REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais.

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais.

REKLAMA

„Tragedija visam gyvenimui. Išgyvenam skaudžiai, nėra dienos, kad neprisimintum žmogaus“, – tikino Deimantas Jonaitis ir pridūrė, kad medikai nepadarė visko, kad būtų išgelbėta jo tėvo gyvybė.

Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Greitąją kvietė 3 kartus

52 metų Arūnui Jonaičiui net tris kartus dėl širdies problemų buvo kviesta greitoji pagalba, tačiau ligoninėje vyras išgirsdavo, kad jokio stacionaraus gydymo jam nereikia. Esą jis jokiomis širdies ligomis neserga.

„Vis jį išsiųsdavo, suleisdavo lašelines tam kartui, jam pagerėdavo dieną, dvi“, – pasakojo Deimantas.

„Kelios dienos prieš mirtį jis buvo išvežtas į ligoninę, bet tą pačią dieną paleido ir pasakė, kad viskas kaip ir jam gerai yra, grįžo ir po kelių parų ir...“, – pro ašaras kalbėjo mirusio vyro dukra Inga.

REKLAMA
REKLAMA

Artimieji matė vis labiau blogėjančio Arūno būklę, tačiau modernia aparatūra aprūpinti medikai to nepastebėjo.

„Daktarai nekreipė dėmesio, kad jis blogai jaučiasi, kad jis negalėjo pašnekėti, kad jam visa dešinė pusė buvo atjungta ir tiesiog...“, – tikino Inga.

REKLAMA

Medikai: vyras mirė ne nuo širdies bėdų

Praėjusių metų liepą Arūną ištiko infarktas, tuo tarpu medikai iki pat paskutinės minutės kartojo, kad vyrą pakirto ne širdies bėdos.

„Išvadoje buvo miokardo infarktas, o prieš tai gydytoja sakė, kad jis mirė ne nuo to“, – pasakojo Arūno dukra Inga.

Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistus medikė dar kartą patikino, kad Arūnas mirė ne nuo širdies problemų.

„Ne, žmogui nebuvo priešinfarktinė būsena, žmogus nežuvo nuo infarkto, tą noriu pabrėžti dar kartą, Lygiai taip pat, deja, atliekant pomirtinį tyrimą visgi arterosklerozinių pakitimų širdies vainikinėse arterijose nebuvo“, – aiškino širdies ir kraujagyslių centro vadovė Nora Kupstytė-Krištaponė.

REKLAMA
REKLAMA

„Žiauriai trūksta, kiekvieną dieną galvoju apie jį ir negaliu susitaikyti, kad jo nebėra“, – sakė gedinti vyro dukra Inga.

Prastėja medicininių paslaugų kokybė

Šioje skaudžiai pasibaigusioje istorijoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas mato sisteminę bėdą. Esą sparčiai prastėja medicininių paslaugų kokybė.

„Situacija yra labai bloga, ypač regionuose, nes žmonėms darosi vis sunkiau prieinamas šeimos gydytojas, nes šeimos gydytojų regionuose ir netgi miestuose jau trūksta“, – tikino A. Matulas.

Norint patekti pas tam tikros ligos specialistą, eilėse reikia laukti savaitėmis. Todėl nemažai daliai pacientų eilės laukimas pas daktarą baigiasi kelione į kapines.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu ten patekti pas šeimos gydytoją, tai jie ten pakliūna per kelias dienas, bet rajonuose sunkiau patekti pas specialistus“, – aiškino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

„Kardiologai, neurologai, odos, nosies, gerklės, ausų – daugumoje savivaldybių tai yra žmonės, atvykstantys kartą du į savaitę po porą trejetą valandų ir iš esmės tos paslaugos žmonėms yra sunkiai prieinamos“, – teigė A. Matulas.

Medikus vilioja tūkstantinėmis išmokomis

Akmenės valdžia griebiasi paskutinio šiaudo, medikus vilioja net po 60 tūkstančių eurų siekiančiomis išmokomis ir didelėmis algomis.

„Skiriam 60 tūkstančių įsikurti su kontraktu 5 metams. Šeimos gydytojo susitarimo pradžia buvo nuo 3500 eurų į rankas“, – teigė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1000 įvairios kvalifikacijos medikų. O daugelis specialistų vietoje darbo provincijoje renkasi galimybę dirbti universitetinėse ligoninėse dėl karjeros ir didesnių atlyginimų.

„Medikai bėga į didesnius miestus, netgi gydytojai rezidentai bėga, už kurių studijas moka savivaldybės. Tiesiog didžiosios ligoninės juos perperka didžiosios ligoninės. Problemų yra išties labai daug“, – tikino Seimo narys A. Matulas.

Panašu, kad jau netolimoje ateityje norint gauti kvalifikuotą ir savalaikę medicininę pagalbą gyvenimas mieste taps privalumu.

„Nepykit, bet aš matau didmiesčiai prieš regionus yra labiau privilegijuoti su didelėmis ligoninėmis, privačia medicina, pasirinkimo galimybėmis. Vilniaus merui ko gero nereikia gydytojui mokėti 60 tūkstančių“, – sakė Akmenės rajono meras.

Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų