Trečio skiepo nuo COVID-19 laukiama dar vasarą: net dabar stebimi sunkūs pacientai – nepaskiepyti

Nors dar nemažai koronavirusine infekcija nepersirgusių lietuvių nėra pasiskiepiję nė pirma COVID-19 vakcinos doze, vis dažniau, ypač artėjant rudeniui, keliamas revakcinacijos klausimas. Ypač jis aktualus pirmiesiems skiepą gavusiems medikams, taip pat – labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Nors oficialių rekomendacijų dėl trečiosios skiepo dozės nėra, ministerija neatmeta galimybės, kad gali būti priimti nacionalinio lygio sprendimai.

Pirmoji vakcina nuo COVID-19 medikams suleista dar paskutinėmis praėjusių metų gruodžio dienomis, tad daliai šios bendruomenės narių jau yra suėjęs pusės metų vakcinacijos terminas. Vėliau skiepyti sunkiausi pacientai, socialinės globos įstaigų ir kiti didelės rizikos gyventojai.

Nepaisant to, koks būtų šių asmenų antikūnų titras, sprendimai dėl trečios vakcinos dozės skiepijimo dar nėra priimti. Savo ruožtu medikai skuba pabrėžti, kad vien remiantis antikūnų tyrimu negalima spręsti, kad organizmo apsauga nuo infekcijos „išseko“.

Laukia konkrečių sprendimų

Paklaustas, kokios dabar kyla diskusijos medikų bendruomenėje šiuo klausimu, Kauno klinikų Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas teigė, kad didelių įtampų dėl to nejaučiama. Tačiau laukiama, kada bus priimti konkretūs sprendimai. 

„Ne paslaptis, kad tiek tarpusavyje pasišnekame, kaip bus, tiek su regioninėmis ligoninėmis kalbame, kokie planai. Tačiau esame ramūs, jau pasiskiepiję ir laukiame žinių. Kol kas jos yra pakeliui ir, manau, kad mums reikės priimti tą vakciną, nes ir aktyviai teks dirbti tuose padaliniuose. Ir tas laukimas yra viltingas, neturime įtampos dėl to. Juo labiau kad vis daugėja duomenų, jog sėkmingai paskiepytas dviem vakcinos dozėmis žmogus yra ilgiau atsparus“, – sakė jis. 

Vienas pirmųjų šalyje koronavirusu persirgęs ir jau prieš kurį laiką abi skiepo dozes gavęs VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyresnysis gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba teigė trečio skiepo nei laukiantis, nei nelaukiantis. 

REKLAMA

Jis pasakojo dar turintis pakankamai daug antikūnų, kas rodytų humoralinį imunitetą. 

„Bet tai rodo ir pakankamą ląstelinį imunitetą, kuris turi atmintį. Ir dabar manoma, kad jis galėtų gal ir 1–2 metus galėtų trukti ir normaliai sureaguoti. Ypač jei tas virusas nemutuos.

Nes panašiai ir su gripo virusu būdavo, jei jis labai nesikeičia. Štai realiai per 18 metų gal kokius du tris kartus nuo gripo skiepijausi ir niekada nesirgau, nors mūsų skyriuje kiekvieną dieną visi sloguojantys, gripuojantys pacientai ateina. Tai tas pirminis imunitetas pas žmogų yra ir jis daugiau mažiau tą virusą atpažįsta“, – svarstė jis.

Dėl revakcinacijos SAM gali nuspręsti nacionaliniu lygiu

Tuo metu Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė tv3.lt pasakojo, kad medikai skiepų turėtų sulaukti dar vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.

„Kaip suprantu, medikai laukia trečio skiepo ir pagal viską tai turėtų būti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais“, – sakė ji.

Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta, šiuo metu nei Europos vaistų agentūra, nei kitos ES šalys nėra priėmusios sprendimų dėl asmenų vakcinacijos antro rato. 

Tačiau, jos teigimu, tai atėjus laikui netrukdo ministerijai priimti sprendimus nacionaliniu lygmeniu. Todėl tokiu būdu gali būti apsispręsti ir dėl medikų ar kitų visuomenės grupių revakcinacijos.

A. Gerliakienė taip pat priminė, kad atsirandant vis daugiau duomenų priimami ir atitinkami sprendimai.

„Manau, ministerija visada vadovaujasi gamintojų ir mokslininkų rekomendacijomis. Ir kadangi viskas yra nauja ir duomenys švieži, kaip ir iš pradžių kalbėta apie tris mėnesius po vakcinacijos, po to – 180 dienų, atsiradus naujiems duomenims atitinkamai laukiama ir tolimesnio patvirtinimo. 

Realiai mes dar turime 2 mėnesius ir, manau, kažkokių dramų nereikia daryti – vakcinų tiekimas yra stabilus, medikai labai sklandžiai ir greitai pasiskiepijo, jie tą labai gerai pakartos, nes tikrai supranta rizikas. Juo labiau kad jie tiesiogiai dirba su žmonėmis, kurie nesiskiepija taip, kaip norėtųsi, tad rizika išlieka“, – sakė ji. 

REKLAMA

Apgailestauja, kad kiti apskritai neskuba skiepytis

Gydytojai labiau apgailestavo, kad nemažai ypač rizikos grupėje esančių tautiečių dar nepasiskiepijo nė viena vakcinos doze.

„Prioritetas yra, kad rizikos grupės, vyresni žmonės pasiskiepytų pirmieji, kad būtų kuo daugiau bendrai pasiskiepijusių žmonių. Nes tikrai nerimaujame, kad į ligoninę patenka žmonių, kurie vyresniame amžiuje yra atsisakę vakcinacijos, ir jie patenka labai sunkios būklės net ir dabar. 

Taigi tai vis dar labai aktualu, ypač kai kalbame apie vyresnius žmones. Atrodo, kad visi, kurie galėjo, pasiskiepijo, tai nieko panašaus, dalis žmonių to nesirinko. Kai kalbame apie jauną žmogų, gal galime ir ramiau diskutuoti, bet vyresnių žmonių netekčių yra“, – kalbėjo A. Macas. 

Specialistai pažymi, kad itin svarbu kuo didesnei visuomenės daliai susiskiepyti iki žiemos, kai vėl laukiamas sergamumo COVID-19 pakilimas.

„Reikia prisiminti, kad pandemijai būdingas sezoniškumas. Dar kitas dalykas – nors karantinas atšauktas, medikų apsaugos priemonių liko tokie patys, taigi apsauga išlieka ir dar reikia turėti omenyje Delta atmainą, kuri po truputį Vilniuje plinta. Ir tai vėl kelia naują įtampą. Manau, medikai saugojosi, saugojasi ir toliau saugojosi, bent mano požiūriu, tai kol kas yra sąmoningiausia visuomenės dalis“, – pastebėjo LMS valdybos pirmininkė.

Antikūnai – ne pagrindinis rodiklis

Nors dalis visuomenės persirgę ar pasiskiepiję skuba tirtis antikūnų kiekio, A. Macas atkreipė dėmesį į tai, ką vis kartoja mokslininkai ir infektologai: antikūnų testo rezultatas automatiškai neleidžia spręsti dėl apsaugos nuo koronaviruso lygio.

Anot pašnekovo, todėl ir dažnas antikūnų tyrimo darymas, kelių žmonių rezultatų lyginimas ima priminti žaidimą ir kartais net yra neracionalus pinigų panaudojimas. 

„Antikūnai yra tam tikras surogatinis rodiklis, tai reiškia, kad gali parodyti ne tikrą vaizdą, o tam tikrą atspindį, kuris gali nebūtinai rodyti tiesioginę žmogaus atsparumo ir antikūnų titro skaičiaus priklausomybę. Dabar, būna, galvojama, kad jei turi 300 antikūnų vienetų, atrodo, kad esi labai atsparus, o jei tik 1–2 – tai ne. Visgi dėl šių reikšmių kaip surogatinio rodiklio nereikėtų žmonių tiek dirginti“, – kalbėjo profesorius.   

REKLAMA

Trečios dozės nereikia, kol nėra būtinybės

Tai, kad ne antikūnų lygis vertinant apsaugą nuo COVID-19 svarbiausias, pažymėjo ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.

„Apskritai kol kas situacija dėl trečiosios skiepo dozės yra nevienareikšmė ir labiausiai tą klausimą kelia vakcinų gamintojai. Oficialių institucijų kaip tik formuojasi toks požiūris, kad kol nėra būtinybės, tol tos trečios dozės nereikia. Tiesiog reikia stebėti situaciją, ar paskiepyti žmonės pradeda sirgti, ar serga sunkiai. 

O apskritai viruso nešiojimas neturėtų būti rodiklis vertinant, veikia vakcina ar ne. Kaip minėjau, iš esmės turime galvoti apie sunkius atvejus ir mirties riziką ir pagal tai vertinti. Jei žmogus yra tik nešiotojas ir prasirgo besimptome infekcija, tai iš principo vakcina vis dar atlieka savo funkciją“, – dėstė mokslininkė. 

Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju jokių oficialių sprendimų, kad būtų laikas pradėti revakcinaciją, nėra: „Tačiau rekomendacija yra tokia, kad reikia turėti vakcinos atsargas revakcinacijai prieš žiemos sezoną. Ir jei pradės daugėti sunkių atvejų būtent tarp vakcinuotų žmonių, vadinasi, yra laikas atlikti revakcinaciją. O iki to nėra tam laikas.“

Pakartotinis susidūrimas su virusu prilygsta skiepui

Kartu A. Žvirblienė pridūrė mananti, kad būtent „buitinė imunizacija“ paskiepytiems žmonėms galėtų padėti sukurti ilgalaikiškesnį imunitetą.  

„Susidūrimas su tikru virusu paskiepytam žmogui ir persirgimas besimptome infekcija kaip tik sustiprina imunitetą. Taip bus sustiprintas imunitetas prieš visus viruso komponentus – tai vadinamoji buitinė  imunizacija ir ji būtų net naudinga. Taip per laiką populiacijoje susiformuotų žmonių dalis, kurie yra atsparūs, nes jų imuninė sistema buvo pastimuliuota naujais viruso variantais“, – pastebėjo mokslininkė. 

Dėl šios priežasties ir antikūnų titras gali būti nukritęs, o vėliau pakilti. Pašnekovės aiškinimu, iš to vėlgi galima spręsti, kad žmogus susidūrė su virusu, bet to net nepajautė.

REKLAMA

„Ir tai būtų panašu kaip gavus dar vieną vakcinos dozę“, – pastebėjo imunologė.

Su virusu teks susitaikyti

A. Žvirblienė sutiko, kad iš esmės ir apie pandemijos nuslūgimą ir didesnių ribojimų atsisakymą būtų galima kalbėti tada, kai paskiepijus pakankamą visuomenės dalį nedaugėtų sunkių ligos atvejų ir mirčių. 

„Vis tiek nemaža visuomenės dalis jau yra pasiskiepijusi, dalis – persirgusi ir tai sukuria kolektyvinį imunitetą. Nebūtinai jis yra visiškai apsaugantis kaip, pavyzdžiui, tymų atveju, kai visi paskiepyti, ir vaikai turi atsparumą, ir ta populiacijos dalis yra 95 proc.

Bet su koronavirusu nepasieksime tokio procento, virusas gali plisti tarp vaikų, nes artimiausiu metu tikrai nebus masinio jų skiepijimo. Taigi, nori nenori, su cirkuliuojančiu virusu turėsime susitaikyti. Tačiau suaugusieji tikrai gali pasiskiepyti ir sunkios ligos rizikos tikrai sumažėja“, – akcentavo ji.


Rašyti komentarą...
b
bijau
2021-07-07 09:10:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
sunkus ligoniai mirsta paskiepyti ,kodel apie tai nekalbama ir nurasoma sutapimui
Atsakyti
-7

b
buvo
2021-07-07 10:27:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
taip kuriami skiepai, kad spyglio baltymas nekeliautu po kuna , o kaip gavosi dabar yra stebima, bet jau kalba, kad po trecios gali buti nezinia kas
Atsakyti
-1

s
seselis
2021-07-07 10:29:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pats tu kopusto galva
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų