Persirgote COVID-19 ir ruošiatės skiepytis? Pasakė, kada geriausia tą daryti ir kokia tvarka laukia

Nuo praėjusios savaitės, birželio 17 d., Lietuvoje oficialiai COVID-19 persirgusiems asmenims leidžiama skiepytis tik RNR tipo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinos doze. Specialistai tokį sprendimą sveikina, tačiau pabrėžia, kad iškart praėjus 6 mėnesiams skubėti skiepytis reikia ne visais atvejais.

Iki šiol visi norintieji – tiek persirgę prieš daugiau nei pusmetį, tiek nesirgę – pasiskiepyti nuo COVID-19 galėjo tą padaryti tik atlikę pilną vakcinacijos schemą, t. y. gavę po dvi skiepo dozes, išskyrus „Janssen“ vakciną, kuri ir taip reikalauja tik vieno dūrio. 

Tą numatantis šią savaitę Vyriausybės priimtas karantino nutarimas taip pat prailgino imuniteto po persirgimo „galiojimo laiką“ norint gauti galimybių pasą: jei anksčiau nuo persirgimo turėjo būti praėję ne mažiau 180 dienų, tai dabar šis terminas ilgesnis – 210 d. Šis pakeitimas motyvuotas tuo, kad asmenys spėtų pasiskiepyti iki tol, kol baigsis galimybių paso galiojimas.

Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, persirgusiesiems registruojantis skiepui nieko papildomo pildyti ar kažkaip informuoti vakcinavimo centro darbuotojų nereikia. 

Sistema automatiškai „atpažins“ asmenį, kuriam buvo patvirtintas COVID-19 susirgimas ir neleis registruotis daugiau nei vieną kartą. Visgi kaip persirgusieji bus traktuojami tik tie, kuriems liga buvo patvirtinta atlikus PGR tyrimą.

Taip pat tokių žmonių skiepijimui tinkamos tik RNR tipo – gamintojų „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ – vakcinos. 

Skiepytis iškart praėjus 6 mėnesiams?

Vis dėlto daliai tautiečių kilo klausimų, ar norint vakcinuotis persirgus būtinai reikia laukti 6 mėnesius, o galbūt galima atidėti skiepą ir ilgesniam laikui? Portalas tv3.lt nusprendė to pasiteirauti VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof. Aurelijos Žvirblienės.

Ji pasakojo, kad būdama tokio persirgusio žmogaus, kuris ruošiasi skiepytis, vietoje pirmiausia pasidarytų antikūnų testą.

„Labai patarčiau po tų septynių mėnesių, nes dabar terminas yra prailgintas, pasidaryti antikūnų testą ir pasižiūrėti, koks yra titras. Jei antikūnų yra tikrai daug, keliasdešimt kartų viršija tą nulinę ribą, slenkstį, kurį kiekybiniai metodai dabar parodo, tai iš tikrųjų dar nėra būtina skiepytis. Tai rodo, kad žmogus dar turi apsaugą. 

REKLAMA

Taigi tokio žmogaus vietoje aš kol kas nesiskiepyčiau ir testą vėl pasidaryčiau po 2–3 mėnesių. Juo labiau kad šiuo metu yra galiojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad gali nesiskiepyti persirgusieji ir tie, kurie turi antikūnų“, – aiškino imunologė. 

Neturi laiko laukti, kol antikūnai išblės

Kita vertus, pašnekovė sutiko, kad čia yra lazda su dviem galais – jei žmonės nori turėti galimybių pasą, tai pasibaigus 7 mėnesių periodui turi skiepytis, nes antikūnų turėjimas šiuo atveju „nieko neįrodo“.

Portalas tv3.lt primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija žadėjo, kad iki rugpjūčio pradžios į galimybių pasą bus įtrauktas ir antikūnų testas, tačiau kol kas persirgusieji seniau nei prieš 6 mėnesius ir turintys antikūnų turi arba skiepytis, arba testuotis.

Tuo metu norintiems keliauti su europiniu „Žaliuoju pasu“ tokia opcija kaip teigiamas antikūnų testas iš viso nenumatoma. 

Paklaustas, ar su šiuo dokumentu galės keliauti persirgę ir pasiskiepijusieji tik viena doze, SAM specialistas Julijanas Gališanskis aiškino, kad netrukus ši opcija bus įtraukta.

„Šiuo metu persirgus ir pasiskiepijus viena „Comirnaty“ arba „Moderna“ vakcinos doze, ES Skaitmeniniame COVID pažymėjime nurodoma, kad asmuo gavo vieną iš dviejų dozių. Registrų centrui artimiausiomis savaitėms atlikus techninius pakeitimus pažymėjimas liudys pilną vakcinaciją“, – sakė jis.

Visgi specialistas pridūrė, kad dėl ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo pripažinimo užsienio šalyse reikėtų pasitikrinti konkrečios šalies, į kurią keliaujama, taisykles.

A. Žvirblienės manymu, leisti keliauti persirgusiesiems ir su viena skiepo doze – daugiau yra formalūs dalykai, bet kiekvienas žmogus galėtų pasverti, kiek jam iš tiesų dabar reikalingas COVID sertifikatas.

„Jei žmogus rūpinasi, kad nedarytų dalykų, kurių nereikia, t. y. turint antikūnų po persirgimo neskuba skiepytis, tai gali pasverti, ar jam apskritai dabar tikrai reikia to žaliojo sertifikato, ar ruošiasi važiuoti į užsienį. Jei taip, tai tada pasiskiepyti būtų teisingas sprendimas, nes stipresnio imuninio atsako sužadinimas naudingas ir mažinat galimų atmainų atvežimo į šalį riziką“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

Visgi imunologė skubėjo pabrėžti, kad nieko blogo bet kuriuo atveju nenutiks, jei praėjus 7 mėnesių laikotarpiui žmogus pasiskiepys viena doze net ir turėdamas antikūnų ar apskritai nesidaręs antikūnų testo. 

„Nuo to tikrai nebus blogai ar kokių stiprių nepageidaujamų reakcijų“, – pridūrė ji.

Per didelis vakcinų entuziazmas – dar viena blogybė

Pašnekovė kartu siūlė nelyginti situacijos, kuri iki šiol, jos teigimu, buvo neteisinga, kai 2 dozėmis skiepytis eidavo ir vos prieš 2–3 mėnesius koronavirusu persirgę žmonės.

„Tikrai yra nemažai tokių žmonių ir jie turėjo skiepytis dviem dozėmis, kas jau yra perteklinis dalykas. Dar neseniai Europos komisijos posėdžio metu buvo konstatuota, kad kaip yra prieš skiepus nusiteikę žmonės, tai kartais būna lazdos perlenkimas į kitą pusę. 

Ir tas vadinamas vakcinų entuziazmas yra nepamatuotas – skubama skiepytis, reikia to tuo metu ar nereikia. Su vakcinomis reikia elgtis kaip ir su kiekvienu vaistu – jei nereikia gerti antibiotiko, tai ir nereikia, jei temperatūra nukritusi, tai nereikia gerti paracetamolio. Tai čia lygiai tas pats, jei dar žmogus turi veikiantį imuninį atsaką, kam skubėti?“ – svarstė A. Žvirblienė.

Ji pridūrė besidžiaugianti, kad pagaliau ši persirgusiųjų skiepijimo tvarka apskritai buvo įvesta, mat tai yra mokslu pagrįstas sprendimas.

„Nėra būtina bereikalingai žadinti imuninę sistemą. O dviejų dozių naudojimas, kaip minėjau, tikrai buvo perteklinis dalykas“, – sakė specialistė.

Norintiems įsitikinti, kaip viena vakcinos dozė sužadino imunitetą, mokslininkė siūlė po skiepo pasitikrinti antikūnus.

„Išties net nereikia išlaukti 3–4 savaičių. Pasiskiepijus po persirgimo antikūnų lygis užkyla labai greitai, per kelias dienas. Tai jei žmogus po poros savaičių pasidarys antikūnų tyrimą, esu tikra, kad tie antikūnų kiekiai bus labai dideli. Ir žmogus galės įsitikinti, kad tas vienas skiepas puikiai suveikė“, – sakė ji.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pasiskiepijus skubėti darytis antikūnų testą reikia ne visada.


Rašyti komentarą...
P
Persirges
2021-06-28 16:42:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kitiems persirgus aplamai nesusidaro antikuniai tad tie zmones turi skiepitis po dvieju menesiu po persirgimo ir dviem dozemis!!!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų