Europos šalių lyderiai po „AstraZeneca“ antrą dozę gavo kito skiepo: profesorė paaiškina, kodėl pas mus taip negalima

Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.

Klausimas dėl skirtingų gamintojų vakcinų kaitaliojimo ypač aktualizavosi dar prieš kelis mėnesius, kai Europos vaistų agentūra (EVA) nustatė retus šalutinius „AstraZeneca“ poveikius. 

Tuo metu dalis Europos šalių prieš tai apskritai laikinai sustabdžiusios šios vakcinos naudojimą nusprendė riboti skiepijamų žmonių amžiaus grupę. Apie tai diskutuota ir Lietuvoje. Kai kurios valstybės apskritai atsisakė šios vakcinos. 

Po tokių sprendimų dalis šalių turėjo sukti galvą, ką daryti su tais žmonėmis, kurie jau gavo vieną „AstraZeneca“ vakcinos dozę. Tam, kad vakcinacija būtų užbaigta, pasirinkta skiepyti kitos platformos (RNR) vakcinomis – „Pfizer“ ar „Moderna“.

Toks būdas nėra įteisintas

Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė, nors mokslinių duomenų apie galimybę taip „maišyti“ vakcinas atsiranda vis daugiau, jokių oficialių rekomendacijų nėra. 

Kaip pasakojo ji, čia tam tikrą pavyzdį parodė bei kartu daug klausimų pakurstė ir aukščiausio lygio Europos pareigūnų elgesys.

„Vokietijos kanclerė pasiskiepijo tokiu būdu – pirmąją dozę gavo „AstraZeneca“ vakcinos, o antrąją – „Moderna“. Taip pasielgė ir Italijos premjeras – po „AstraZeneca“ skiepo gavo „Pfizer“.

Tokie pavyzdžiai kelia žmonėms klausimų, ar jau galima taip skiepytis. Tai atsakymas – ne, negalima, nes tai nėra oficialiai įteisintas būdas. Tai nėra numatyta nė vienos vakcinos charakteristikoje, informaciniame lapelyje, nėra įteisinta oficialių agentūrų“, – konstatavo ji. 

Pašnekovė priminė, kad tokius sprendimus gali priimti atskiros šalys, tačiau Lietuvoje tai nėra padaryta. Ji sutiko, kad galbūt atsirandant daugiau tyrimų ir kaupiantis duomenims gali atsirasti ir agentūrų rekomendacijos, bet kol kas taip nėra.

REKLAMA

Nauji tyrimai nerodo nepageidaujamų reiškinių

Tačiau naujausi duomenys nuteikia pozityviai. Kaip nurodė mokslininkė, štai Jungtinėje Karalystėje atlikti tiksliniai klinikiniai tyrimai, kur buvo išbandyti abu variantai – iš pradžių skiepyta „AstraZeneca“, vėliau – „Pfizer“ ir atvirkščiai. 

„Ir abejais atvejais buvo gauti visai geri rezultatai. Prieš tai buvo atliktas tyrimas Ispanijoje – po „AstraZeneca“ vakcinos buvo skiepijama „Pfizer“ skiepais. Visgi šio tyrimo rezultatai tokie, kad nėra galutinių tyrimo išvadų. 

Matosi, kad taip daryti galima, tai nesukelia kažkokių rimtų nepageidaujamų reakcijų, susidaro geras antikūnų titras. Bet tam, kad būtų galima padaryti galutinę išvadą, kad tai labai gerai veikia ir tai yra rekomenduojama, tokios išvados nebuvo pateikta“, – pastebėjo A. Žvirblienė. 

Mokslininkė pabrėžė – gerai tai, kad kaupiasi duomenys iš įvairių šalių, mat jose skiriasi viruso variantai: „Vadinasi, tie žmonės gali būti stebimi, kaip jie yra apsaugoti, ne tik, kad jų antikūnų titras padidėjo. Ir greitu metu gal tos išvados bus tikslesnės, bet kol kas jų nėra.“

Sukuria įvairiapusiškesnį imunitetą?

Imunologė bet kuriuo atveju pabrėžė, kad specialiai be reikalo taip „maišyti“ vakcinų nereikėtų. Tai prasminga nebent tada, jei kita to paties gamintojo vakcina dėl vienokių ar kitokių priežasčių neprieinama.

„Išties didelio pagrindo maišyti vakcinas nebūtų, nebent yra išskirtiniai atvejai. Kita vertus, yra matoma, kad vektorinių vakcinų („AstraZeneca“, „Janssen“) atveju humoralinis imuniteto atsakas paprastai būna mažesnis. 

Jei paskaičiuotume vidurkius žmonių, kurie paskiepyti vektorinėmis vakcinomis ir kurie – RNR tipo vakcinomis, tai antikūnų lygis vis tik aukštesnis būna po RNR vakcinų. Bet galbūt adenovirusinės vakcinos sukelia stipresnį ląstelinį atsaką. Taigi labai sunku viską pasverti ir galbūt čia būtų prasmė, jei skirtingos imuniteto šakos yra suaktyvinamos skirtingomis vakcinomis. Bet tai tik prielaidos“, – dėstė A. Žvirblienė. 

REKLAMA

Revakcinacijai greičiausiai labiau tiks RNR vakcinos

Portalas tv3.lt primena, kad tokį vakcinų kaitaliojimą daugiau diskutuojama revakcinacijos kontekste. Paklausta, ar trečioji skiepo dozė turės būti to paties gamintojo, ar bus galima ar net rekomenduojama rinktis kito, A. Žvirblienė anksčiau portalui yra sakiusi, kad, tikėtina, ateityje daugiau bus užsisakyta RNR tipo vakcinų. 

„Po RNR skiepo revakcinacijai tiks ir to paties tipo vakcinos, galbūt atsiras baltyminės vakcinos. Po vektorinių (gamintojai „AstraZeneca“, „Johnson & Johnson“) vakcinų greičiausiai revakcinuotis taip pat reikės RNR tipo vakcinomis arba baltyminėmis. 

Jau ne kartą minėta, kad kai daug kartų skiepijama vektorinėmis vakcinomis, imuninis atsakas vis susidaro prieš imuninį vektorių, nešiklį. Todėl vakcinos veikia nebe taip efektyviai, ypač jei reikia pakeisti tame vektoriuje įterptą koronaviruso seką ir adaptuoti prie plintančių naujų viruso variantų. Todėl ir Europos Komisija yra apsisprendusi, kad papildomos sutartys būtų sudaromos su RNR vakcinų gamintojais“, – yra pastebėjusi imunologė.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kaip reikėtų elgtis tiems, kurie persirgo COVID-19 ir ruošiasi skiepytis.


Rašyti komentarą...
%
%%%%%
2021-07-02 18:11:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Galutinio tyrimo isvados bus keliu metu, visciukai skaiciuojami rudeni, taip kad netiketumu gali buti labai ivairiu, kas bus didesnis?-geris, ar zala>>>?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų