Įspėja dėl katastrofiškos situacijos sveikatos sektoriuje: gresia vykti gydytis į Lenkiją

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Netenkinantys atlyginimai ir darbo sąlygos, bendravimo kultūros ypatumai slaugytojus ne vieną dešimtmetį sėkmingai gena iš šalies. O jei jie ir nusprendžia neišvažiuoti – daugiausiai telkiasi didžiuosiuose miestuose.

Anot Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentės Aušros Volodkaitės, pandemija slaugytojų problemas ir sistemos trūkumus tik dar labiau išryškino.

„Situacija išlieka sudėtinga, kadangi turėjome ne patį lengviausią – COVID-19 pandemijos – laikotarpį, kuris tebesitęsia. Ir jei slaugytojų trūkumas įstaigose ir taip buvo jaučiamas, per šiuos metus jis dar padidėjo“, – sakė ji.

Kaip nurodė pašnekovė, turimi duomenys, kad per pirmąjį praėjusių metų pusmetį iš darbo rinkos pasitraukė per 250 slaugytojų, sulaukusių pensinio amžiaus, kurios vis dar dirbo. 

„Matyt, dėl viruso grėsmės ir sunkėjančių darbo sąlygų pasitraukė. Ir ne visuomet į jų darbo vietą atėjo dirbti nauji žmonės. Taigi esame gana kritinėje situacijoje. Jei problemos nebus sprendžiamos, slaugytojų darbo rinkoje turbūt ir neatsiras“, – apgailestavo LSSO prezidentė. 

Dauguma slaugytojų – vyresnio amžiaus, o jauni emigruoja 

Pašnekovės prognozes patvirtina ir Užimtumo tarnybos (UT) duomenys, kurie rodo, kad slaugytojų paklausa pastaraisiais metais nuolatos viršijo pasiūlą. Ir nors pernai tai pasikeitė – augant nedarbui, ėmė daugėti ir darbo neturinčių slaugytojų, konstatuojama, kad ilgametės tradicijos nesikeičia.

REKLAMA

„Pastebime slaugytojų darbo jėgos senėjimą ir trūkumą – beveik pusė (46 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotų slaugos specialistų – vyresni nei 50 metų. Tarp jaunesnio slaugos specialisto darbo ieškančiųjų – net 21 proc. yra vyresnių nei 50 metų. Formuojasi nepalankios ilgalaikės specialistų skaičiaus kaitos tendencijos“, – tokius duomenis yra pateikęs įstaigos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

A. Volodkaitės pastebėjimu, sveikatos priežiūros darbuotojų senėjimo tendencija stebima visoje Europoje. Todėl natūralu, kad dabartinėmis sąlygomis itin sunku motyvuoti pasilikti jaunus, studijas baigiančius žmones.

„Lietuva tikrai ne išimtis – čia daugiau dirba vyresnio amžiaus slaugytojai. Ir nors jaunų, kvalifikuotų specialistų tikrai paruošiama – tą daro 3 universitetai ir 7 kolegijos – tikrai ne visi išdrįsta darbintis Lietuvoje. Jie renkasi arba kitas šalis, arba išeina dirbti į kitas sritis“, – neslėpė ji.

Pasijaučia antrarūšiai

Konstatavusi, kad slaugytojų emigracija vyksta jau pastaruosius keletą dešimtmečių, A. Volodkaitė teigė, kad to priežastis – ne tik geresnių darbo sąlygų ir sotesnio darbo atlygio paieškos.

„Tai susiję ir su pagarba profesijai, geresniu slaugos personalo įvertinimu“, – pastebėjo ji.

Ne paslaptis, kad slaugytojai dažnai susiduria tiek su psichologinio smurto apraiškomis darbe, tiek su mobingu.

„Ir turbūt tai ir darbo kultūros problema, tam tikras slaugos personalo nuvertinimas. Ypač pandemijos laikotarpiu, kai pacientų, gulinčių stacionare, lankymas buvo uždraustas, šiems specialistams tekdavo daugiausiai krūvio. 

Taip pat tekdavo išklausyti tiek pacientų, tiek artimųjų skundus, nepasitenkinimą, kad galbūt ne visada laiku atsiliepė, laiku neinformavo dėl labai didelio darbo krūvio. Jau nekalbu apie tai, kad nuolatos lydėjo pervargimas dėl sunkaus darbo, įtampa, kad grįžtant namo galbūt gali parnešti užkratą artimiesiems. Tas nerimas ir įtampa stipriai paveikė dalį darbuotojų ir iki šiol yra tebejaučiama“, – dėstė ji.

REKLAMA

Nors dirbantiems su COVID-19 pacientais medikams mokami priedai, pašnekovė pažymėjo, kad specialistai patiria riziką dirbdami ir su kitais pacientais, kuriais taip pat reikia rūpintis. 

„O ten darbuotojai yra kaip ir pamiršti, priedų negauna, nors taip pat turi riziką susidurti su sergančiu pacientu. Ir jų darbo krūviai yra labai padidėję. Ypač jie augo piko momentais, kai buvo labai daug užsikrėtusių ir susirgusių darbuotojų, todėl juos reikėjo pavaduoti. Taip pat dalis darbuotojų buvo perkeliami dirbti su COVD-19 pacientais, tada kituose skyriuose trūkdavo slaugytojų“, – pasakojo LSSO vadovė.

Kaip laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, net apie 40 proc. Intensyviosios terapijos skyriuose Europos Sąjungoje dirbančių slaugytojų irgi paliko darbo vietas neišlaikę milžiniško krūvio.

Į regioną dirbti nevilioja

Situacijos šviesiomis spalvomis nepiešė ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris. Jis pabrėžė, kad jaunosios kartos specialistų pagalbos sulaukiama labai mažai, nes dauguma jų, jei ir lieka dirbti šalyje, tai į rajonus nesiveržia. 

„Gerų ženklų nesimato, didžioji dalis naujų darbuotojų, kurie įeina į darbo rinką, lieka ruošimo bazėse didžiuosiuose miestuose. Jei netenkina atlyginimai, jie labai lengva ranka važiuoja į užsienį, juo labiau kai pasiūlomas keletą kartų didesnis atlyginimas. Jauni žmonės dabar gerai išmokę kalbas ir lengviausiai integruojasi į kitas sveikatos sistemas. Tuo metu visą naštą tenka tempti vyresniesiems“, – kalbėjo jis. 

Pakruojo ligoninės vadovas pabrėžė, kad gydytojas be slaugytojų – kaip be rankų, negali atlikti visų pareigų. Tačiau slaugytojai kaip gydytojai į rajonus specialiai neviliojami.

„Taip jau yra, kad kai vieno gydytojo trūksta, tai viskas, griūna sistema, bet kai vienos slaugytojos – ją gali pakeisti slaugytojo padėjėja ir sistema dar sukasi“, – pastebėjo pašnekovas. 

REKLAMA

Anot A. Volodkienės, slaugytojai daugiau yra universalūs specialistai, tad tikrai neviliojami tokiomis sąlygomis kaip gydytojai. 

„O didžiąsias ligonines jie renkasi, nes čia yra daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų, naujausios technologijos, geriausios galimybės. Ne paslaptis, kad tokios įstaigos ir geriausiai finansuojamos. Deja, rajonuose tokio gero atlygio nebūna“, – kalbėjo LSSO vadovė.

Palygino medikų sąlygas Vokietijoje ir Lietuvoje: ginekologo atlyginimas siekia ir 16 tūkst. eurų per mėnesį:

Gresia vykti gydytis į Lenkiją?

V. Sudaris neslėpė, kad būna visokių situacijų – tenka prašyti, kad specialistai neišeitų: „Prašom, kviečiam, visaip būna, bet ir ligos vis tik atsiranda vyresniame amžiuje. Tačiau jei visi dabar imtų ir išeitų į užtarnautą poilsį, kam priklauso, ar dirbtų vienu etatu, tai tikrai važiuotume į Lenkiją gydytis.“

Pašnekovas konstatavo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą reikėtų didinti du kartus, idant sistema po kelerių metų nepatirtų kolapso. 

„Bet tada jau bus per vėlu“, – pridūrė jis.

A. Volodkaitė teigė, kad su naująja Sveikatos apsaugos ministerija yra kalbamasi, problemos išsakomos. Ji kartu vylėsi, kad rezultatų duos padėtos derybos dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties. 

„Tikimės, kad pavyks sutarti dėl įvairių sąlygų pagerinimo slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros sistemos specialistams. Nes jei esama situacija nebus sprendžiama, negerinamas finansavimas, darbo sąlygos, turėsime labai didelių bėdų ir labai greitu laikotarpiu“, – pažymėjo ji.

Kaip atrodo slaugytojų darbo paklausa?

Dar prieš gerą mėnesį apžvelgusi slaugytojų darbo rinkoje padėtį Užimtumo tarnyba informavo, kad per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kasmet registruojama 775 laisvos darbo vietos slaugos specialistams ir 38 – jaunesniems slaugos specialistams.

2016–2019 m. registruojamų laisvų darbo vietų skaičius per metus buvo didesnis nei tokio darbo ieškančių asmenų. Daugiau nei trys ketvirtadaliai slaugos specialistams skirtų darbo pasiūlymų per pastaruosius penkerius metus registruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

REKLAMA

Pernai Vilniaus apskrityje trečdalis (37 proc.) darbo pasiūlymų buvo slaugos specialistams ir ketvirtadalis (26 proc.) jauniesiems slaugos specialistams. Kauno ir Klaipėdos apskrityse jie sudarė po penktadalį (atitinkamai 23 proc. ir 20 proc.), jaunesniesiems slaugos specialistams – 32 proc. ir 26 proc. Daugiausiai laisvų darbo vietų pateikė Integruotų sveikatos paslaugų centras (Panevėžys), „Elijos vėjarožė“ (Vilnius), „Energetikas“ (Palanga).

Šiemet daugiau darbo pasiūlymų nei tokio darbo ieškančių registruota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Daugiausiai darbuotojų ieškojo „Energetikas“, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Laisvų darbo vietų daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.  


Rašyti komentarą...
N
Nesąmonė
2021-06-07 06:56:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ką čia nesąmones paistote, tegul valdžia sprendžia problemas, o ne gąsdina. Jei gydytis reiks vykti į Lenkiją, tuomet ir sveikatos draudimą mokėsime Lenkijai. O gal valdžia galvoja, kad sveikatos draudimas Lietuvai, o Lenkijoje gydytis už savo pinigus? Dar tokios nesąmonės per visą gyvenimą nesu girdėjusi.
Atsakyti
-7

J
Jane
2021-06-07 07:58:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
O tai ką 30 metu veikė SAM? Kodėl žmonės moka draudimą.?
Atsakyti
-3

K
Kad
2021-06-07 06:33:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
virš 50m.zmones niekam nereikalingi,o munsu įstatymų kūrėjai pensijini amžių žada ilginti iki 74m.zmona jau pusantrų metų netekusi darbo dėl pandemijos,niekaip ir neranda darbo,persena jau sako.svogerii žemėje gali rasti sau prieglobstį jei turi gerų pažįstamų prie gerų darbų.
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (39)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų