Apie katastrofišką slaugytojų stygių kalbama jau ne vienus metus, tačiau šios srities specialistai konstatuoja, kad vis dar veikiama per mažai aktyviai. Pasak jų, didinti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas nepakanka – būtina strategija, kaip prikviesti mokytis slaugos jaunimą iš užsienio.
Jau po 6 metų trūks 8 tūkst. slaugytojų?
Dar prieš kelis metus pateikta Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizė prognozavo, kad po kelių metų Lietuvoje trūks 3–4 tūkst. slaugytojų.
Vis tik Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis atkreipė dėmesį, kad naujausi duomenys rodo daug grėsmingesnę situaciją. „Pati naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė rodo, kad jau 2032 metais gali trūkti netgi aštuonių tūkstančių slaugytojų, kas iš tiesų kelia didelį nerimą“, – konstatavo jis.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė antrino, kad prognozės nepaguodžia.
„Nepaisant visų iniciatyvų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir švietimo institucijų pastangų paruoštų kuo daugiau slaugytojų, vis tiek jų trūkumas yra nemažas.
Tikrai girdime nusiskundimus, kad slaugytojui neateina įsidarbinti į įstaigas, o slaugos poreikis yra didėjantis. Slaugytojai įgauna daugiau kompetencijų, gali suteikti daugiau paslaugų, daugiau prisidėti prie pacientų sveikatos priežiūros, tačiau trūksta žmonių, kurie galėtų įsilieti į darbo rinką“, – komentavo ji.
Visuomenė sensta, o baigę mokslus lieka ne visi
Pasak pašnekovo, dabartinė situacija ypač glaudžiai siejasi su šalies demografinėmis problemomis – visuomenė ne tik senėja, bet ir mažėja galinčių įstoti mokytis asmenų skaičius.
„Labai dažnai girdime, kad šiemet mokytis slaugos stojo daugiau studentų, bet reikia žiūrėti, kiek iš tiesų jų įstojo ir liko mokytis, ne vien tik kiek buvo pretendentų.
Tuomet reikia pasižiūrėti, kiek studentų kiekvienais metais baigia studijas, tą skaičių žmonių, kurie potencialiai gali ateiti į sveikatos priežiūros įstaigas. Šis skaičius nėra didėjantis, turime senstančią visuomenę, taip pat – ir senstančią pačių slaugytojų bendruomenę“, – kalbėjo M. Čiurlionis.
„Labai daug slaugytojų yra priešpensinio amžiaus ir joms pasitraukusi į užtarnautą poilsį situacija gali tiktai blogėti“, – patikino profesinės sąjungos atstovė.
Be to, dalis ir baigiančių mokslus pasirenka dirbti privačiame sektoriuje, grožio paslaugų rinkoje, o dalis išvažiuoja į užsienį.
„Labai daug slaugytojų yra priešpensinio amžiaus ir joms pasitraukusi į užtarnautą poilsį situacija gali tiktai blogėti.“
„Šiemet rudenį įstoję studentai baigs tik 2030 metais. O jei galvosime, kad 2032 metais turėsime 4 tūkst. slaugytojų trūkumą, norint jį kompensuoti kiekvienais metais – 2030, 2031, 2032 – turėtų baigti po 1,5 tūkstančio daugiau slaugytojų.
Kitas klausimas, ar baigę jie pasiliks dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, ne kažkur privačiame grožio sektoriuje ir neišvažiuos į užsienį. O visa tai labai susiję su darbo užmokesčiu, infrastruktūra, darbo sąlygomis ir daug kitų aspektų“, – kalbėjo Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas.
Neteisingai skaičiuojamas poreikis ir neapibrėžti krūviai
Pašnekovo teigimu, šiuo metu taikomas slaugytojų poreikio vertinimo modelis yra iš esmės ydingas: „Labai dažnai girdime argumentus, kad slaugytojų poreikis skaičiuojamas pagal gydymo įstaigų pateiktus darbo skelbimus.
Nepamirškime, kad kai kurie slaugytojai dirba pusantro etato, per kelias įstaigas, kartais tas etatų skaičius netgi yra didesnis. Ir labai dažnai darbdaviai slaugytojų ieško kitomis priemonėmis arba išvis neafišuoja slaugytojų trūkumo. Tai toks vertinimo metodas yra neteisingas.“
Be to, pasak jo, nėra sureguliuotas slaugytojų darbo krūvis, funkcijų perdavimas. „Jeigu iš tiesų kalbame apie kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir kokybišką slaugą, turbūt turėtume vertinti tai objektyviai ir žiūrėti, kiek atitinkamai pagal profilį slaugytojų tenka, pavyzdžiui, dešimčiai lovų.
Tai yra apibrėžta reanimacijoje, paliatyviojoje medicinoje, bet ką kalbėti apie kitas sritis. Pavyzdžiui, kiek slaugytojų turėtų prižiūrėti dešimt lovų vidaus ligų, chirurgijos skyriuje? Jeigu mes čia sudedame skaičius, pamatome, kad iš tiesų slaugytojų trūksta. Jau nekalbant apie darbą naktimis, kai girdime tokių nusiskundimų, kai slaugytojas vienas lieka su keliomis dešimtimis pacientų.
Kitas dalykas, mes vis labiau keliame slaugytojų kompetenciją, perduodami jiems gydytojų funkcijas. Bet tuo pačiu paliekame slaugytojų funkcijas ir jų nedeleguojame slaugytojų padėjėjams. Nes jeigu mes turime standartą, kad užsienyje, pavyzdžiui, vienam slaugytojui tenka du padėjėjai, Lietuvoje turime šiek tiek kitokią situaciją – čia trims slaugytojams tenka vienas padėjėjas. Tai, natūralu, kad šitų funkcijų mes negalime deleguoti. Taigi problema yra labai sisteminė ir labai kompleksinė“, – konstatavo M. Čiurlionis.
Neišvengiama užduotis – pritraukti studijuoti daugiau užsieniečių
M. Čiurlionio teigimu, situacija verčia ieškoti greitų sprendimų, nes daugiau vaikų staiga Lietuvoje neatsiras.
„Galime bandyti pritraukti sugrįžti šiek tiek slaugytojų iš užsienio, bet tai daugiausiai bus gal kokios dvi trys dešimtys žmonių. Galbūt vieną kitą žmogų galime persivilioti iš grožio industrijos arba kažką pamotyvuoti atsistatyti licenciją. Tai galbūt per visas šitas priemones ir surinksime kokį šimtą slaugytojų ir vienkartinis impulsas bus. Bet mums reikia strategijos, kuri būtų konstruktyvi, nuolatos leistų generuoti papildomus slaugytojų srautus“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, dėl to būtina kalbėtis su aukštosiomis mokyklomis, kaip mes galime turbūt pritraukti žmones visų pirma iš kitų Europos ir trečiųjų šalių:
„Iš tiesų Europoje, toje pačioje Europos Sąjungoje, yra šalių, kur slaugytojų atlyginimai gerokai mažesni ir žmonės norėtų studijuoti Lietuvoje dėl studijų kokybės, jie būtų motyvuoti čia likti, mokytųsi lietuvių kalbos. Taigi reikėtų žiūrėti toliau, kaip pasikviesti žmones čia studijuoti.
„Kalbant apie krūvius, slaugytojai neina į sveikatos sektorių dėl to, kad yra dideli krūviai. Bet kuo mažiau slaugytojų ateina, tuo tie krūviai didėja.“
Nes paskutiniai demografiniai rodikliai, kai gimstamumas pernai siekė septyniolika tūkstančių naujagimių per metus, piešia labai liūdną situaciją. Kai šitie vaikai po 18 metų įstos į slaugą, turėsime didžiausią mūsų senstančios visuomenės skaičių. Ir tai tikrai yra milžiniška problema, kuri reikalauja sprendimų dabar.“
Jis pabrėžė, kad didžiausia klaida būtų bandyti prisikviesti užsienyje mokslus jau baigusius specialistus. „Jų adaptacija ir integracija yra sudėtingesnė – jie nepažįsta nei mūsų sveikatos sistemos, nei kultūros. Bet jeigu žmogus atvažiuoja į Lietuvą studijuoti, sudaroma trišalė sutartis, kad po 4 valstybės finansuojamų studijų metų jis tiek pat laiko atidirbs Lietuvos gydymo įstaigoje.
Aštuoni metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kai, žiūrint į mūsų ekonominę situaciją ir, tikėtina, kylančius darbo užmokesčius, greičiausiai mažai kuo skirsimės nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Tad klausimas, ar jie bus motyvuoti kažkur išvažiuoti, jie jau turės savo socialinį ratą, draugus, mylimą darbą“, – komentavo M. Čiurlionis.
Dėl slaugytojų trūkumo pacientams pritrūks paslaugų?
Pašnekovas įspėjo, kad labai realu dėl slaugytojų trūkumo susidurti su tam tikrų paslaugų prieinamumo problema.
„Jau dabar matome, kad yra uždaromi tam tikri skyriai ar netgi visos sveikatos priežiūros įstaigos, jos virsta slaugos ligoninėmis. Taip, iš esmės galbūt taip laikinai išsprendžiame gydytojų trūkumo klausimą, nes nebereikia tiek daug aktyvaus gydymo paslaugų. Bet tai nesprendžia slaugytojų problemos, nes jų reikės dar daugiau“, – sakė jis.
A. Volodkaitė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad jau dabar kitą kartą pacientams tenka atidėti operacijas: „Taip, galima prieiti iki to, kad nebebus kažkokių paslaugų. Girdime skundus iš įstaigų ir apie tai, kad trūksta operacinėse dirbančių slaugytojų ir dėl to gali vėluoti operacijos.“
Pasak M. Čiurlionio, tai ypač didelis iššūkis regionams. „Dabar didžiuosiuose miestuose yra universitetai, kolegijos, bet, kalbant apie struktūrą, manau, turėtų būti garbės reikalas kiekvienam apskrities centrui turėti slaugytojus ruošiančią įstaigą, kad savo regione užtikrintų bent jau minimalų poreikį.
Nes norint prisitraukti specialistą, pavyzdžiui, iš Kauno, tai panaši situacija kaip su užsieniečiais – jis sukuria savo socialinį ratą, turi mylimą darbą, kodėl jis turėtų būti motyvuotas važiuoti į kitą regioną?“ – mintimis dalinosi jis.
Jaunimui slaugytojo darbas nepatrauklus?
Nors iš valdžios vis dažniau išgirstame lozungus apie siekį slaugytojų profesiją padaryti patrauklia jaunimui, dabartinės jų pačių nupasakojamos darbo sąlygos vargiai ką įkvėptų. Nereguliuojami krūviai, apverktini atlyginimai, emocinis klimatas darbe – vieni iš nuolat girdimų nusiskundimų.
„Krūviai ir yra tas veiksnys, kuris labai aiškiai parodo, kad slaugytojų trūksta, nes pacientams reikia pagalbos, lėtinių ligų skaičius didėja. Kai trūksta slaugytojų, ir tenka eiti dirbti didesniu krūviu, prižiūrėti ne 10, ne 15, bet 20, netgi 30 pacientų ir kiekvieną kartą na stengiasi suspėti padėti kiekvienam, nes nepasakysi pacientui: „Palaukite, aš nebesuspėju, vis tiek turi kažkaip dirbti“.
Didelis darbo krūvis ir kartu jaučiamas stresas dėl noro padėti, suspėti ir to negalėjimo nei fiziškai, nei emociškai susitvarkyti su tokia situacija didina perdegimo riziką“, – komentavo A. Volodkaitė.
Pasak M. Čiurlionio, taip iš esmės yra įsisukama į užburtą ratą: „Kalbant apie krūvius, slaugytojai neina į sveikatos sektorių dėl to, kad yra dideli krūviai. Bet kuo mažiau slaugytojų ateina, tuo tie krūviai didėja.“
Neuždirba ir 1 tūkst. į rankas
Vienas opiausių klausimų – slaugytojų darbo užmokestis. Pasak A. Volodkaitės, įvairaus lygmens įstaigose, dar priklausomai ir nuo miesto darbo užmokesčiai labai skiriasi ir tikrai ne visuomet yra patrauklūs.
Jeigu statistika rodo, kad darbo užmokesčiai tikrai gerokai padidėjo, kaip nurodo ministerija, per paskutinius penkerius metus – 40 proc. Bet ir minimali alga ženkliai padidėjo, tai ir slaugytojo darbo užmokestis, jeigu buvo gerokai mažesnis, turėjo neatsilikti.
Yra įstaigų, kur slaugytojai vos uždirba 1 tūkst. eurų į rankas, nors statistika rodo, kad vidutinis slaugytojų darbo užmokestis ant popieriaus jau viršijo 2,5 tūkst. eurų.
Slaugytojų bendruomenė su tuo tikrai nesutinka – tas atlyginimas uždirbamas dirbant daugiau nei etatu, už darbą švenčių dienomis, naktinius budėjimus“, – kalbėjo ji.
Nors gydytojai atvykti į regionus viliojami ir itin įspūdingomis algomis ir randa galimybių atvykti į vieną ar kitą įstaigą, ji pabrėžė, kad slaugytojų darbas organizuojamas kitaip: „Slaugytojas turi būti šalia paciento 24 valandas per parą, negali blaškytis per kelias įstaigas. Todėl sudėtinga ir atlyginimą uždirbti, gali dirbti daugiau nei etatu, 1,5 etato, bet tada nebelieka laiko poilsiui, atsigauti.
Tas atlyginimas tikrai sunkiu darbu uždirbamas, nes slaugytojas dirba su sergančiais žmonėmis, kurie turi problemų, kuriems reikia ne tik padėti, atlikti procedūras, bet reikia ir išklausyti, kartais išgirsti ir nepasitenkinimo, skundų.“
M. Čiurlionis antrino, kad būtina kalbėti apie tolesnį atlyginimų kilimą. „Šiandien yra slaugytojų, gaunančių algą, kuri siekia vos devynis šimtus eurų atskaičius mokesčius, tai yra ne ką daugiau už minimalią algą. Tai iš tiesų yra pakankamai neadekvatus atlyginimas žmogui, kuris ketverius metus studijavo sveikatos krypties mokslus. Pavyzdžiui, Vilniuje už tokią sumą būtų sunku išgyventi.
Turėtume turėti strategiją, kuri apimtų ir pirminės sveikatos priežiūros slaugytojų darbo užmokesčio peržiūrą ir didinimą, ir lygiai taip pat ir stacionaro. Čia turime didžiulę problemą ir iš tiesų tai vienas opiausių klausimų. Darbo užmokesčio didinimas pritraukia ir tuos žmones, kurie galbūt net nesvarstė rinktis šios specialybės.
Šiandieną turime kalbėti apie 1800–2000 eurų į rankas, jei kalbame apie orų atlyginimą. Bet lygiai taip pat mes turime žiūrėti ir į infrastruktūrą – investuoti į darbo sąlygas, suteikti jiems karjeros galimybes tobulintis, šviestis ir augti. Tai čia turime iš tiesų sėsti visi prie stalo – tiek Sveikatos apsaugos ministerija, nevyriausybinės organizacijos“, – pabrėžė pašnekovas.
SAM ministrė: taikome specialias programas
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė savo ruožtu pabrėžė, kad slaugos studijoms ne tik numatyta daugiau finansuojamų vietų, bet ir specialių priemonių.
„Žmogiškieji ištekliai yra Vyriausybės lygio prioritetas. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo specialias programas ir finansuoja papildomų gydytojų rengimą. Kasmet valstybė apmoka po 20 papildomų rezidentūros vietų tų specialybių medikams, kurių labiausiai trūksta rajonuose, pavyzdžiui, skubios pagalbos ar vidaus ligų gydytojams.
Slaugytojams taip pat taikome specialias programas: apmokame studijas, kuriame pakopinių kompetencijų modelį. Tai leidžia žmonėms, turintiems charizmos ir empatijos, lengvai pradėti dirbti slaugytojo padėjėjais, o vėliau skatiname juos studijuoti ir kelti kvalifikaciją. Tokia karjeros perspektyva yra susieta su didesniu darbo užmokesčiu“, – kalbėjo ji naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Kaip portalui tv3.lt anksčiau nurodė ministerija, 2026 m. į slaugos studijoms numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau – 620 (2025 m. buvo 535).
Priduriama, kad pernai pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas, kuriam suplanuota 17 mln. eurų. Kaip nurodė ministerija, projekte dalyvauja 53 savivaldybės, iš kurių kiekviena galėjo nusimatyti priemones už 383 199 eurų. Projekte gali dalyvauti asmenys, kurie studijas baigė ne anksčiau nei 2021 m. ir ne vėliau nei 2029 m. rugpjūčio 31 d.
Kaip nurodė SAM, 2025 metų lapkričio duomenimis, skirti studijų kainos apmokėjimą ir / ar stipendiją yra numatyta 836 slaugytojams. Taip pat yra į projektą numatyta pritraukti 88 slaugytojų padėjėjus, 62 išplėstinės praktikos slaugytojus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
