imunitetas

Dvejus metus gydytojų kabinetų slenksčius mynęs kaunietis Laurynas Ramanauskas nė neįtarė, kad nuolatinių jo negalavimų ir dažno sirgimo priežastis yra reta, bet sunki įgimta liga – pirminis imunodeficitas. Šiandien gaudamas efektyvų gydymą vyras savo istorija dalinasi garsiai – nori, kad kuo daugiau žmonių laiku atkreiptų dėmesį į galimus ligos požymius.  Imunodeficitas – sudėtinga būklė, kai žmogaus imunitetas dėl vienų ar kitų priežasčių neveikia, kaip turėtų.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Juozažolė dar kitaip žinoma kaip isopas yra nuostabi prieskoninė bei vaistinė žolelė. Be to, dėl savo nuostabaus kvapo, juozažolė dažnai naudojama kosmetikoje, parfumerijos pramonėje. O dėl savo puikios išvaizdos auginama kaip dekoratyvinis augalas. Gydomaisiais tikslais dažniausiai naudojama juozažolės arbata. Kokiais atvejais ji naudinga, o kam nereikėtų šios arbatos vartoti? Kas yra juozažolė? Daugumoje šalių šis augalas žinomas ir vadinamas isopu.

Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus po žiemos nusilpusį imunitetą, tampa aišku – pavasarį žmonės ne rečiau nei žiemą serga įvairiomis peršalimo ligomis, skundžiasi padidėjusiu nuovargiu ar bendru savijautos suprastėjimu.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Nuolat varvanti nosis, perštinti gerklė ar užklupusios rimtesnės žiemos sezono ligos dažną priverčia susimąstyti, kodėl nusilpo jo imunitetas ir kaip organizmą sustiprinti? Gydytojai pabrėžia: imunitetą stiprinti būtina visus metus, ne tik išvargintiems nesibaigiančių ligų, o didžiausi jo priešai – stresas, per mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba.  Rūpintis – ištisus metus  Imunitetas – organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo virusų ar bakterijų patekimo į organizmą.

Ridikėliai – pavasario šaukliai, sugebantys bene magiškai mintimis nukelti į šiltesnes dienas. Jų traškumas pagyvina salotas, akiai malonus ryškus rožinis raudonis suteikia patiekalams spalvų, tik ar žinojote, kad visa ši daržovė yra valgoma? Lapai dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę, tačiau visai be reikalo – jie ir skanūs, ir naudingi, pabrėžia „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė. Ridikėliai yra viena populiariausių daržovių, nuo seno ypač pamėgta lietuvių.

Šiandieninė gyvensenos tempas, stresas ir nepalankios išorinės sąlygos gali padidinti organizmo jautrumą ligoms ir sumažinti natūralias gynybines jo galimybes. Imunitetas, kaip svarbi sveikatos dalis, tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, į kurią turėtume atkreipti ypatingą dėmesį.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, koronaviruso atmaina JN.1 šiuo metu sukelia apie 20 proc. naujų COVID-19 infekcijų šioje šalyje ir yra sparčiausiai plintanti viruso atmaina. Ji jau dominuoja šiaurės rytuose, kur, manoma, sukelia apie trečdalį naujų infekcijų. JN.1 yra kilęs iš BA.2.86, arba Pirola, atmainos, dėl kurios mokslininkai buvo labai susirūpinę, skelbia CNN.

Artėjant didžiausioms metų šventėms bei laikui su artimaisiais, gydytojai atkreipia dėmesį į sparčiai didėjantį ir susirgimų peršalimu, gripu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis skaičių. Medikai primena, jog šių užkrečiamų ligų prevencijai svarbi yra rankų bei paviršių higiena, vakcinacija. Vaistininkai ragina atkreipti dėmesį ir į organizmo imuninės sistemos stiprinimą, tinkamą darbo bei poilsio režimą, mitybą.

Šaltuoju metų laiku tam tikrų vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti išvengti nepageidaujamų ligų. Žiemą atrodo beveik neįmanoma išvengti kokios nors ligos. Nesvarbu, ar tai būtų peršalimas, gripas, ar net Covid-19 – tiesiog šiuo metų laiku mes daug dažniau sergame. Nors vaistai padeda palengvinti ligos simptomus, tačiau kur kas geriau yra užkirsti kelią susirgimui. Peršalimo ligų ne visada pavyksta išvengti, tačiau galime imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintume susirgimo riziką.

„Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prekių už mažą kainą ir dvi prekių kategorijas su nuolaidomis, kurias gyventojai kasdien galės įsigyti visose „Eurovaistinėse“. Visas dėmesys skiriamas aktualių nereceptinių vaistų, maisto papildų ar grožio prekių kainoms. Kuo svarbiausia pasirūpinti gruodį? Belaukiant didžiųjų metų švenčių svarbu pasirūpinti ne tik kalėdinėmis dovanomis, bet ir savo bei artimųjų sveikata.

Vis daugiau žmonių domisi sveika mityba ir taip vadinamu supermaistu: akai ir goji uogomis, daigintais kviečiais, spirulina ir kitais produktais. Susižavėję egzotiškai skambančiais produktais neretai pamiršta, kad ir Lietuvoje galima rasti supermaisto – nuo akmens amžiaus žmonių vartojamo medaus bei kitų bičių produktų: duonelės, pienelio, pikio. Kaip teisingai vartoti bičių produktus ir nuo kokių sveikatos bėdų jie gali apsaugoti, atsako vaistininkė.

Kamuojantis nuovargis, dusulys, išblyškusi oda ar slenkantys plaukai gali būti geležies trūkumo požymis. Vaistininkė pataria, kaip natūraliomis priemonėmis ne tik pagerinti savijautą, bet ir atstatyti geležies atsargas organizme, bei kokio vitamino prireiks, kad geležies įsisavinimas būtų geresnis. Geležies trūkumas, žinomas kaip anemija, gali sutrikdyti daugelio organizme vykstančių procesų eigą, tad į pastebimus simptomus nereikėtų numoti ranka.

Europos Parlamentas panaikino imunitetą keturiems lenkų europarlamentarams. Kairiųjų pažiūrų lenkų aktyvistas Rafalas Gawelis europarlamentarus Beatą Kempą, Beatą Mazurek, Patryką Jakį ir Tomaszą Porebą apkaltino rasistinių nusikaltimų Lenkijoje įvykdymu.

Atšalus orams, padaugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų peršalimo atvejų. Daugelis tėvų nežino, ką tokiu atveju daryti ir ar galima su atžala išeiti į lauką. „Susirgus vaikui tėveliams iškyla nemažai klausimų, bet vieną iš jų – „Vaikas serga, ar galima eiti į lauką?“ – išgirstame labai dažnai. Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką.

Prasidėjus šaltajam sezonui, visi labiau susirūpiname imuniteto stiprinimu, nes nenorime sirgti peršalimo ligomis. Tačiau, „WoW University“ dėstytojas, LSMU gyvensenos medicinos ekspertas dr. Tomas Vaičiūnas atskleidžia, kad laikino rūpesčio imunitetu nepakanka. „Imuniteto priežiūra ir palaikymas turi būti ne stichinė patirtis, o nuolatinis procesas“, – sako specialistas.   Dr.

Prasidedant peršalimo ligų sezonui dalis lietuvių ima galvoti kaip sustiprinti imunitetą ir atsigręžia į rudenines miško gėrybes. Sveikatos specialistai pritaria – pavyzdžiui, spanguolėse, bruknėse ar šaltalankiuose vitamino C daugiau nei citrinose. O šis vitaminas, anot specialistų, itin svarbus stiprinant imunitetą ir saugantis nuo rudeninių ligų. Pensininkė Onutė nusipirko kelis litrus bruknių. Sako, kad užtektų visai žiemai, vėliau pirks dar kelis litrus. Žiemai senjorė bruknes šaldo.

Artėjantis šaltasis sezonas daugeliui asocijuojasi su peršalimo ligomis, tad norint nuo jų apsisaugoti puolama ieškoti įvairių imunitetą stiprinančių būdų ir priemonių. Grūdinimasis – vienas iš efektyvių būdų sustiprinti imunitetą ir tapti atsparesniems peršalimo ir virusinėms ligoms. Nuo ko pradėti grūdinti organizmą ir kaip tai daryti teisingai, atsako vaistininkė. „Grūdinimasis yra organizmo imuninės sistemos stiprinimas.

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas. Tinklalaidėje vaistininkas atskleidė net ir patarimus, kurie padės susiduriantiems su nemiga.

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas. Tinklalaidėje vaistininkas atskleidė net ir patarimus, kurie padės susiduriantiems su nemiga.

„Jei pradėsiu vartoti vitaminus dabar, kada galiu tikėtis rezultatų?“, – šio klausimo dažnai sulaukia „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė. Šių klausimų padaugėja rudens pradžioje kai ruošiamasi peršalimų sezonui. Visgi, vaistininkė pabrėžia, kad norint sustiprinti imunitetą nepakaks savaitės ar dviejų, o tai gali trukti mažiausiai 1-3 mėnesius, todėl norint saugiai pasitikti rudenį, imuninę sistemą reikia pradėti stiprinti jau dabar.

Nedaugelis kulinarinių produktų gali pasigirti tokiu turtingu palikimu kaip fermentinis sūris. Sena praktika, kurios metu iš pieno gaminami įvairūs gardžiausi sūriai, tapo šimtmečius gyvuojančia gamybos tradicija. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, fermentinio sūrio vartojimo normos nėra visur vienodos, todėl reikėtų atsižvelgti į savo šalies specialistų siūlomą rekomendaciją.

„Jei pradėsiu vartoti vitaminus dabar, kada galiu tikėtis rezultatų?“, – šio klausimo dažnai sulaukia vaistininkė Gabija Kruopytė. Šių klausimų padaugėja vasaros pabaigoje, kai ruošiamasi rudens peršalimų sezonui. Visgi, vaistininkė pabrėžia, kad norint sustiprinti imunitetą nepakaks savaitės ar dviejų, o tai gali trukti mažiausiai 1–3 mėnesius, todėl norint saugiai pasitikti rudenį, imuninę sistemą reikia pradėti stiprinti jau dabar.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui.

Vėžys – kiekvienam bent trumpam pagalvojus apie tokią diagnozę šiurpsta oda. Vis tik medikai konstatuoja, kad šio susirgimo išvengti gali nepavykti, net jei pasirenkamas sveikas gyvenimo būdas, mat onkologinės ligos išsivystymo mechanizmas išties sudėtingas. Tačiau vis sparčiau žengiama to link, kad vėžys būtų suvaldoma lėtinė liga, o ne mirties nuosprendis.

Kaunietė Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

Dažnai visuomenėje sklando gajus mitas apie imuniteto stiprinimą. Žmonės teigia, kad neva, vartojant tam tikrus maisto papildus, valgant sveiką maistą ir mankštinantis galima pagerinti savo imuninę sistemą. Vis dėlto, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga teigia, kad imunitetas yra individualus ir toks, koks jis yra, toks jau yra – pakeisti jo niekaip negalime.

Atėjus pavasariui daugelis pacientų skundžiasi suprastėjusia savijauta – nuovargiu, galvos skausmu ar nusilpusiu imunitetu. „Kviečiame daktarą“ laidoje profesorius Alvydas Unikauskas su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Aleknienė pasakoja, jog tokiais atvejais griebiamasi maisto papildų, tačiau įspėja, jog vitaminus reikia derinti atsakingai.

Vitaminus geriame tam, kad pasirūpintume savo sveikata ir gera savijauta, tačiau kartais nežinodami, kaip vitaminus derinti tarpusavyje, galime sau labiau pakenkti negu padėti. Todėl „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė įvardija pagrindines vitaminų ir maisto papildų poras, kurių nevertėtų drauge vartoti bei pataria, kokiu paros metu juos geriau vartoti.

Išlindę pirmieji pavasario pranašių – žibuoklių – žiedai, parskridę pirmieji gandrai primena pagaliau sugrįžtantį gamtos budimą. Visgi, po įvairiausių žiemos negandų dauguma žmonių vis susiduria su peršalimo ligomis, skundžiasi pasilpusiu imunitetu. Kuo galime pastiprinti savo sveikatą ir kokios vaistažolės jau auga laukuose, apžvelgė vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas. Apie pavasario atbudimą ir vis labiau šiltėjančius orus pranašauja ir pradėję busti drugeliai.

Bendrame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) projekte mokslininkai vertins persirgimo COVID-19 infekcija mastą bei antikūnų prieš šią infekciją lygį. Kaip pirmadienį pranešė LSMU, kvietimus dalyvauti tyrime pašto dėžutėse ras atsitiktinai atrinkti Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai. „Šiuo metu COVID-19 sukėlėjas SARS-CoV-2 nebėra toks pavojingas, o didžioji visuomenės dalis yra pasiskiepijusi ir jaučiasi saugi.

Paprastoji pūslelinė – per artimus kontaktus ir oro lašeliniu būdu plintančio herpes viruso sukeliama liga, kuria susirgus pirmąjį kartą gali nepasireikšti jokie simptomai. Tokiu atveju, užsikrėtęs žmogus, pats to nežinodamas, tampa viruso nešiotoju ir prisideda prie spartaus jo plitimo aplinkoje.

Įsibėgėjus žiemos sezonui ir nukritus oro temperatūrai, įsismarkauja peršalimo ir gripo ligos. Šaltam orui patekus į nosį ir viršutinus kvėpavimo takus, tokie virusai kaip gripas, peršalimas ar COVID-19, dažnai plinta lengviau ir greičiau.

Įpusėjus žiemos sezonui ir toliau niekur nedingsta siaučiantys virusai ir kitos ligos. Norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, imamės vartoti įvairius papildus, vaistus. Tačiau pastiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo įvairių žiemos negandų padeda ir vaistažolės.

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas.

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas.

Įprastai rudenį padaugėja besiskundžiančių suprastėjusia sveikata ir kamuojamų įvairiausių negalavimų – nuo peršalimo iki sinusito. Vaistininkė Greta Šimkė akcentuoja to priežastis ir išskiria būdus, kurie leidžia tinkamai pasirūpinti imuniteto stiprinimu.  „Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau ventiliuojamose patalpose – jose susidaro puikios sąlygos oro lašeliniu būdu plisti virusams ir bakterijoms.

Už lango krentant lapams ir vėstant orams, vis dažniau ima pulti ligos, tad labiau susirūpiname ir imuniteto stiprinimu. Daugelio siekiamybė – stiprus imunitetas ištisus metus, tačiau retas žino, kaip jį stiprinti arba susižavi trumpalaikiais stiprinimo būdais, o kitąmet ir vėl ieško greitų sprendimo būdų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje neveiksmingi.

Atšalus orams tampa sunku apsiginti nuo peršalimo ligų – jos sumaišo visus planus, o nespėjus pasveikti jau prikimba kitas virusas. Didelę įtaką imuninei sistemai daro ir pasirinktas meniu. Ekspertai pataria, ką valgyti rudenį, kad ne tik nereikėtų dažnai sirgti, bet ir būtume kupini energijos ir geros nuotaikos.  Sveikatą lemia ir emocijos Rudenį geriausias ir sveikiausias maistas – sezoninės daržovės, įvairios žolelės, vaisiai ir vėlyvosios uogos.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 60 proc. veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę, yra susiję su esamu gyvenimo būdu. Siekdami būti sveikesni, rudenį mažiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis bei turėti stipresnį imunitetą, visų pirma turėtume daugiau dėmesio skirti savo kasdienei rutinai ir gyvenimo būdo pokyčiams.

Šaltuoju metų laikotarpiu smarkiai išaugant susirgimų peršalimu ir gripu skaičiams, neretas žmogus organizmui stiprintii renkasi vartoti vitaminus. Šeimos gydytoja Agnė Gudaitė-Staškūnė sako, kad pacientai dar neturi įpročio apie vitaminų poreikį pasikalbėti su gydytojais ir juos vartoja savo nuožiūra. Vis dėlto, pacientų iniciatyvumas gali ne padėti, o pakenkti jų sveikatai – netinkamo vitaminų vartojimo pasekmės gali būti stipresnės nei jų stoka.

Už lango vis labiau šąla oras, o kaip pasiruošti šaltajam periodui, kad išliktume sveiki ir energingi? Apie ligų profilaktiką ir organizmo stiprinimą renginio „Ėjimas“ organizatoriai pranešime spaudai kalbasi su Vilniaus „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šuke.  Kaip pasiruošti šaltajam metų periodui? Specialaus pasiruošimo žiemai tikrai nereikia – mūsų organizmai pakankamai pripratę prie metų laikų kaitos, nes tai vyksta kasmet.

Su vitamino D trūkumu ar net stygiumi susiduria didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Specialistai vienbalsiai tvirtina, kad, deja, bet vienos saulės ar maisto produktų, kurie yra šio vitamino šaltiniai, tikrai nepakanka gauti reikalingai paros normai. Vaistininkai sako, pastebintys, kad vis daugiau jų klientų renkasi vitamino D preparatus, tačiau kartais apie šį vitaminą tenka ir priminti. Kam vaistininkai rekomenduoja pasirūpinti vitamino D atsargomis? Uždaruose biuruose dirbantiems žmonėms.

Dažnai, pasak medicinos specialistų, nuo tėvų pasiryžimo ir kantrybės, priklauso, ar vaiką kamuos ligos. Nuo ko pradėti ir kaip po truputį stiprinti vaiko imunitetą norint sulaukti ilgalaikio rezultato – stiprios sveikatos? Atrodo, visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis.

Italija pranešė atsisakanti reikalavimo atvykstantiesiems į šalį pateikti įrodymus, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo koronaviruso, neseniai pasveikęs nuo COVID-19 arba kad tyrimo rezultatas yra neigiamas. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad reikalavimas pateikti vadinamąjį žaliąjį pasą norint įvažiuoti į Italiją „nebus pratęstas“, kai gegužės 31 dieną baigsis šio reikalavimo terminas. Italija buvo pirmoji Europos šalis, kuri 2020 metų pradžioje susidūrė su koronavirusu.

Koronaviruso atmaina omikron „apeina“ vakcinų sukurtą imunitetą ir antikūnų terapijos metodus, tačiau antivirusiniai vaistai išlieka veiksmingi. Kaip tik tada, kai ligoninės įsigijo naudingų ginklų kovai su COVID-19, pradėjo plisti omikron atmaina. Naujoji ir labai užkrečiama koronaviruso atmaina pradėjo plisti Europoje. Ankstyvieji duomenys rodo, kad ji gali ne tik sumažinti vakcinų veiksmingumą, bet ir išvengti specialiai pritaikyto COVID-19 gydymo.

Liūdna, tačiau pandemija jau antrus metus yra mūsų kasdienybė. Koronaviruso sukeliama infekcija yra itin rimtas susirgimas, galintis stipriai pakenkti mūsų organizmui. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ pakalbėsime apie būdus, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius. COVID-19 infekcija nėra įprastas peršalimas. Specialistai sutinka, jog ši liga gali turėti ilgalaikį ir neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Oksfordšyre įsikūrusi įmonė netrukus pradės klinikinius antrosios kartos vakcinos nuo COVID-19 tyrimus – tai lengvai naudojamas odos pleistras, kuris, pasitelkdamas T ląsteles, naikina užkrėstas ląsteles ir gali suteikti ilgiau išliekantį imunitetą nei dabartinės vakcinos.