Pasakė, koks imunitetas nuo COVID-19 „kokybiškesnis“: antikūnų kiekis skiriasi ir keliasdešimt kartų

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Nuolat girdime specialistų raginimus pasiskiepyti, mat natūraliai persirgti koronavirusu be pasekmių gali pavykti ne visiems. Pažymima, kad tiek pati liga gali sukelti sunkių komplikacijų, tiek ir turėti ilgalaikių pasekmių.

Nepaisant to, kaip rodo tyrimai, geresnį imunitetą galimą įgyti būtent pasiskiepijus po persirgimo. 

Ragina pasiskiepyti ir jau persirgusius COVID-19

Štai užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas pateikė iliustratyvų pavyzdį, kaip skiriasi imuniteto „kokybė“ persirgus, pasiskiepijus ir įgijus „hibridinį imunitetą“.

Kaip pažymėjo jis, imunitetas SARS-CoV-2 infekcijai yra gyvybiškai svarbus klausimas pasaulinei visuomenei, todėl labai svarbu nustatyti šio imuniteto kokybę ir trukmę. 

„Imuninė sistema yra sudėtinga ir šie veiksniai yra ne tik skirtingi atskiriems žmonėms, bet ir gali skirtis tarp natūralaus imuniteto (gauto infekcijos būdu) ir vakcinos sukurto imuniteto. Kyla klausimas: koks imunitetas atsiranda žmonėms, turintiems natūralų imunitetą, kurie vėliau yra paskiepyti? 

Toks „hibridinis imunitetas“ yra ypač įdomus dėl pastebimos išvados, kad žmonės, turintys ankstesnę SARS-CoV-2 infekciją, sukelia neįprastai stiprų imuninį atsaką į COVID-19 vakcinas. Vakcinos sukelia imuninį atsaką ir į naujus virusų variantus“, – aiškino jis savo socialinio tinklo paskyroje.

Dėl šios priežasties, ypač SARS-CoV-2 virusui sparčiai mutuojant ir plintant naujiems jo štamams, S. Čaplinskas net ir persirgusius COVID-19 liga žmones, nepriklausomai nuo jų antikūnų titro, ragino pasiskiepyti.

Imunitetas sužadinamas pakartotinai

Tai, kad toks „hibridinis imunitetas“ užtikrina ilgalaikiškiausią ir labiausiai visapusišką apsaugą, portalui tv3.lt patirtino ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė.

„Tai atitinka visus imunologijos dėsnius, bet tikrai nereikėtų, kad žmonės tai suprastų kaip palinkėjimą pirmiausia susirgti COVID-19, o tik vėliau – pasiskiepyti. Bet tie, kurie persirgo, juo labiau jei sirgo nesunkia forma, jiems tai būtų palankus scenarijus – persirgus pasiskiepyti viena doze ir įgyti pakankamai stiprų imunitetą“, – kalbėjo ji.

Kaip pažymėjo mokslininkė, tikėtina, kad toks imunitetas išliks ilgai. Anot jos, nors kai kurie žmonės po persirgimo skuba skiepytis, visgi jei tai daroma praėjus pusei metų ar ilgesniam laikui, imuniteto sužadinimas veikia labai efektyviai.

REKLAMA

Įvertinti padeda antikūnų kiekio palyginimas

Paklausta, ar galima pamatuoti, kiek procentiškai toks hibridinis imunitetas yra efektyvesnis, profesorė kaip vieną iš rodiklių įvardijo antikūnų lygio matavimą.

„Jei antikūnų lygį galime kiekybiškai įvertinti, tai būtų rodiklis, kiek kartų jų būna daugiau. Ypač tai matosi, kai lyginamas antikūnų skaičius tų, kurie gavo vieną vakcinos dozę po persirgimo su tais, kurie buvo nepersirgę ir taip pat gavo vieną dozę. Ir antikūnų lygis būna keliasdešimt kartų aukštesnis, kai skiepijasi persirgę asmenys. 

Net ir vėliau lyginant persirgusiuosius, paskiepytus viena doze, ir nesirgusius – dviem skiepais, skaičiuojant vidurkius, persirgusiems antikūnų būna daugiau. Taigi tuo remiantis tokie duomenys ir teikiami“, – aiškino A. Žvirblienė.

Kaip greitai „išsikvepia“ imunitetas?

Kiek žmogaus amžius turi įtakos, kiek stipriai imunitetas bus sužadinamas? Čia mokslininkė sakė galinti pateikti tik bendrus imunologijos dėsnius.

„Kiek teko matyti tyrimų, pagal amžiaus grupes specialiai nėra analizuojama. Bet yra žinoma, kad vyresniame amžiuje imunitetas ne taip efektyviai formuojasi, taip pat būna trumpalaikiškesnis. Tačiau iš esmės dar nėra duomenų, kurie leistų palyginti, kaip yra konkrečiai šiuo atveju, tiesiog dar praėjo per mažai laiko. 

Apskritai gali būti, kad toks variantas, kai persirgus skiepijama viena doze, galbūt sukurs imunitetą 2–3 metams. Tad ir ilgesnėje perspektyvoje būtų galima palyginti, kaip skiriasi situacija skirtingose amžiaus grupėse, kaip greitai imunitetas užgęsta“, – pastebėjo ji.

Portalas tv3.lt primena rašęs, ką reikia žinoti apie antikūnų testą ir kodėl testo atsakymai skiriasi ir dešimtimis kartų.


Rašyti komentarą...
R
Raimis
2021-07-11 13:26:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl publikuojate tą situaciją , apie kurią niekas nieko nežino , Viktoriukas sakė kad ir vanduo padeda , kam šitie migloti straipsniai ? Kas norėjo tas pasiskiepijo , kas norės tas pasiskiepins , kuo daugiau rašo tuo daugiau žmonių netiki jūsų skiepais .
Atsakyti
-5

R
Romas
2021-07-11 13:21:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Atrodo kad kai kurie išsilavinimus turintis sveikatos specialistai taip nusišneka,susidaro nuomonė kad mokslų diplomus jiems yra kažkas nupirko.......
Atsakyti
-6

R
Raimis
2021-07-11 13:28:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Diplomus gal nenupirko , bet postus tai reikia pasidomėti ?
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų