalimo ligos tampa viena svarbiausių temų. Daugelis žinome ne vieną patarimą, kaip išvengti negalavimų. Deja, kartais šių patarimų būna net per daug, todėl pačiais veiksmingiausiais taip ir nepasinaudojame. „Šalia išpopuliarinto vitamino C yra eilė kitų faktorių, mikroelementų, kurie galbūt veikia taip pat gerai, ar net stipriau nei vitaminas C, bet jie yra pamiršti“, – laidoje „Būk sveikas“ pasakojo šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas.

Šiemet fiksuotas išaugęs sergamumas tymais – ne vienintelė jau, atrodo, turėjusios būti užmirštos ligos pakilimo grėsmė, įspėja medikai. Čia pat Lietuvos pašonės, kaimyninėje Latvijoje, nuolatos fiksuojami itin sunkios ligos – difterijos protrūkiai. Specialistų teigimu, tai – reali grėsmė ir mūsų šaliai, ypač kai skiepijimo apimtys yra taip sumažėjusios. Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, nuolatiniai difterijos protrūkiai Latvijoje stebimi jau kurį laiką.

Išėję vaiko priežiūros atostogų, darbuotojai turi teisę metus arba dvejus gauti išmokas iš „Sodros“. Gavus papildomų pajamų pirmaisiais metais, išmoka sumažinama. Šią daugelį metų galiojančią tvarką pasiryžta vėl keisti.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

100 eurų vertės kraitelis kiekvienam Lietuvos naujagimiui, didesni vaiko pinigai, mažiau skyrybų, didesnis gimstamumas šalyje, išmokos tėvams, vienu metu ir dirbantiems, ir prižiūrintiems vaikus – tokius pasiūlymus per ateinančius kelerius metus nori įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kokias paslaugas ir pagalbą artimiausiais metais ketinama pasiūlyti šeimoms.

Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas sukėlė daug viešų diskusijų. Nuogąstaujama, kad jį priėmus daugeliui gyventojų tektų patuštinti pinigines. Tačiau kaip rodo „Regitros“ duomenys, bent jau už dalį populiariausių modelių mokesčio mokėti nereikėtų. Spalio 22 d. Seimas po pateikimo nepritarė Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui. Tačiau galutinai jo nepalaidojo, o grąžino iniciatoriams jį patobulinti.

Apie vieną žymiausių piktadarių komiksų ir kino istorijoje pasakojantis „Džokeris“ sukėlė milžinišką susidomėjimo bangą. Kol vieni liaupsina filmą už tikrovišką siužetą ir meistrišką vaidybą, dalis visuomenės reiškia pasipiktinimą. Netrūksta vertinimų, kad filmas romantizuoja žmogžudį ir gali paskatinti psichinių sutrikimų turinčius žmones imtis smurto.

Jei išgirstumėte, kad kelionė iš Portugalijos į Lietuvą trunka penkias dienas, turbūt pagalvotumėte, kad taip ilgai užtrunkama nebent keliaujant autobusu ar mašina. Tačiau lietuvis profesorius portalui tv3.lt papasakojo savo siaubingą kelionę, kuri, net bandant grįžti namo lėktuvu, užtruko penkias dienas, teko išbūti 36 valandas be miego, o dar septynias valandas laukti iš vietos nejudančiame lėktuve. Spalio 12 dieną Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema turėtų leisti pas gydytojus specialistus patekti daug greičiau, pacientų istorijos rodo visai ką kita. Pasirodo, vadinamųjų talonėlių medžioklė gali užtrukti ir kelis mėnesius. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad dėl nesibaigiančių eilių kalti ir patys pacientai – užsispyrę reikalauja patekti pas tą patį specialistą, negana to, pamiršta atšaukti registraciją.

Nors valdžios iniciatyvų pažaboti alkoholizmą šalyje ir raginimų kreiptis pagalbos nestinga, realybė nėra tokia džiuginanti. Kaip rodo tyrimai, besikreipiančiųjų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui skaičius mažėja, o ir norintieji tą daryti susiduria su įvairiais sunkumais – prireikia ne tik laukti eilėse, bet ir įveikti baimę, kad atsiras juoda dėmė ligos istorijoje.

Lietuviai yra emocingi ir nemėgsta, kai yra judinamas jų tikėjimas „dievukais“, o ir nostalgija sovietiniams kūriniams, herojams ir laikams niekur nedingsta, sako mokslininkė, filosofė Nerija Putinaitė išleidusi naują knygą „Skambantis molis, dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija“.  Mokslininkė savo knygoje kalba apie tai, kad dainų šventės, Rumšiškės ir Justino Marcinkevičiaus kūryba niekada nebuvo ir nėra tai, kuo mes juos laikome.

Klimatologijos profesorius Egidijus Rimkus sako, kad klimato kaita kasdien paliečia mus visus. Tai, pasak mokslininko, ne tik iki šiol nematyti karščiai ar degantys miškai nuo Sibiro iki Amazonės, bet ir didėjančios maisto kainos, į Europą plūstantys pabėgėliai ir katastrofą žadantys tirpstantys ledynai. Tiesa, profesorius E. Rimkus sako, kad tai, ką matome kasdien, nėra klimato kaita, tai – orai. Klimato kaita vyksta lėčiau, bet paskutiniu metu ji matoma net plika akimi.

Rugsėjo pabaigoje paaiškėjo, kad už vieno aukšto ir balkono remontą Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo daugiau nei 300 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo sąmatoje aprašytais darbais ir profesionalaus sąmatininko paprašė įvertinti, ar dalis darbų ir pirktų prekių atitinka rinkos kainą. Pasirodo, už dalį darbų ir prekių savivaldybė sumokėjo kur kas daugiau nei įprasta rinkoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį apžvelgė pirmąsias 100 savo darbo šalies vadovo poste dienų. Kaip svarbiausius prezidentavimo aspektus jis išskyrė savo dėmesį vidaus politikai ir atskiroms visuomenės grupėms bei vizitus į kaimynines užsienio šalis. Prezidentas apžvelgė savo įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus, pristatė savo komandos prioritetus įgyvendinant gerovės valstybės siekius.

Radvilos labai mylėjo savo vaikus, nors pusė jų – mirdavo. Jie mėgo maistą, vyną ir svetimas moteris, bet stengėsi dėl giminės ir tėvynės. Laiškuose skųsdavosi prastėjančia sveikata, meilės nuotykiais su laisvo elgesio vilnietėmis ir augančiu svoriu, bet nepamiršo valstybės interesų ir noro sėdėti prie vieno stalo su kunigaikščiais.

Artėjant Vėlinėms – naujas siūlymas Seime. Konservatorius Mykolas Majauskas kviečia panaikinti lapkričio 2-ąją ir gegužės 1-ąją kaip šventes, bet už tai dviem dienomis pailginti atostogas. Darbdaviams tokie mainai patinka. Tačiau profsąjungoms švenčių ir atostogų dar per maža. Jos reikalauja palikti įteisintas šventes, ir ilginti atostogas. Bendrovės „Telia” skyriuje pasikeisdami žmonės dirba ištisą parą.

Atokiau nuo miesto šurmulio, apsuptas gelstančių miškų, stovi Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“. Čia jau dvidešimt vienerius metus dirba dabartinė „Šeimos slėnio“ vadovė Renata Rimdžiuvienė. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria „Šeimos slėnio“ vadovė Renata, papasakojo naujienų portalo tv3.lt straipsnių ciklui „Iš arti“, kuriame kiekvieną šeštadienį kviečiame susipažinti su skirtingų institucijų vadovais bei jų darbo užkulisiais.

Prieš metus garbaus amžiaus moteris užrašė savo namą sūnui ir perleido jam visas turėtas santaupas. Motina dovanojo sūnui viską, ką užgyveno per gyvenimą, tačiau dabar skundžiasi, kad neturi net ko valgyti. Pas garbaus amžiaus moterį atvykusi „TV Pagalbos“ žurnalistė Deimantė Šmitė išvydo kraupų vaizdą – dulkių kalnus ir šiukšlėmis nuklotus namus, daugiau nei pusmetį nepraustą ir badaujančią dideliame name gyvenančią senolę.

Viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip putomis „perekupai“ (automobilių perpardavinėtojai – liet.) sutvarkė važiuoklę. Kaip tai atrodo, pasižiūrėkite patys vaizdo įraše. Gal kai kuriems, kurie mažiau supranta automobilių eksploataciją, įraše užfiksuotas vaizdas nieko nesako, bet tie, kurie nusimano, tikrai pasakys, kad tai – visai nejuokinga ir gali kainuoti ne vieną gyvybę.

Be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) nebūtų Radvilų, bet be Radvilų nebūtų ir LDK, atidarydamas Radvilų palikimo parodą Valdovų rūmuose sakė kunigaikštis Motiejus Radvila. Dešimt kalbų kalbantis kunigaikštis į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, kur šiuo metu gyvena daugiausiai Radvilų. Šios garsios giminės atstovai gyvena LDK ir Žečpospolitos laikų dvasia, nors nė vienas jau nevaldo didelių dvarų ir nebežarsto turtų, kaip jų protėviai.

Lietuva jau skelbia apie gripo sezono pradžią. Apie tai, koks šiais metais laukia mūsų gripas, kokiais simptomais pasireišia ir ar verta nuo jo skiepytis, kalbamės su profesoriumi, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku. Ar šiųmetis gripas numatomas grėsmingas? Manau, kad nereiktų nei gąsdint, nei per daug nusiraminti, nes gripas yra gripas.

Šį pavasarį triukšmingai buvo pristatyti pasiūlymai automobilių technines apžiūras leisti vykdyti neribotam kiekiui įmonių. Tačiau panašu, kad ši iniciatyva užgeso. Vietoje jos, planuojama tiesiog patvirtinti naują apžiūrų kainų skaičiavimo metodiką. Šiuo metu galioja dar 2014 m. pabaigoje susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos techninių apžiūrų kainos. Jos svyruoja nuo 5,21 euro silpniausiems mopedams ir motociklams iki 35,62 euro sujungtiems autobusams ir troleibusams.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pradėjo griauti Profsąjungų rūmus, tačiau žinia džiugina ne visus, nes dar spalio pabaigoje dabar griaunamuose rūmuose buvo planuojami renginiai, dėl kurių su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytos sutartys. Vienas jų – Helovino karnavalas „Grand Halloween Carnival“, kuris šokių muzikos gerbėjus kasmet suburia spalio 31 dieną.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Vos Lietuvos prezidentas užsienio žiniasklaidai išdidžiai pareiškė, kad priešams okupuoti Lietuvos reiktų kur kas daugiau laiko nei 1,5 paros, pasipylė kritika šalies vadovui. Socialinės medijos ūžė nuo pasipiktinimo, kad tokios kalbos demotyvuoja tėvynę ginti pasiryžusius žmonės, tėra tušti plepalai ir papildomas žibalas į nedraugiškai nusiteikusių valstybių propagandos ugnį.

Pirmoji mano pažintis su Čečėnija įvyko 2015 metų rudenį. Turiu prisipažinti, kad ne visai legaliu būdu. Kasmet Gruzijoje, Tbilisyje, vyksta tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Cinedoc“. Iš noro pamatyti, kaip atrodo pagrindinis šalies kino teatras, nusipirkau bilietą į filmo „Groznyj blues“ (Grozno bliuzas) seansą. Nesigilinau nei į filmo turinį, juo labiau, į jo pavadinimą.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį laikys, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvaus Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose ir daugiau nei tris valandas atsakinės į 25 klausimus, kuriuos jam pateiks dviejų EP komitetų nariai. V. Sinkevičiaus atsakymus, kūno kalbą ir galimas klaidas stebės daugiau kaip 100 parlamentarų salėje ir daugybė smalsuolių savo kompiuterių ekranuose.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Pirmosiomis spalio dienomis tikrinama, ar Lietuva tikrai pasirengusi avarijai Astravo branduolinėje jėgainėje. Vilnius yra nutolęs nuo Baltarusijos Astravo atominės elektrinės vos per 50 km, tad kas lauktų Lietuvos sostinės įvykus nelaimei? Panašu, kad Vilniaus nelaimės atveju laukia labai liūdna ateitis.

Telefoniniai sukčiai atrado naują aukso gyslą. Į lietuvių telefonus ėmė masiškai siųsti SMS žinutes apsimesdami banko darbuotojais. Iš patiklių žmonių išgavę elektroninius prisijungimo kodus, sukčiai jau pavogė mažiausiai 60 tūkst. eurų, kurių žmonės nebeatgaus. Dar tiek pat neteisėtų pervedimų bankininkai tvirtina suspėję sustabdyti. „Aš nežinojau, kas čia vyksta, paspaudžiau ant linko. Iš to linko atsidarė visiškai identiškas SEB puslapis, liepė susivesti savo visus duomenis.

Jau mėnesį galiojanti naujoji vaiko dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka spėjo pasėti nemažai chaoso. Dalis ikimokyklinukų tėvelių skundžiasi, kad net ir esant nedideliam vaiko negalavimui jie yra vis tiek priversti kreiptis į gydytojus, mat kitu atveju už praleistas dienas turės susimokėti. Medikai taip pat kraipo galvomis: išrašą e.sistemoje šie gali pateikti ne visada, o jei mokykloje tėvams leis pateisinti vos kelias dienas, nauji pokyčiai netenka prasmės.

Artėjant Virginijaus Sinkevičiaus „egzamino“ valandai Europos Parlamento komitetuose, įtakingi Briuselio politikai sako, kad V. Sinkevičiui, kuris siekia gauti aplinkosaugos, jūrų reikalų ir žvejybos komisaro postą, didžiausias pavojus kyla ne dėl jo jauno amžiaus ar nepatyrimo, o dėl galimybės būti suspaustam Briuselio biurokratijos ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininko, charizmatiškojo už klimato kaitą atsakingo Franco Timmermanso.

Daugelyje ES šalių papildomai apmokestinami ne tik automobilių degalai ar keliai, tačiau taip pat taikomi automobilių taršos, registracijos, naudotojo ir kt. mokesčiai. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kuri tokio neturi. Jeigu jo neįsives ir nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kaip yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, jau netrukus turės mokėti šimtus milijonų eurų baudų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Pilvo skausmai tapo pražūtingi 32-ejų vilniečiui. Diagnozavus ūminį kasos uždegimą, po trijų dienų ligoninėje jaunas vyras, anot artimųjų, mirė dėl visai kitos ligos.

Jau šį trečiadienį Vyriausybėje turėtų būti pristatyti Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektai. Planuojama, kad daliai automobilių savininkų mokestį, viršijantį 1,3 tūkst. eurų, teks mokėti jau nuo kitų metų pradžios. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių Vyriausybėje pavyko gauti dalį dokumentų, susijusių su nauju mokesčiu. Tiesa, kol projektai bus svarstomi, galutiniai mokesčio mokėtojai ir jo dydžiai gali keistis.

Pasiraitojusi rankoves „Sodra“ šiemet per pirmą pusmetį iš savarankiškai privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turinčių susimokėti asmenų jau išieškojo 10 milijonų eurų. Tačiau eilėje dar laukia tūkstančiai nelaimingųjų, kurių banko sąskaitos gali būti be įspėjimo patuštintos siekiant likviduoti skolą.