Priėmimo skyriai pildosi karščio aukomis: per kaitrą sugalvoja ir bėgti maratoną ar palikti vaikus automobilyje

Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje.

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas.

„Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų. Ir jų kiekis būtent padaugėjo dėl karščio, žmonės kreipiasi dėl bendro silpnumo, širdies permušimo, galvos svaigimo, pykinimo.

Taip nutinka todėl, kad pagausėjus prakaitavimui netenkama daug elektrolitų. Žmonės geria daug paprasto vandens, bet nepapildo jokiais papildais ir dėl to atsiranda elektrolitų disbalansas. Dėl to ir gali atsirasti minėtieji negalavimai“, – paaiškino ji.

Gavus šilumos smūgį temperatūra – ir virš 40 laipsnių

Anot gydytojos, sunkiausi atvejai – kai žmonės patiria saulės ar šilumos smūgį ir jau atvyksta su sąmonės sutrikimu. 

„Jiems būna padidėjusi temperatūra – 40 ir daugiau laipsnių. Tokiems pacientams kuo greičiau suteikiama pirminė pagalba ir jie toliau būna gydomi reanimacijos skyriuje“, – kalbėjo ji.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žymiai labiau jaučiamas ir netiesioginių karščio „aukų“ antplūdis.

„Tai yra susiję su įvairiais lėtinių ligų paūmėjimais – padidėja širdies kraujagyslių, endokrininėmis, inkstų ligomis sergančių pacientų vizitai, taip pat – elektrolitų balanso sutrikimo paveikti žmonės“, – sakė jis. 

Pabrėžiama, kad ypač dažnai dėl karščio poveikio nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – viena vertus, jie sunkiau vartoja vandens, taip pat turi daugiau lėtinių susirgimų.

„Didesnėje rizikos grupėje yra ir mažesni vaikai, bet jie kaip greitai dehidratuoja, taip greitai ir atsigauna gavę skysčių“, – sakė V. Vaitkeliūnaitė.

REKLAMA

Koordinaciją praranda ir pavartoję alkoholio

Anot A. Černausko, kita kaitros „aukų“ pusė – intensyvesnio ir ilgesnio buvimo gamtoje padariniai: „Tai yra traumuoti pacientai – dėl karščių žmonės dažniau išleipsta, pasidaro nerangesni, pasilpę, todėl lengviau griūva, krenta, vabzdžių sugelti ir pan.“

V. Vaitkeliūnaitė ypač įspėjo prie vandens telkinių laiką leidžiančiuosius.

„Žmonės renkasi aplink vandens telkinius, dažnai pavartoja ir alkoholio, tačiau net ir nuo nedidelio jo kiekio pasikeičia koordinacija, o dėl to dažnai neišvengiama traumų. Gerai, jei jos minimalios, bet pasitaiko ir rimtesnių. Tokius atvejus mes vadiname narais, kai tokios būklės neriama į vandenį ir tai baigiasi sunkiomis stuburo traumomis“, – pasakojo skubiosios pagalbos gydytoja.

Ji pridūrė, kad kiekvienais metais pasitaiko ir tokių pacientų, kurie neapdairiai ilgiau laiko pabūna saulėje ir nudega.

„Nors ultravioletinių spindulių indeksas mūsų šalyje apskritai nėra toks aukštas, bet paskutinį mėnesį jis yra padidėjęs. Būna, žmonės sako, kad jų „neima saulė“ ar jie įdega rudai, tačiau bet kuriuo atveju reikėtų apsaugoti savo odą ir net paprastą dieną išėjus į gatvę atviras kūno vietas pasitepti kremu su SPF apsauga. Persideginus saulėje ne tik atsiranda nudegimai odoje, bet gali pasireikšti ir pykinimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas“, – pastebėjo V. Vaitkeliūnaitė.

Per karštį nusprendžia įveikti ir maratoną

A. Černauskas savo ruožtu pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai į gydytojų rankas kai kurie patenka ir tiesiog nepamatavę savo elgesio.

„Pasitaiko atvejų, kai per tokius karščius žmonės viduryje dienos sugalvoja nubėgti kokį maratoną. Ir nieko nuostabaus, kad patenka pas mus, nes organizmas neatlaiko karščio, skysčio trūkumo ir natūralaus nuovargio dėl nepasverto fizinio krūvio“, – pastebėjo jis.

Tačiau gydytojas pabrėžė, kad labiausiai asmeniškai sukrečia istorijos, kai nuo karščio nukenčia vaikai, neapdairių tėvų palikti įkaitusiuose automobiliuose. 

REKLAMA

Antrindamas kolegei pašnekovas taip pat pažymėjo, kad dar viena labai didelė neatsargumo kaina yra kaklo lūžiai, įvykę neriant į vandens telkinį ir atsitrenkiant į dugną.

„Po tokios traumos, o dažnai tai būna itin jauni vaikinai ir vyrai – 18–30 metų, gresia neįgalumas visam gyvenimui“, – konstatavo jis.

Vargsta ir patys gydytojai

V. Vaitkeliūnaitė neslėpė, kad per karščius ir patiems medikams dirbti tampa kiek sudėtingiau. Juo labiau kad daliai vis dar tenka naudoti padidinto saugumo priemones dėl COVID-19 pandemijos.

„Kai reikia užsirengti visą kostiumą, tikrai daug sunkiau, bet kai reikia, to neišvengsi. Tačiau dabar jo priėmimo skyriuje prisireikia daug rečiau nei kad pavasarį ar rudenį, atvejų išties yra mažiau“, – pastebėjo gydytoja.

Antrindamas jai A. Černauskas teigė, kad skubios pagalbos skyriuje darbas niekada nėra lengvas, tačiau jis vyksta visus metus dirba 24/7 režimu.

Pas mus paslaugų teikimas nebuvo sustojęs net ir karantino metu, nei juo labiau dėl vasaros atostogų – personalo darbo grafikai yra sudaromi iš anksto.

Stichinė kaitra yra papildomas darbo krūvį apsunkinantis veiksnys – tačiau gal labiau dėl išaugusio pacientų srauto. Darbe gelbsti Skubios pagalbos skyriuje įrengta kondicionavimo sistema, o lauke karštis mus veikia kaip ir visus – juk medikai yra tie patys žmonės“, – sakė jis.

Svarbiausi patarimai, kaip saugoti sveikatą

V. Vaitkeliūnaitė pabrėžė, kad siekiant išvengti žalingo kaitros poveikio visų pirma reiktų stengtis vengti tiesioginių saulės spindulių. 

„Jei žmonės priversti dėl darbo ar kitų priežasčių praleisti daugiau laiko lauke, saulėje, stengtis apsisaugoti saulės kremu, nes UVB indeksas yra padidėjęs. Taip pat saugotis kepure, skėčiu, pasirinkti tinkamą aprangą (geriau – ne sintetinis, o natūralus audinys, pavyzdžiui, linas). Taip pat reikia kuo daugiau būti pavėsyje, vartoti daugiau skysčių – vandens, bet nepamiršti, kad jį reikėtų papildyti elektrolitais, t. y. kaliu, magniu, natriu, kalciu“, – vardijo medikė.

REKLAMA

A. Černauskas pabrėžė, kad per karščius reikia būti budriems visiems.

„Net sveikus žmones kaitra veikia neigiamai, o jeigu žmogus yra vyresnis arba turintis gretutinių ligų, jam ilgai būti saulėje itin nesaugu. Pavojingiausios valandos, kuomet reikėtų vengti atviros saulės, yra nuo 11 val. iki 15–16 valandos – tuo metu geriau rinktis pavėsį ar apskritai nekišti nosies į lauką“, – patarė jis.

Taip pat jis pridūrė, kad karštomis dienomis ne tik svarbu pasirūpinti tinkamu vandens kiekiu, bet ir gerti ne didelį kiekį jo kiekį vienu kartu, bet gurkšnoti kas pusvalandį ar valandą po 200–300 ml, kad nebūtų juntamas troškulys. 

„Juntamas troškulys reiškia, kad organizmui jau trūksta vandens. Reikėtų riboti gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais vartojimą – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Rekomenduojama vengti sunkaus ir riebaus maisto, nepiktnaudžiauti alkoholiu“, – vardijo gydytojas.

Vengti temperatūrų skirtumų

Gydytojai priminė, kad ne visiems žmonėms į sveikatą būna ir temperatūrų skirtumai, patiriami per karščius įšokus į šaltą vandenį. 

„Karštu oru reikėtų saugotis ir skersvėjų, nes tuomet lengva peršalti. Peršalimus taip pat sukelia dideli temperatūros kontrastai, todėl oro kondicionieriaus temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 ºC, o skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros rekomenduojamas ne didesnis kaip 6–8° C“, – įspėjo A. Černauskas.

Fiziškai aktyviems žmonėms taip pat patartina nepersistengti sportuojant ar dirbant sode bei darže, nes per kaitrą žmogaus organizmą fizinis krūvis alina dar labiau.

Kaip apsaugoti vaikus nuo perkaitimo?

Vienas svarbiausiu patarimų – gerti pakankamai skysčių, tokį patarimą duoda Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologai. Vanduo turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama gerti sulčių, jų gėrimų ar gazuotų gėrimų.

Pažymima, kad naujagimiai, kūdikiai ir maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti atsigerti, o kūdikius dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA

Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau. Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams tarp maitinimų galima duoti atsigerti atvėsinto vandens. Jei maitinate naujagimį ar kūdikį savo pienu, nepamirškite pati gerti daugiau vandens.

Nuspręsti, ar vaikas gauna pakankamai skysčių, galima atsižvelgus į tai, ar jis dažnai šlapinasi. Jei pakeičiate nuo šešių iki aštuonių sauskelnių per 24 valandas, vadinasi, nerimauti neverta.

Dieną esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais drabužiais, būtinai uždėti kepurę. Naktį miegui rinkitės vėsiausią būsto kambarį. Kad atvėstų patalpos, pravartu užtraukti užuolaidas, užtikrinti gaivaus oro cirkuliaciją apie vaiko lovelę. Jei naudojamas ventiliatorius, raginama nenukreipti jo į vaiką, o jei oro kondicionierių, gana žema temperatūra vaikui yra 24–26 laipsniai Celsijaus.

Esant karščiams, vaiką galima atvėsinti aprengus drėgnais drabužiais, apdėjus lovelę drėgnais rankšluosčiais arba paklodėmis. Reikėtų reguliariai tikrinti, ar vaikas per daug neatvėso. Taip pat patariama vaikus maudyti drungname vandenyje, nenaudoti ledo kubelių ar šalto vandens.

Tai, kad vaikas perkaito, įspėja tokie ženklai kaip blyški, lipni oda, atsiradęs mieguistumas ar suglebimas, tamsus šlapimas ir apskritai mažesnis šlapinimasis, nenoras valgyti, troškulys, sausa oda, burna, akys (kai verkia, nėra ašarų).


Rašyti komentarą...
M
Mari
2021-07-14 18:16:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai proto nėra,tai jo ir neidėsi.Pilni kurortai pležuose žmonių ir jie gulinėja saulėje.Paskui verkia,kad sveikata šlubuoja.
Atsakyti
-2

G
Gediminas
2021-07-14 20:08:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip,o ka,jie begioja,begioja ir per situokiups didziuosius karscius.Ka,aisku tai prilygsta tyciniai sveikatos gadinimui,ir dar pridedu,savanoriskai
Atsakyti
0

S
Saulė
2021-07-14 20:07:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Stebiuosi kai pravažiuoju su auto ir per pačią kaitrą pleže krūva žmonių ir dar su mažais cackiukais , kur protas ? Nejau tas įdegis rūpi labiau nei sveikata ? Dar pusantro mėn ir niekas jo nepamatys , o žmonės kepinasi iki negaliu
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų