Delta atmaina Lietuvoje: ekspertai aiškina, kaip greitai gali išplisti naujas variantas ir kokį pavojų tai kelia

Nerimą sėja jau Europoje pradėjusi plisti greičiau perduodama Delta atmaina, kuria užsikrėsti didesnę tikimybę turi ir vakcinuoti bei prasirgę žmonės. Ekspertai įspėja, kad dėl šios priežasties kelionės į užsienį ir šią vasarą turi būti itin pamatuotos, o po jų sekti bent savanoriška izoliacija. Nepaisant to, neabejojama, kad anksčiau ar vėliau šis variantas turėtų tapti dominuojantis ir mūsų šalyje.

Naujoji rūpestį kelianti plintanti Delta atmaina pasižymi tiek ženkliai padidėjusiu perdavimo efektyvumu (apie 60 proc. didesnis už Alfa, vadinamąjį „britiškąjį“, variantą), tiek stipriai (apie 6,8 karto) sumažėjusiu neutralizuojančių antikūnų efektyvumu pasiskiepijus arba persirgus kita atmaina.

Tačiau nors ir didėja tikimybė šia atmaina užsikrėsti pasiskiepijusiems ar persirgusiems asmenims, kaip rodo tyrimai, gera žinia ta, kad skiepijimas viena vakcinos doze („Pfizer“ arba „AstraZeneca“) nuo simptomų apsaugo 33,5 proc., o pasiskiepijus abiem dozėmis – 80,9 proc. Tuo metu asmenys, paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, taip pat yra 92–96 proc. apsaugoti nuo hospitalizacijos užsikrėtus šia atmaina.

Nors Lietuvoje kol kas užfiksuoti tik keli šios atmainos atvejai, jos „charakteristiką“ pateikiantis Nepriklausomos ekspertų tarybos narys, genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas konstatuoja, kad visgi tik laiko klausimas, kada ji išplis ir taps dominuojanti. 

„Man atrodo, kai Delta variantas įsitvirtins kitur Europoje, bus tik laiko klausimas, kai sulauksime tokio infekuoto keliautojų srauto, kai variantas paprasčiausiai įsitvirtins ir greičiausiai tai įvyks per kokius du mėnesius“, – sakė jis.

Karantino planų neturėtų keisti

Vis tik pašnekovas teigė nemanantis, kad vien fakto, kad Delta atmaina – jau Lietuvoje, patvirtinimas kaip nors turėtų keisti karantino atšaukimo planus.

REKLAMA

„Kol kas bendras atvejų skaičius vis mažėja ir situacija nereikalauja kažkokių papildomų ribojimų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras reaguoja pakankamai greitai. Juo labiau mažėjant atvejų sekoskaitą galėsime padengti žymiai didesniu procentu. Taigi ribojimų dabar griežtinti nereikia. Bet vienas dalykas, ką reikia atsiminti, Delta atmaina anksčiau ar vėliau pas mus toliau atvyks ir vos ne garantuotai paplis ir išstums didžiąją dalį kitų atmainų.

Bet kaip galime apsisaugoti – tai skiepytis, nes dabar akivaizdžiai vakcinavimo tempai yra pristoję. Ir jeigu žmonės taip ir toliau elgsis, tai bus tik laiko klausimas, kada Delta variantas išplis. Nes vis tiek ji ir mažą dalį paskiepytų žmonių galės užkrėsti ir taip plisti toliau, vienaip ar kitaip pasiekti nevakcinuotas populiacijos dalis“, – aiškino Švedijoje dirbantis mokslininkas. 

Portalas tv3.lt primena, kad ragindamas žmones vakcinuotis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat teigė kol kas nematantis priežasčių, kodėl karantinas negalėtų būti atšauktas, kaip planuota, birželį.

Viena skiepo dozė – dar nepakankama apsauga

Kaip konstatavo G. Dudas, intensyvesnis Delta atmainos plitimas tiesiogiai koreliuoja su naujų susirgimų kreivės bei ligoninių užimtumo didėjimu. Šiuo metu žinios apie įtemptą situaciją sveikatos apsaugos sektoriuje mus pasiekia tiek iš Jungtinės Karalystės (JK), tiek iš kaimyninės Rusijos sostinės. Čia jau nuo gegužės vidurio didžioji dalis fiksuojamų atvejų yra būtent Delta COVID-19 atmainos.

„JK irgi dabar vos ne visi atvejai yra būtent šios atmainos. Taigi koreliacija yra pakankamai tiesioginė. Ir tą galime sėkmingai stebėti dėl to, kad dabar yra vasara ir tų atvejų neturėtų būti daug, juo labiau kai yra ir nemažai paskiepytų asmenų. Taigi tai gerai pasimato“, – sakė jis.

Visgi epidemiologas teigė, kad stebėtis šios atmainos išplitimu minėtose šalyse nereikėtų bent dėl kelių priežasčių.  

REKLAMA

„Kadangi JK daugiausiai skiepija „AstraZeneca“ vakcina, kur tarpas tarp dviejų skiepų dozių yra trys mėnesiai, tai čia ganėtinai didelė populiacijos dalis nebus paskiepyta abiem dozėmis. O būtent abi dozės apsaugo nuo hospitalizacijos maždaug 92 proc., kas yra ženklus sumažėjimas. Ir, kiek žinau, praktiškai visi atvejai ligoninėse ten yra neskiepyti žmonės. Kitas dalykas, JK turi labai daug sąsajų su Indija, tai automatiškai buvo žymiai didesnė tikimybė, kad ši atmaina ten atkeliaus. Taigi tai nestebina“, – aiškino G. Dudas.

Kaip nurodė jis, Rusijos atveju problema šiuo atveju ta, kad paskiepyta yra tik 12 proc. populiacijos. 

„Kitas klausimas dėl pačios „Sputnik“ vakcinos, mat įvairios šalys, kurios šių skiepų gavo, pranešinėja, kad jos formuluotė neatitinka to, kas buvo paskelbta straipsniuose. Taigi Lietuvoje kaip ir turėtume būti geresnėje situacijoje, bet, žinoma, kad šio varianto perdavimas yra efektyvesnis, o nemaža populiacijos dalis, esanti rizikos grupėje, yra nepaskiepyta. Taigi atsipalaiduoti nereikėtų, net jei tie ribojimai yra naikinami“, – pridūrė jis.

Didina hospitalizacijų riziką

Pažymėjęs faktą, jog Delta atmainai plintant dar sparčiau nei „britiškajam“ variantui automatiškai didėja pavojus, kad daugiau žmonių bus susargdinti ir taip didinamas spaudimas sveikatos sektoriui, G. Dudas priminė žiemos situaciją.

„Žiemos bangos metu ligoninėse atsidūrė palyginti mažas Lietuvos populiacijos procentas. Bet to pilnai pakako ligoninėms užguldyti ir tuomet reikėjo šaukti karantinus ir taikyti ribojimus. Norint to išvengti, visa populiacija turi būti paskiepyta, nes niekas nėra saugus, kol visi nėra saugūs“, – akcentavo epidemiologas.

Anot jo, pagrindinė problema visada ir buvo ligoninių apgultis, mat jei žmonės sirgtų lengvai, kas greičiausiai ir bus, kai jie bus pasiskiepiję ar persirgę, tai nors ir bus užsikrečiama, bet su virusu jie nebesusitiks pirmą kartą, tad taip sunkiai ir nesirgs.

REKLAMA

Dažniau užsikrečia šeimomis

Savo ruožtu užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad be kitų savybių stebimi ir kiek kitokie šios koronaviruso atmainos infekcijos simptomai.

„Ši atmaina ne tik plinta greičiau, bet dažniau būna ir netipinė klinika, dažniau būna taip, kad serga visi šeimos nariai. Pamename, jei anksčiau ir Lietuvoje turėjome daug pavyzdžių, kai vienas šeimos narys serga, o kitas – ne, tai dabar atkreipiamas dėmesys, kad sergama šeimomis“, – sakė jis.

Profesorius kartu aiškino, kad be visų įprastinių koronaviruso simptomų užsikrėtus šia atmaina dažniau gali pasitaikyti virškinimo sistemos sutrikimų.

„Bet reikėtų suprasti, kad kiekvienam žmogui ligos požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo to, kur bus jo silpna vieta ir kur, tarkim, gali susidaryti krešuliai dėl to, kad bus pažeistos kraujagyslės. Aišku, imuninė sistema kiekvieno reaguoja skirtingai, tai irgi svarbu“, – sakė S. Čaplinskas. 

Keliautojams siūlo laikytis padidinto saugumo

Nors europinis COVID-19 sertifikatas lengvina keliavimo sąlygas, G. Dudas vis tik įspėjo, kad turizmas didina rizika įsivežti atmainas net ir paskiepytiems ar persirgusiems žmonėms. 

„Žmonės turi suvokti, kad išvykdami į užsienį rizikuoja ir savo, ir kitų visuomenės narių gerove, tad turėtų prisiimti ir atsakomybės bei atsakingai izoliuotis“, – pažymėjo epidemiologas. 

Pasak jo, ir atliekant sekoskaitos tyrimus teko matyti daug atvejų, kai žmonės, įvežę į Lietuvą įvairias atmainas, kurių iki tol nebuvo, atsakingai izoliuodamiesi užkirto kelią tolimesniam jų plitimui.

„Štai ir pats pirmas Gama („braziliškasis“) variantas buvo įvežtas keliautojo, kuris atsakingai izoliavosi, ir kol kas tiriant sekoskaitą nematome tos infekcijų grandinės „palikuonių“, – kalbėjo Ekspertų tarybos narys.

Izoliuotis G. Dudas ragino ir net nesant privalomumui, laikytis kitų saugumo priemonių: „Esu ne kartą sakęs, kad apsauginės veido kaukės turėtų tapti kultūriniu dalyku, kurį mes savanoriškai užsidedame kiekvieną žiemą viešajame transporte ar didelio susibūrimo erdvėse.“

REKLAMA

Kartu ekspertas atkreipė dėmesį į dar vieną situaciją, kuri gali sudaryti sąlygas Delta varianto plitimui:

„Teko girdėti, kad daugelis žmonių, kurie nori gauti galimybių pasą ar vakcinacijos patvirtinimą, dažniausiai pasiskiepija „Janssen“ vakcina, kuri yra vienos dozės ir kurios efektyvumas prieš Delta variantą nėra pilnai įvertintas. Taip tai greičiausiai sudarys sąlygas, kad tie žmonės galbūt bus dažniau užkrečiami.“

S. Čaplinskas taip pat išsakė nuogąstavimų dėl to, kad kai kurie žmonės ir skiepydamiesi kitų gamintojų vakcinomis vengia ateiti pasiskiepyti antra doze.

„Tai, kad dabar jau 2 proc. Lietuvoje neateina antrai skiepo dozei, tai yra labai pavojinga ne tik tiems konkretiems žmonėms, bet ir dėl to, kad jų organizme gali susidaryti palankios sąlygos virusui mutuoti. Antra, jiems neužteks imuninės apsaugos nuo šitos atmainos, jei ji padės plačiai plisti“, – pastebėjo jis.

Kiek laiko atmainai prireikia įsitvirtinti

Paklaustas, per kiek laiko apskritai vienas variantas gali išstumti kitą, G. Dudas priminė, kaip pas mus viskas vyko rudenį. 

„Čia yra viena aspektas: kai atvejų yra mažai, bet kuriam vienam cirkuliuojančiam variantui, bet kuriai individualiai infekcijos grandinei gali labai lengvai pavykti tapti visų ateities atvejų bendru „protėviu“, nes tiesiog nėra daug infekcijos grandinių, iš kurių gali rinktis.

Ir štai 2020 m. vasarą, kai atvejų Lietuvoje buvo mažai, rudenį įsitvirtino B.1.177.60, vadinamoji ispaniškosios atmainos lietuviška versija. Ji tapo dominuojančia žiemos piko metu, nors neturėjo jokių įgimtų savybių, kurios ją padarytų kažkuo kitokią. Tai realiai buvo visiškai stochastiškai (nuspėjamai, – aut. past.) nulemta, kad būtent ši atmaina įgavo pakankamai pagreičio anksčiausiai ir tapo dominuojančia“, – aiškino jis. 

Kalbėdamas apie naujus variantus G. Dudas priminė, kad dar gruodžio-sausio mėnesiais atlikus 1000 atvejų SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą, bent Vilniaus apskrityje Alfa varianto praktiškai nebuvo. Tuo metu, kai vasario gale įsivažiavo sekoskaitos projektas, maždaug kovo viduryje Alfa variantas sostinėje buvo nustatomas jau daugiau kaip 50 proc. visų atvejų.

REKLAMA

„Ir kalbame apie Alfa variantą, kuris turi, dabar galime sakyti, tik 60 proc. padidėjusį perdavimo efektyvumą. O kai kalbame apie Delta variantą, tai yra 60 proc. papildomai, lyginant su Alfa variantu. Tai tas įsitvirtinimas turėtų įvykti pakankamai greitai. Ir, aišku, problema, kaip minėta, yra dėl sumažėjusio neutralizuojančių antikūnų efektyvumo prieš Delta variantą“, – konstatavo specialistas. 

Delta atmaina atsparesnė karštam orui?

Nors koronaviruso plitimo sezonas yra šaltasis metų laikas, netrūko pastebėjimų, kad Delta variantas plinta ir tuomet, kai karšta. Vis tik S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad Šiaurės platumose sezoniškumo elementas turi svarbią reikšmę.

„Nepriklausomai nuo to, kokia būtų viruso atmaina, remiantis bendrais infekcijų dėsningumais, ryškus sezoniškumas Šiaurės platumose yra aiškiai matomas. Kitas dalykas, metų laikas turi įtakos ir žmonų gyvenimo būdui, kvėpavimo takų būklei. Kai privalome šildyti patalpas, pirma, labiau pažeidžiami tampa mūsų kvėpavimo takai ir virusui lengviau įsiskverbti. Antra, daugiau būname šalia vienas kito uždarose patalpose“, – pabrėžė jis.

Tuo metu ten, kur šilta visus metus, tas dėsningumas, kaip aiškino profesorius, mažiau pastebimas. 

„Be to, vis tik kai žmonės būna labai arti vienas kito ir gyventojų tankumas didelis, neužtenka, kad saulės spinduliai neutralizuotų viruso“, – pridūrė jis.


Rašyti komentarą...
N
Nesiskiepysiu
2021-06-24 07:30:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
O braziliška atmaina jau paseno? :D Idomu jūsų tom atmainom dar kas nors tiki?
Atsakyti
-10

J
Jane
2021-06-24 07:50:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau pradeda aiškinti kad skiepai neveiks. Reikia gi kažkaip vartytis iš melo.
Atsakyti
-6

J
Jane
2021-06-24 07:57:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pastovus kasdienis melas. Rusijoje buvo nufilmuota iš ligoninės kad guli praktiškai visi paskiepyti. Viena seselė dirbanti ligoninėje sakė kad atveža paskiepytus į ligoninę numirti nes dauguma jų miršta. Suskiepijo neaišku kuo ir dabar meluoja apie visokias deltas.
Atsakyti
-14

SKAITYTI KOMENTARUS (57)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų