SAM ką tik dalinosi duomenimis, viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus.
Lyginama, kad jei gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį „ant popieriaus“ sudarė 5 345 eurus, 2016 m. sumos buvo daugiau nei tris kartus mažesnės – 1721 euras. Slaugytojai gi šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą, o tai yra taip pat tris kartus daugiau (884 eurai) nei prieš 9 metus.
Didžiausias atotrūkis – universiteto ligoninėse
Nurodoma, kad vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse – čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.
„Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas.
Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus. Vidutinis vieno mėnesio viešųjų gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas per 2016–2025 m. I ketvirčio laikotarpį didėjo nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų“, – dėstė SAM.
Daugiausiai kilo rajonų ir regiono ligoninių medikų algos
Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse – čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose – 515 eurų.
Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse – čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse – 214 eurų. Susipažinti su detalesne informacija apie šalies gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį galima čia.
Pasak ministerijos, 2025 m. I ketvirtį viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų santykis su šalies VDU Lietuvoje pasiekė 2,3.
„Šis rodiklis reikšmingai viršija Latvijos (1,3) ir Estijos (1,7) lygį. Slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU taip pat auga – nuo 1,1 2024 m. iki 1,13 2025 m. pradžioje. Šis rodiklis artimas EBPO šalių vidurkiui, kuris svyruoja apie 1,2 (atitinkamai Estijoje 0,95, o Latvijoje – 0,92) ir rodo nuoseklų progresą“, – komentavo SAM.
Medikai pyksta, kad taip tik kiršinama
Vis tik išvydę ministerijos pasidalintą žinią patys medikai reagavo nevienareikšmiškai – socialinėje erdvėje užvirė diskusijos, kuriose gi gydymo įstaigose mokamos tokios didelės algos.
Nors kai kurie medikai anonimiškai pasidalino, kad uždirba išties solidžiai, didesnei daliai jų tokios sumos tik vertė gūžčioti pečiais. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkės Rūtos Kiršienės teigimu, įvardijamos didesnės sumos – retenybė.
„Nelabai etiška skelbti, kad štai medikų atlyginimai padidėjo 3 kartus, kai per tą laiką pabrango absoliučiai viskas.“
„Kaip profesinė sąjunga matome, kad tai neatitinka realybės – galbūt kai kur ir yra tokios algos, kaip skelbia ministerija, bet tikrai labai pavienėse įstaigose. Tikrai iš savo narių gauname ženkliai mažesnius skaičius.
Juo labiau vertinti 9 metus, kai litai keitėsi į eurus, pabrango absoliučiai viskas, gal nelabai etiška ir skelbti, kad štai medikų atlyginimai padidėjo 3 kartus. Pažiūrėkite, kiek padidėjo maisto produktų kainos – tegu palygina, kiek per tiek laiko pabrango sviesto pakelis ar duonos kepaliukas. Tai yra tik visuomenės ir medikų tarpusavyje kiršinimas“, – komentavo ji.
Be to, pašnekovė pastebėjo, kad didžioji dalis medikų dirba tikrai ne vieno etato krūviu: „Juo labiau įtraukiami ir budėjimai naktimis, šventinėmis, poilsio dienomis, taigi bendros sumos gali būti didesnės, bet nėra pasakoma, kokiu būdu tai uždirbama. Tad taip skambiai skelbti nėra nei labai etiška, nei teisinga.“
Daugelis slaugytojų dirba daugiau nei etato krūviu
Jai antrino ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė. Profesinės sąjungos atstovė sutiko, kad kai kuriose įstaigose atlyginimai gal ir didesni, bet toli gražu neatitinka daugumos specialistų.
„Galbūt tie atlyginimai ir yra geresni didžiosiose ligoninėse, tačiau rajonuose, regionuose dirbant etato krūviu atlyginimai tikrai nėra tokie gražūs, kaip deklaruojama popieriuje ir skelbiama viešai.
Taip, daugiau gauna tie, kurie užima administracines pareigas, dirbantys didesniu darbo krūviu. Bet jei slaugytojų bendruomenei pasakai apie tokius nurodomus atlyginimus, jie su tuo nesutinka, būna nepatenkinti, kad tai tikrai neatitinka realybės“, – komentavo slaugytojų atstovė.
Pasak jos, daugelis slaugytojų dirba didesniu krūviu, mat darbas vienu etatu tikrai neužtikrina pragyvenimo. „O kur dar darbas naktimis, per šventes, viską sudėjus ir atrodo, kad sumos didesnės“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Ji apgailestavo, kad kartais ir pačios lėšos gydymo įstaigose paskirstomos nevienodai ir neteisingai: „Tikrai neatsižvelgiama į tuos, kurie dirba sunkiai, bet jų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis.“
Bręsta kolektyvinis ginčas
N. Kiršienė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie skaičiai greičiausiai buvo išviešinti neatsitiktinai, mat šiuo metu vyksta medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos su ministerija derybos dėl šakos kolektyvinę sutarties.
„Žinant, kad dabar vykstančiose derybose daug kur nesutariame, turbūt kad šie skaičiai yra paskelbti nelabai atsitiktinai“, – svarstė profesinės sąjungos atstovė.
Kaip pasakojo ji, kovo mėnesį prasidėjo kiekvienais metais vykstančios derybos su SAM tiek dėl gydymo, biudžetinių ir viešųjų įstaigų algų, tiek tų šakos sutarties punktų, kurie veikia prastai arba norėtųsi kažkokių pokyčių.
„Derybos vyko pakankamai įtemptai ir baigėsi nesutarimu. Kaip viskas dėliosis toliau, matysime, kaip profesinė sąjunga stengsimės dėl savo narių.
Kadangi riboja konfidencialumas, labai daug kalbėti negaliu, bet yra daug dalykų, dėl ko nesutariame. Tad dabar baigėme nesutarimu, o kitas žingsnis, kaip sako mūsų teisininkai, yra kolektyviai ginčai“, – komentavo LSADPS atstovė.
Pašnekovė vylėsi, kad bet kuriuo atveju sutarimą pavyks pasiekti, nes kitu atveju kraštutinė priemonė būtų ir streikas.
„Kasmet deramės, bandome susitarti dėl didesnio darbo užmokesčio, sąlygų pagerinimo, tos galimybės ne visada atitinka profesinių sąjungų lūkesčius. Vilčių susitarti visada yra, kol nepriimti galutiniai sprendimai arba nesutarimai. Bet vis tik turime galvoti ir apie tuos atvejus, ką daryti, jei susitarti nepavyksta“, – jai antrino A. Volodkaitė.
Nerimauja dėl ruošiamų permainų
R. Kiršienė pridūrė, kad šiuo metu sveikatos sistemoje ruošiamos įvairios permainos, panašu, tik dar labiau drebina sistemą nei padeda ją subalansuoti.
„Ką dabar matome dėl slaugytojų padėjėjų įgalinimo – galime kiek norime skirstyti funkcijas, nuo to darbuotojų nepadaugės. Visa tai turi būti pagrįsta pinigine išraiška, o ne vien užkrautu papildomu darbu.
Kaip ir daug diskusijų sukėlęs klausimas dėl priemokų naikinimo – iš esmės gydytojų trūkumo tai nesprendžia, bet gali kaip tik atsirasti situacijų, kai nukentės paprastas pacientas“, – svarstė ji.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nerimo dėl ruošiamų pokyčių netrūksta ir tarp pacientų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
