slaugytojai

Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio teigimu, per kelerius metus iš sveikatos sistemos gali pasitraukti daugiau slaugytojų, nei prie jos prisijungti. Anot jo, siekiant išvengti specialistų trūkumo žadama didinti atlyginimus bei gerinti darbo sąlygas. „Iš tiesų matome, kad 2029–2030 metais gali daug daugiau slaugytojų išeiti iš rinkos, negu ateiti į šių paslaugų teikimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Iki 2029-ųjų sausio 1 dienos nukeliami reikalavimai ilgalaikės priežiūros srityje dirbantiems bendrosios praktikos slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams baigti kvalifikacijos tobulinimo programą. Apie tai pirmadienį pranešė atitinkamus sprendimus kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priėmusi Sveikatos apsaugos ministerija.

Siekiant slaugytojų padėjėjus labiau įtraukti į klinikinę veiklą ir didinti jų savarankiškumą, patvirtintas Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Juo praplėstos šių specialistų kompetencijos, kas leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams. „Jau dabar susiduriame su slaugytojų trūkumu tiek ambulatorinėse, tiek stacionarinėse gydymo įstaigose.

Dažnai visuomenėje manoma, kad, pasibaigus žiemai ir nutirpus sniegui, Ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medikams sumažėja darbo. Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro bendrosios praktikos slaugytoja Asta Statkutė šį mitą paneigia. Jos teigimu, traumos žmones lydi ištisus metus, todėl šiame skyriuje sunkaus ir atsakingo darbo niekada nestinga.

Higienos instituto 2024 metų duomenimis, Lietuvoje praktikavo 22,3 tūkst. slaugytojų, kai Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų. Slaugytojo profesijos atstovų šalyje poreikis kasmet vis labiau auga, tad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), medikai, slaugytojus rengiančios aukštosios mokyklos, organizacijos vienijasi ir kviečia moksleivius rinktis šią profesiją.

Nors nuo sausio 1 d. medikai vylėsi sulaukti atlyginimo kilimo, dalis jų jaučiasi vėl tik maitinami pažadais. Profesinės sąjungos piktinasi, kad jei vienur atlyginimai buvo pakelti, kitur tai padaryta tik formaliai. Dar kitur medikai palikti nežinioje. Sveikatos apsaugos ministerija neskuba vertinti situacijos, mat dar laukia naujausių duomenų.

Slaugytojai ir jų padėjėjai – tarsi nematoma grandis sveikatos sistemoje, bet kurios ji imtų byrėti kaip kortų namelis. Realybė gi tokia, kad šių specialistų kasmet trūksta vis labiau – tai nepakeliamai augina slaugytojų darbo krūvius ir didina riziką, kad tam tikrų paslaugų prieinamumas gali tapti apribotas.   Apie katastrofišką slaugytojų stygių kalbama jau ne vienus metus, tačiau šios srities specialistai konstatuoja, kad vis dar veikiama per mažai aktyviai.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje įsibėgėjusi reikšminga permaina: slaugytojai perima kai kurias funkcijas iš gydytojų, įgyja daugiau atsakomybių, – jų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Šiandien šie specialistai išrašo keliasdešimt kartų daugiau kompensuojamųjų receptų nei prieš kelerius metus, o kasmet plečiamos jų kompetencijos leidžia pacientams būtinus vaistus, medicinos priemones ar tyrimus gauti greičiau ir paprasčiau – be nebūtinų vizitų pas gydytojus.

Spręsdama specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia kasmet palaipsniui didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių studijuojantiems pagal slaugytojų padėjėjų profesinę mokymo programą, stojantiems į slaugos ar medicinos rezidentūros studijas. Praėjusiais metais finansuojamų slaugos studijų vietų padaugėjo net 100, šiais metais siūloma didinti dar 85 vietomis. Antrus metus iš eilės sparčiai auga ir slaugos studijų populiarumas.

LSMU Kauno ligoninės viename iš Vidaus skyrių – neramios dienos. Darbo sąlygomis nepatenkintos slaugytojo padėjėjos teigia daugiau taip tempti negalinčios – dirbti tenka už du tris, o ir atlygio už tai esą nėra. Ligoninės vadovybė teigia, kad apie tokius nusiskundimus pirmiau sužinojusi iš naujienų portalo tv3.lt užklausos, tačiau jau suplanavo susitikti su darbuotojais. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai džiugiai pasidalino, kad medikų atlyginimai Lietuvoje per 9 metus padidėjo net tris kartus. Patys gydytojai ir slaugytojai gi į pateikiamus skaičius žiūri išpūtę akis, mat, pasak jų, jie vargiai atitinka tikrovę. SAM ką tik dalinosi duomenimis, viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus.

Net 24 metus Seime praleidęs įtakingas politikas Antanas Matulas dabar dirba paprastu gydytoju slaugos skyriuje. Įsidarbinęs Pasvalio ligoninėje, kuriai vadovauja jo žmona, buvęs parlamentaras teigė neturėjęs kito pasirinkimo, mat dirbti tiesiog nėra kam. Vis dėlto, anot jo, pirmosios savaitės naujame darbe buvo tikras išbandymas – slaugos skyriuje pamatyta realybė prislėgė.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp slaugos specialistų, medikų asociacijos konstatuoja, kad tokie epizodiniai sprendimai tik primaskuoja realią situaciją. Ji tuo metu – arti kritinės: slaugytojų masiškai trūksta, darbo sąlygos nepakeliamos, o algos apverktinos.  SAM pranešė, kad vėl ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp medicinos specialistų.

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus, rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5 345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai), skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Siūlymas suteikti slaugytojų padėjėjams daugiau teisių, siekiant kompensuoti vis labiau jaučiamą šių specialistų trūkumą, įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Po pateikimo įstatymo pakeitimus palaikė 80 parlamentarų, prieš nebalsavo niekas, o 11 susilaikė. Remiantis naujausiomis prognozėmis, po septynerių metų Lietuvoje gali trūkti apie 2,3 tūkst. slaugytojų padėjėjų.

Lietuvoje trūkstant beveik tūkstančio slaugos specialistų Vyriausybė jau per artimiausius kelerius metus į regionus užsimojo pritraukti net 500 slaugytojų. Kiek realu pasiekti tokį ambicingą tikslą? Vertindama tokius Vyriausybės ketinimus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė vylėsi, kad tai tik būtų įgyvendinta. Kita vertus, ji akcentavo, kad realybėje slaugytojų trūksta kur kas daugiau.

Lietuvoje trūksta beveik tūkstančio slaugos specialistų, o prognozuojama, kad iki 2032-ųjų šis skaičius išaugs iki kone 5 tūkstančių. Negana to, didelė dalis dabartinių slaugytojų patys artėja prie pensijos. Pasak slaugytojų, jauni žmonės vengia šio darbo – esą jis per sunkus, atlyginimai per maži, o atsakomybė ir krūvis milžiniški. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta problemą ir žada pritraukti apie 900 slaugytojų, tačiau kada kels atlyginimus – neaišku.

Slaugytojų Lietuvoje ne tik katastrofiškai trūksta, bet jų darbo sąlygos ir krūviai apverktini. Be to, nuskamba paradoksaliai, tačiau kol užsienio šalys laukte lauke lietuvių specialistų kaip itin kvalifikuotų, čia jie uždirba vieni mažiausiai Europoje. Apie slaugos situaciją Lietuvoje ir tai, kaip būtų galima pritraukti daugiau darbuotojų, diskutuota neseniai Seime Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotoje konferencijoje. Prognozuoja 4,8 mln.

Lietuvoje trūkstant kelių šimtų slaugytojų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlys didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programai.

„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.

Saugumas ar perteklinis sekimas? Tokį klausimą kelia medikai, išvydę nuo kitų metų įsigaliojančią prievolę teikiant slaugos paslaugas namuose su savimi turėti lokacijos sekimo prietaisus. Ministerija gi teigia, kad to dėl saugumo pageidaujantys patys medikai. Be to, taip garantuojama, kad pacientai tikrai sulauks paslaugų. Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. Tikimasi, kad ši priemonė padės gerinti socialinių darbuotojų sąlygas bei paslaugų prieinamumą Vilniaus rajone. „Vilniaus rajone trūksta socialinių darbuotojų, dėl ko pažeidžiamos grupės – vaikai, senjorai, neįgalieji – ne visada gauna reikiamą pagalbą laiku.

Jei jums prireikė šeimos gydytojo pagalbos, nenustebkite, jei kitą kartą jums tereikės slaugytojo konsultacijos. Siekiant palengvinti naštą gydytojams per šiuos metus slaugytojams suteikta teisė ne tik teikti savarankiškas konsultacijas, bet ir išduoti nedarbingumą, išrašyti vaistų receptus. Tiesa, kaip pastebi pačios įstaigos, kol kas pasiteisino ne viskas. Tokių pokyčių sveikatos politikai ėmėsi siekdami sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir didinti slaugytojo profesijos prestižą.

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plėsdama bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis.

Lietuvoje pastaruoju metu plinta klaidinanti informacija apie nemokamus slaugytojų padėjėjų kursus, kuri gali turėti rimtų pasekmių gyventojams. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įspėja visuomenę apie tokius skelbimus. Ragina nespausti ant tokio tipo skelbimų „Dėmesio – socialiniuose tinkluose plinta neaiškios kilmės informacija apie nemokamus slaugytojų padėjėjų kursus.

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Pacientus neseniai pasiekė gera žinia – nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, netrukus prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Dėl medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – stygiaus pavojaus varpais skambinama jau ilgą laiką. Skaičiuojama, kad mažiau nei po 10 metų sveikatos specialistų gali trūkti ne tik šimtais, bet jau tūkstančiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi tikina paruošusi planą, kaip situaciją pakeisti. SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.

Nuo tada, kai bendrosios praktikos slaugytojas Darius Adomavičius atėjo dirbti į anuometinį Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, pasikeitė labai daug. Tuomet jaunas slaugytojas galėjo tik vykdyti gydytojų nurodymus, kas buvo įprasta anuomet dar sesutėmis vadinamam viduriniajam personalui. Šiandien net pavadinimą pakeitusiame skyriuje tenka dirbti lygiaverčiu nariu komandoje drauge su gydytojais.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neigiant savo atsakomybę dėl blogėjančios situacijos slaugos sektoriuje, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulis procentas baigusiųjų slaugos studijas išeina dirbti į privačias įmones, o ministerija tik didina studijų vietų skaičių, bet neturi strategijos, kaip pritraukti ir išlaikyti slaugytojus.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Siekiant stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo komandose dirbantys slaugytojai perims dalį šeimos gydytojo funkcijų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną ir suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo siekiama patikslinti savivaldybės gydytojo pareigybę bei sumažinti administracinę naštą gydytojams, suteikiant daugiau teisių slaugytojams. Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Seimas antradienį svarstys įstatymų pakeitimo projektus, kuriais siekiama patikslinti savivaldybėse dirbančių sveikatos specialistų pareigybes bei sumažinti administracinę naštą gydytojams. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Ruošiami pokyčiai šeimos gydytojo kabinete. Numatoma, kad jiems tam tikrais atvejais ne tik nebereikės rašyti siuntimo, kad pacientas gautų specialisto konsultaciją, naujos funkcijos ruošiamos ir slaugytojams. Jie galėtų ne tik savarankiškai konsultuoti pacientus, bet ir išrašyti nedarbingumo lapelius, pratęsti vaistus. Tiesa, patys slaugytojai įspėja, kad mokymų turėtų sulaukti anksčiau, nei jau pradės dirbti pagal naują tvarką.

Ilgos eilės, finansavimo, žmogiškųjų išteklių stoka – šios ir kitos ne vienus metus akis badančios problemos sveikatos sektoriuje išbando ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų kantrybę. Su ypač dideliu darbo rankų stygiumi susidurianti slaugytojų bendruomenė neslepia, kad raudonos linijos iš esmės jau yra peržengtos. Dalies darbuotojų manymu, šiandien streikas turėtų realiausią poveikį. Tiesa, jo pasekmes pirmieji pajaustų pacientai.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Keturi Šiaulių krašto gydytojai ir viena slaugytoja pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų ir dokumentų klastojimo. Teismas tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jiems bendrai skyrė 38 tūkst. eurų baudų, taip pat konfiskuoti ir neteisėtai kaip kyšis gauti pinigai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Valstybės kontrolės auditoriams paskelbus, kad padėtis dėl slaugytojų poreikio apskaičiavimo ir užtikrinimo atrodo miglota, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo pateikti atsakymą. Norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą, kompetencijų tobulinimą ir plėtrą, ji skelbia siekianti ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę.

Slaugos specialistų trūkumas – juoda dėmė sveikatos sistemos žemėlapyje. Jau ilgą laiką kalbama apie milžinišką jų trūkumą šalyje, taip pat – nesubalansuotus darbo krūvius ir per mažą atlygį. Pateikdami šviežiausią vertinimą Valstybės kontrolės auditoriai konstatuoja, kad situacija išlieka miglota – nėra aišku, nei kiek slaugytojų mums trūksta, nei kokias lėšas ministerija skirs jiems pritraukti.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.