Seimo rinkimuose nusprendęs nekandidatuoti vienmandatėje apygardoje, kurioje buvo išrinktas net šešis kartus iš eilės, ir nepatekęs į parlamentą pagal sąrašą, konservatorius dar kadencijos pabaigoje neslėpė ketinantis grįžti į mediciną.
Kaip neseniai paaiškėjo, politikas įsidarbino Pasvalio ligoninėje, kuriai nuo 2023 m. rudens pradžios vadovauja jo žmona Sandra Matulienė. Šioje ligoninėje jis darbą pradėjo dar 1979-aisiais ir joje su pertraukomis dirbo iki 2004 metų.
Nurodoma, kad A. Matulas šiuo metu kaip medicinos gydytojas 1,5 etato dirba slaugos skyriuje ir nedideliu krūviu – vos valandą per savaitę – kaip akušeris-ginekologas, konsultuodamas visos ligoninės pacientes.
Prikalbino, nes dirbti nebuvo kam
Buvęs Seimo narys naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad grįžimui į mediciną ruošėsi dar visą praeitą vasarą ir rudenį.
„Po trijų mėnesių kurso licenciją pavyko susigrąžinti. Kadangi periferijoje katastrofiškai trūksta medikų, buvau pradėtas kalbinti dirbti slaugos skyriuje. Žmona dirba vyriausiąja gydytoja, iš pradžių net įsižeidžiau – sakau, esu ginekologas, o dabar mane į slaugos skyrių nori paimti, gal juokauji?
Bet mane vis primygtinai kalbino kiekvieną dieną dvi tris savaites. Kadangi slaugos skyriaus vedėjas ruošėsi išeiti mėnesio atostogų, o po to – operacijai, tiesiog nebuvo jokio kito žmogaus. Tai po kursų atgavęs licenciją ir pradėjau dirbti“, – komentavo A. Matulas.
Kaip S. Matulienė aiškino „Panevėžio kraštui“, nors prikalbino vyrą ateiti dirbti į ligoninę, pati nuo visų formalių klausimų, susijusių su sutuoktiniu, esą nusišalinusi, viską sprendžia pavaduotoja. Tą patį per rajono tarybos posėdį sakęs ir meras Gintautas Gegužinskas.
A. Matulas gi tvirtino, kad buvo sulaukęs pasiūlymų dirbti pagal specialybę iš ne vienos rajono ligoninės, tačiau pasirinko Pasvalį, kadangi jaučiantis pareigą atiduoti duoklę kraštiečiams.
„Darbas slaugos skyriuje pirmomis savaitėmis prislėgė. Pamačiau, kokios gali būti sunkios ligos ir baisi senatvė, žmonės, pažeisti onkologinių, įvairių sisteminių ligų.“
„Slaugos skyriuje gali dirbti bet kokios specialybės gydytojas arba turintis medicinos gydytojo licenciją. O kaip gydytojas ginekologas esu įdarbintas valandai į savaitę konsultuoti visas ligoninės pacientes, kurias nukreipia gydantis gydytojas arba priimu jas skyriuje.
Konsultacijų turiu daug, bet tikrai neturiu tikslo užsidirbti. Apmokėjimas už 4 valandų ginekologo darbą per mėnesį daugiau yra simbolinis, taip pat svarbus dėl to, kad turėčiau teisę išrašyti, paskirti gydymą“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.
Už 2 tūkst. eurų gydytojai nebedirba
Nors iš medikų, o ypač slaugytojų bendruomenės nuolatos girdimi skundai, kad atlyginimai nėra adekvatūs, pašnekovas tvirtino, kad dėl atlyginimų esą šiuo metu nelabai kas skundžiasi, o pagrindinė bėda – specialistų, ypač terapeutų, slaugos darbuotojų – trūkumas.
„Kad kas skųstųsi atlyginimu, nelabai girdėjau, gydytojų atlyginimai didesni nei man dirbant parlamente. Nėra nė vieno gydytojo, kad dirbtų už 2 tūkst. eurų.
Dabar gi sklinda kalbos, esą vos ne per blatą įsidarbinau, tai, žinokite, dabar viskas atvirkščiai – reikia ne blato ieškoti, kad galėtum įsidarbinti, bet įstaigos administracijai gydytojui ar slaugytojui vos ne kyšį siūlyti, kad tik ateitų dirbti. Deja, dabar yra tokia situacija“, – teigė A. Matulas.
Pašnekovas pasakojo, kad dabar skyriuje dirba tik dviese, nors darbo yra kaip keturiems: „Yra du aukštai, turime 60 lovų, vienas etatas yra 20 ligonių, o paliatyvios slaugos – 8 ligoniai. Taigi darbo yra kiek daugiau nei 4 etatams, bet mes dirbame dviese, daugiau nėra, kam dirbti.“
„Pirmas dvi savaites buvau depresijoje“
Tiesa, jis neslėpė, kad psichologiškai vos pradėjus dirbti buvo labai sunku, prislėgė depresyvi nuotaika.
„Anksčiau dirbau su moterimis, gimdymo skyriuose, daugiausiai tai būdavo jaunesnės pacientės, jas pakonsultuoji, džiaugiesi rezultatu – pastoja, pagimdo. O darbas slaugos skyriuje pirmomis savaitėmis prislėgė. Pamačiau, kokios gali būti sunkios ligos ir baisi senatvė, žmonės, pažeisti onkologinių, įvairių sisteminių ligų.
Tai pirmas dvi savaites buvau depresijoje. Bet dabar matau daugiau ir šviesesnę pusę, daug gražiai senstančių žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir jie rodo didelį dėkingumą, puola bučiuoti ranką, kurios net nespėji ištraukti“, – kalbėjo A. Matulas.
Jis kartu pasidžiaugė, kad išties yra padaryta pakankamai nemažai, galima padėti žmogui išeiti iš šio pasaulio ne kančioje.
„Yra galimybė žmogų paguldyti į skyrių, jį prižiūrėti, tęsti jo gydymą arba skirti paliatyvią slaugą. Ko savo darbe dabar labiausiai bijau, apie ką kalba ir mokslininkai bei pats vadovaujuosi, svarbiausia užtikrinti orią senatvę, o labiausiai reikia bijoti mirties ir senatvės skausme.
Taigi džiaugiuosi, kad turime pakankamai įvairių vaistų, kuriuos nuskausminimui skiriame etapais. Praktiškai neturime nė vieno žmogus, kuris kentėtų skausmus“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, labai bijoma ir mirties bei senatvės vienatvėje, lydint nerimui. „Taigi visų ateinančių lankyti artimųjų prašau ne ateiti parodyti „sintetinę“ meilę atnešant metus galiojančių sausainių ar kažkokio iš parduotuvės nupirkto pyrago (privalgydina, o po to mes nesusitvarkome su viduriais), o tikrą dėmesį. Galime nerimą malšinti ir vaistais, bet labai svarbu, jei ir žmogus gal gyvena kažko neišskęs, nepadaręs, artimieji neišklauso“, – kalbėjo A. Matulas.
Savo kailiu susidūrė su įsisenėjusiomis problemomis
Buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pasakojo savo akimis susidūręs ir su ne viena įsisenėjusia problema sveikatos sektoriuje. Viena didžiausia jų – ribotos galimybės žmogui gulėti slaugos skyriuje.
„Po keturių mėnesių slaugos skyriuje, kiek finansuoja ligonių kasos, jei žmogus neatitinka paliatyviosios slaugos kriterijų, kai jis jau visai nevaikšto ir neapsitarnauja, pacientui nėra kur pasidėti. O globos įstaigose eilės didelės, tai tą politikams tikrai reikėtų aktyviai spręsti“, – pastebėjo A. Matulas.
Jis svarstė, kad turėtų atsirasti ir toks dalykas senatvės draudimas: „Dabar šeimų, kurios namuose globoja ir prižiūri sunkų ligonį, mažėja, be to, labai sunku tam ir užtikrinti sąlygas, gerą priežiūrą. Būna, iš namų atveža tokios sunkios būklės, teko pačiam matyti socialinių darbuotojų atvežtus pacientus, kurie rasti ir su musių lervomis, pūvantys.
O senatvės draudimas, kur galbūt keliant pensijas žmonės galėtų mokėti nedidelę įmoką, suteiktų bent 100 proc. garantiją, kad nereikės sukti ratų ir ieškoti, kur tą žmogų padėti 4 mėnesiams ir vėliau.“
Pašnekovas konstatavo, kad yra ir daugiau keistinų dalykų. „Dar dirbant komitete dėl to spaudėme ministeriją. Deja, ne viską pavyko padaryti. Spaudėme, kaip išbiurokratinti sistemą, kurti pasitikėjimo medikais politiką.
Norint mažinti eiles ypač konsultacinėje poliklinikoje ar pas reabilitologus, tereikia pakeisti keletą ligonių kasų direktoriaus įsakymų – taip eiles iš esmės gali per mėnesį sumažinti nuo 15 iki 20 proc. Kalbu apie bereikalingus siuntimai pirminei reabilitacijai, kurią gali paskirti ir neurologas, traumatologas, chirurgas, ginekologas po operacijos, bet reikalinga reabilitologo konsultacija, o jos laukiama mėnesiais.
Po keturių mėnesių slaugos skyriuje, kiek finansuoja ligonių kasos, žmogus dažnai neturi, kur pasidėti, nes globos įstaigose eilės yra didžiulės.
Taip pat yra bereikalingi siuntinėjimai, perrašymai. Pavyzdžiui, kad jei ir slaugos skyriuje atsiranda kokia komplikacija, pacientas sukarščiavo ar turi skirti antibiotikus, jau turi kelti į kitą skyrių, neturi teisės gydyti. Apie tai kalbame kelis metus, keturi ir komitete sprendimai priimti, bet niekas nepajudėjo, tai būtina pakeisti apmokėjimo tvarką. Konsultacinėje poliklinikoje gydytojai apmokėjimą gauna už kas ketvirtą epizodą: dabar žmogų pakonsultuoja, apmoka, o trys konsultacijos praktiškai yra fiktyvios, tuščios, už kurias nemoka“, – dėstė A. Matulas.
Kita vertus, pašnekovas tikino, kad bendrai sistema, jo manymu, tikrai nėra sugriauta: „Toks padalinys kaip Pasvalio ligoninė, kuris turi efektyviai veikiantį terapijos skyrių, dienos chirurgijos skyrių, skubią pagalbą, slaugos, paliatyvios slaugos padalinius – tai, manau, dabar yra optimalu rajono ligoninėms.“
Jėgų turįs kaip arklys, vaistus iškeitė į sportą
A. Matulas kartu pasidalino ir gyvensenos pokyčiais, kuriais džiaugėsi pakeitęs saujomis vartotus vaistus. „Dirbsiu, kol reikės, sveikatos turiu dar kaip arklys. Mankštinuosi, treniruojuosi ant bėgimo tako ir kitur. Jei parlamente aukštą kraujospūdį ir nugaros skausmus malšindavau puse saujos vaistų, tai dabar praktiškai jų negeriu.
Stuburo skausmus malšinu kiekvieno ryto pusės valandos mankšta, tempimo pratimais, o kraujospūdį susitvarkiau pusantrų metų nevalgydamas angliavandenių – sausainių, pyragų, baltos duonos, makaronų, miltų, cukraus skonį pamiršau. Valgau tik ruginę duoną ir vaistų nuo kraujospūdžio iš esmės negeriu, nebent kartais ryte pusę tabletės. Tad norisi patarti visiems atsikvošėti, pakeitus gyvenimo būdą galima atsisakyti daug vaistų, esu gyvas to pavyzdys ir tuo džiaugiuosi“, – gyvensenos pasikeitimais dalinosi jis.
Nors grįžo dirbti į mediciną, A. Matulas neapleido ir politinės veiklos – vadovauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Pasvalio skyriui.
„Savivalda – jau kitas dalykas, iš rajono politikos nesiruošiu išeiti, matau daug dalykų, ką galima spręsti ir būnant vietoje. Veikla savivaldybės taryboje gi praktiškai yra visuomeniniais pagrindais. Kol kas vadovauju partijos skyriui, darome susirinkimus, sprendžiame problemas, o kaip bus per savivaldos rinkimus, negaliu pasakyti“, – komentavo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
