Skundžiasi dėl milžiniškų eilių pas gydytojus: šie piktinasi klampinimu į popierizmo liūną

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta. 

Kelių savaičių eilė patekti pas šeimos gydytoją ir dar gal net keli mėnesiai prie antrinio lygio specialisto durų – tokią pacientų realybę piešia Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė.

Jos tvirtinimu, bent didžiuosiuose miestuose toks jausmas, kad karantinas tęsiasi toliau ir sunkumai norint patekti pas gydytoją nesibaigia. Kaip pasakojo pacientų organizacijos atstovė, tiek reikia ilgai laukti vizito, tiek ir skambinant vien užsiregistruoti apsišarvoti kantrybe.

„Išties kaip buvo tos eilės, taip ir yra. Karantino metu išvis buvo neįmanoma pakliūti, o dabar yra įmanoma, bet reikia laukti. Rajonuose kur gal ir po kelių dienų pas šeimos gydytoją gali patekti, bet, pavyzdžiui, Vilniuje minimaliai reikia laukti 3 savaites. O tada gavus siuntimą priklausomai nuo specialisto tenka laukti ir 2, 3 mėnesius ar net daugiau“, – kalbėjo ji.

V. Augustinienė pridūrė, kad laisvi laikai pas gydytojus nėra skelbiami metams į priekį, tad talonėlius tenka nuolat „medžioti“ – praleidus vėl tenka laukti mėnesį ar ilgiau.

Vargas prisiskambinti į registratūrą

Pašnekovė kartu pastebėjo, kad kai kur norint užsiregistruoti gyvai konsultacijai būtinai reikia skambinti į įstaigos registratūrą, mat elektroniniu būdu registruojama tik nuotolinei. Tačiau kitą kartą tai pareikalauja daug kantrybės ir laiko. 

REKLAMA

„Pati neseniai skambinau į Santaros klinikas, tai gal 12 minučių klausiausi muzikėlės, bet sujungė, normaliai aptarnavo“, – sakė ji.

LPOAT pirmininkė tvirtino, kad nėra normali tvarka, kai neleidžiama iškart registruojantis elektroniniu būdu pasirinkti konsultacijos tipo.

„Kitaip tada tenka pirmiausia registruotis nuotolinei konsultacijai, kad gydytojas jau registruotų kontaktinei. Tai yra toks bereikalingas žaidimas“, – pažymėjo V. Augustinienė. 

Ji neslėpė, kad kitą kartą, jei norima nuotolinės konsultacijos metu dar kažko paklausti, gydytoja sako nebegalinti, nes dar laukia eilė pacientų. 

Skuba pas gydytojus iki rudens

Gydytojai sutinka, kad situacija tikrai sudėtinga ir tam yra ne viena priežastis. Anot Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos narės Tomos Kundrotės, pacientai šiuo metu tiek pas šeimos gydytojus, tiek antro lygio specialistus visų pirma užplūsta dėl atlaisvėjusių ribojimų.

„Pandemija atslūgo ir daugelis nori susitvarkyti įvairius planinius dalykus, planines operacijas, tos, kurios galėjo palaukti. Taip pat kreipiasi dėl įvairių pažymų, profilaktinių sveikatos patikrų. Viso to pandemijos metu žmonės nelabai norėjo ir dėl ribojimų net negalėjo daryti. 

Ir kadangi eilių pavasarį dar nebuvo, dabar jos yra milžiniškos. Natūralu, kad ir pas šeimos gydytoją eilės didėja, nes specialistų paslaugoms reikia siuntimų. Taigi taip jau susidaro bent dvi eilės“, – situaciją komentavo šeimos gydytoja.

Kita vertus, nors dabar toks laikas, kai pacientai jau patys labai nori patekti pas gydytojus, pašnekovė priminė, kad gydytojai irgi atostogauja ir nori tą daryti vasarą, o ne vasarį ar spalį.

„Tad natūralu, kad ir dalis gydytojų šiuo metu nedirba ir atostogauja, taigi automatiškai didėja ir eilės“, – pridūrė ji.

Patarė nelėkti pas gydytojus be reikalo

T. Kundrotė sutiko, kad didesnius pacientų srautus sąlygoja ir naujos koronaviruso bangos bei ją lydinčių naujų ribojimų baimė.

REKLAMA

„Reikia pagalvoti apie tai, kad rudenį turėsime Delta atmainos, o gal nebūtinai jos, o paprastą bangą, nes paskiepytų žmonių Lietuvoje yra gerokai per mažai, nei turėtų būti. Todėl norėčiau paraginti visus susiskiepyti dar vasarą, kad rudenį visi pasitiktumėm saugūs. Dabar skiepijimo centruose eilių nėra, ten praktiškai tuščia. Reikėtų dar vasarą pagalvoti ir apie moksleivių skiepijimą, kad jie rugsėjį galėtų ramiai išeiti į mokyklas, kad nebereikėtų mokytis nuotoliniu būdu“, – kalbėjo ji.

Visgi priekaištaujantiems dėl didelių eilių gydytoja taip pat patarė kitą kartą adekvačiau įvertinti savo sveikatos būklę ir nesikreipti be reikalo. 

„Palinkėčiau šiek tiek kantrybės, nes dabar, būna, kreipiasi dėl kiekvieno išberto spuogelio. Pabūna saulėje, nudega, parausta oda ir skuba arba sukandus uodams puola ieškoti medicininė pagalbos, kai užtenka vaistinėje nusipirkti nereceptinį tepaliuką. 

Taigi yra tokių, kurie kreipiasi visiškai be reikalo, o kartais kiti, paradoksalu, bet delsia ir neateina, kada išties reikėtų. Galbūt ir patiems žmonėms sunku atsirinkti, kada reikia kreiptis, o kada ne“, – svarstė ji. 

Bliūkšta Dulkio pažadas mažinti popierizmą

Suktis, kaip išmano, šeimos gydytojai priversti ir dėl biurokratizmo naštos, kurią tik dar labiau padidino gyventojų noras išsiimti galimybių pasą ar europinį skaitmeninį „žaliąjį pasą“.

„Dar vis nemaža dalis gyventojų kreipiasi į gydytojus prašydami, kad atspausdintų sertifikatą iš e.sveikatos. Tokie pacientai irgi užima laika, nes su jais reikia išsiaiškinti, ko reikia, jie ir patys kitą kartą nelabai žino, ko nori, tai tenka dar ir tai išsiaiškinti. Nes vieniems reikia vienokios formos, kitiems skiepijimo sertifikato, kitiems galimybių paso problemos“, – pasakojo ji. 

Gydytoja piktinosi, kad atspausdinti pažymą apie skiepijimo faktą tai yra visiškai ne medicinos darbuotojo darbas. 

REKLAMA

„Kažkuri įstaiga paskiepija centralizuotai, jie suveda duomenis į e.sveikatą ir jei žmogus iš ten jų negali pasiimti, tai galėtų kreiptis į jos valdytojus – Registrų centrą. Nesuprantu, kodėl yra sudaryta galimybė kreiptis į gydytoją. Sistema man skiepyti paciento neleidžia, bet pažymos ateiti – prašom.

Tai kai ministras žadėjo, kad šeimos gydytojus ištrauks iš pažymų liūno, kol kas vis klimpstam gilyn. Aš nedirbu savo tiesioginio darbo, o darau kažkokios popierinius reikalus“, – apmaudo neslėpė ji. 

Trukdo įsisenėjusios finansavimo bėdos

Nepaisant pandemijos sąlygoto pacientų srautų pas gydytojus pokyčio T. Kundrotė neslepia, kad eilės pas medikus netirpsta ir dėl įsisenėjusių sveikatos sistemos piktžaizdžių. Šiuo metu esantis ambulatorinių paslaugų finansavimas yra toks, kad mokama tik už pirmą ir ketvirtą specialistų konsultaciją.

„Akivaizdu, kad tai patekimo pas gydytojus negerina, nes, pavyzdžiui, vieną kartą susilaužius ranką kiekvieną kartą einant pas ortopedą-traumatologą turi neštis ir šeimos gydytojo siuntimą. Ir taip didinamos eilės ir pas šeimos gydytoją. Akivaizdu, kad lūžus rankai reikia eiti pas traumatologą, bet kam kiekvieną kartą eiti ir pas šeimos gydytoją? 

Ligonių kasos sako, kad neturėtų eiti, bet traumatologas be siuntimo nepriima, tai ką pacientui daryti? Dabar yra taip, kad vieną kartą pakonsultuoja, o du kartus – nemokamai. Įsivaizduokit, į kirpyklą taip – vieną kartą susimokėjot už šukuoseną ir tada dar du sykius einate nemokamai. Taip niekas nedirba. Jei žmogus atlieka darbą, jis turi būti apmokamas“, – aiškino ji.

Gydytoja neslėpė, kad argumentai, neva su pirma konsultacija apmokamos ir kitos dvi, tik kelia juoką: „Ne, neapmoka, nes jei apmoka 20 eurų, tai gydytojo konsultacija yra 6 eurai? Tokia gydytojo vertė? Tai yra nesuvokiama.“

Nepakelia akių nuo kompiuterio

Pašnekovė apgailestavo, kad dabar viskas užkrauta šeimos gydytojams, kurie jau nepakeldami akių nuo kompiuterio veik terašo siuntimus.

REKLAMA

„Ir kiek dabar tokių yra, kurie paskambina telefonu ir sako, kad tik siuntimo okulistui ar dar kažkur. Tai tas „tik siuntimas“ nėra tik siuntimas, tai yra informacija, duomenys, prašymas specialisto konsultuoti dėl tam tikrų priežasčių“, – pastebėjo gydytoja. 

Šią problemą „Žinių radijo“ laidos „Aktualus pokalbis“ metu nurodė ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė: „Tai sukuria tokį užburtą ratą – šeimos gydytojai turi rašyti siuntimus, kad žmonės pakliūtų pas specialistą, o gydymo įstaiga yra suinteresuota, kad specialistas kuo daugiau tų konsultacijų darytų. Ir taip būtų susirinkti finansai.“

Ji atkreipė dėmesį, kad šituos dalykus galėtų atlikti ambulatorinio gydymo įstaigų slaugytojos. 

„Bet niekaip nesudėliojamos kompetencijos. O šeimos gydytojai taip pat galėtų atlikti tam tikras funkcijas, kurias atliekama specialistai, bet jie labiau yra priversti rašyti siuntimus“, – sakė ji.

Anot T. Kundrotės, tikrai neturėtų būti taip, kad žmogus galėtų be siuntimo kreiptis į specialistą tiesiogiai, o viską spręsti didinant apmokėjimą.

„Šeimos gydytojas ir yra tas „filtras“, kuris nukreipia pacientą, diferencijuoja ligas. Taigi nėra normalu, kad pacientas lakstytų nuo vieno prie kito specialisto ir kreiptųsi tiesiogiai. Bet viską būtų galima išspręsti didinant apmokėjimus, nereikia, kad kiekvieną kartą prieš specialisto konsultaciją pacientas eitų ir pas šeimos gydytoją: moki už pirmą konsultaciją, už antrą galbūt kažkiek mažiau ar daugiau – tą reikėtų svarstyti. Bet esmė ta, kad ligonių kasos vis tiek tai apmoka“, – dėstė pašnekovė.

Viceministrė: reformos jau suplanuotos

Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė „Žinių radijo“ eteryje tvirtino, jog visos problemos ministerijai yra žinomos ir sprendžiamos.

„Yra keturios kryptys darbų, kur yra stipriai dirbama. (...) Mūsų reformas labai stipriai sumaišė COVID–19, nes didelė dalis ministerijos darbo buvo skirta tam. Visos reformos jau yra suplanuotos, po truputį jas pradedam viešinti ir skelbti visuomenei“, – aiškino ji.

REKLAMA

Viceministrė kartu aiškino, kad situacija per pandemiją visiškai pasikeitė.

„Yra du labai skirtingi dalykai – tai, kas buvo prieš pandemiją ir pandemijos pabaigoje. Jei žiūrėtume apskritai, Lietuvos gyventojai pas gydytojus kreipiasi 26 milijonus kartų per metus. Prieš pandemiją buvo ištisai daromi visokie tyrimai tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje. Ir dabar pandemijos metu – taip pat, ir dabar mes matome labai didelius kardinalius skirtumus.

Jeigu prieš pandemiją ir tarptautiniu mastu, ir mūsų žmonės taip sakydavo, kad prieinamumas pas gydytojus Lietuvoje nėra toks blogas. Žmonės 9,5 karto per metus kiekvienas vidutiniškai kreipiasi į įvairius gydytojus – ne tik šeimos, bet ir specialistus. Ir tik apie 4 procentus patirdavo įvairiausių problemų, nes prieinamumas vis tik yra labai kompleksinė sąvoka“, – dėstė D. Jankauskienė. 

Anot jos, kaip medikai aiškina, per pandemiją susidarė tam tikras kamštis, kai žmonės negalėjo kreiptis, bijojo ir nenorėjo ir dabar visiems jiems reikia pagalbos.

„Ir dabar padarėme tyrimą – net 69 proc. gyventojų pasakė, kad patekimas pas šeimos gydytoją sudėtingas, nors įstatymu ir reglamentuojama, kad žmogus pas šeimos gydytoją turi patekti per 24 val., šiaip pas šeimos gydytoją – per 7 dienas, pas specialistą – per 30 d., o dėl planinės pagalbos – 60 d.“ – priminė viceministrė.


Rašyti komentarą...
K
Kažin
2021-07-02 08:13:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar yra žmogus, kuris ,, be reikalo" eina pas gydytojus...
Atsakyti
-2

R
Rita
2021-07-02 08:42:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mama užsiregistravo pas specialistą...pasakė talonų dabar nėra, rašome į eilę....Jūs 800-oji.... nu nei juoktis nei verkti...
Atsakyti
0

N
Na
2021-07-02 07:51:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kad nėra ministro. Yra kasininkas Dulkys.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų