Liūdna prognozė dėl vėžio artimiausiems 5 metams: profesorė Jarmalaitė papasakojo apie būdus ligą įveikti efektyviau

COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.

Kaip portalui tv3.lt pažymėjo mokslininkė, akivaizdu, kad vėžio ankstyvos diagnostikos programų suaktyvinimas, profilaktinė patikra gali padėti išvengti šios pesimistinės prognozės. 

„Taip pat svarbu sparčiau diegti diagnostikos ir gydymo naujienas. Platesnis personalizuotos medicinos priemonių taikymas irgi yra svarbus gerinant vėžio kontrolę“, – kalbėjo ji.

Vėžio srityje dirbantys specialistai dar prieš kelias savaites pasidalino džiugia žinia – pirmas genetinis precizinės vėžio diagnostikos testas nuo šiol Lietuvoje kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Nors medikai ir genetikai šiuo pasiekimu itin džiaugiasi, visuomenei kyla daugybė klausimų. Kas tai per testas ir kodėl jo prireikė būtent dabar, pasiteiravome Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovės prof. S. Jarmalaitės.

Atlikus testą galima skirti naujos kartos vaistus 

Jos pastebėjimu, visų pirma reikėtų pripažinti, jog vėžio diagnostika ir gydymas sparčiai keičiasi – į šią ligą diagnozuojančių specialistų komandą greta gydytojų radiologų, patologų vis dažniau įtraukiami ir genetikai. 

„Daugelis esame girdėję, jog jei giminėje būta vėžio atvejų, rekomenduotina pasikonsultuoti pas gydytoją genetiką, kad jis įvertintų šeiminio vėžio riziką. Kelias tokiais atvejai yra paprastas – šeimos gydytojui papasakojame apie vėžio atvejus giminėje ir norą išsitirti, jis nusiunčia pas gydytoją genetiką ir, paaiškėjus vėžio rizikai, žmogus siunčiamas pas onkologą. 

REKLAMA

Neretai procesas vis dar vyksta atvirkščia eiga, kai išoperavus naviką gydantis gydytojas užklausia paciento apie sirgusius vėžiu giminėje ir tuomet konsultuotis pas gydytoją genetiką nukreipiamas ne tik pacientas, bet ir jo šeimos nariai. Visada geriau konsultuotis prevenciškai, susidaryti stebėsenos planą ir stengtis išvengti ligos“, – kalbėjo S. Jarmalaitė. 

Visgi, profesorės aiškinimu, naujasis kompensuojamas genetinis testas neturi nieko bendro su paveldima vėžio rizika. 

„Šį testą skiria gydytojai chirurgai ar chemoterapeutai, planuodami tolesnį paciento gydymą personalizuotos medicinos vaistais. Vėžio gydymui vis dažniau skiriami naujos kartos vaistai, nusitaikantys į tam tikrą pakitusį baltymą. Siekdami sužinoti, ar navikui būdingas šis pokytis, turime atlikti genetinį ištyrimą. Aptikus genų pokytį ir esant atitinkamoms klinikinėms indikacijos pacientui skiriamas personalizuotos medicinos vaistas“, – pažymėjo pašnekovė.

Personalizuotos medicinos vaistai – kas tai?

Kaip pasakojo S. Jarmalaitė, personalizuotos medicinos vaistai kuriami jau antrą dešimtmetį ir vis plačiau naudojami onkologijoje. 

„Šie vaistai ne tik efektyviai ir specifiškai blokuoja navikines ląsteles, bet ir gerokai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Vaistai neretai yra tabletinės formos, tad pacientas gydosi gyvendami visavertį gyvenimą. Šalutiniai reiškiniai nors ir stebimi, bet nėra tokie nemalonūs, kokie būna taikant agresyvų chemoterapinį gydymą. Ir, svarbiausia, kad šie personalizuotos medicinos vaistai gerokai padidina pacientų, sergančių pažengusių stadijų vėžiu, išgyvenamumą“, – pabrėžė NVI vadovė.

Kaip nurodė profesorė, net du trečdaliai šiuo metu kuriamų ir registruojamų priešvėžinių vaistų yra personalizuotos medicinos vaistai ir daugumos jų paskyrimui reikalinga genetinė naviko diagnostika. 

„Šie testai dar vadinami palydinčiąja diagnostika ir ateina į šalį kartu su naujai registruotais ir PSDF lėšomis kompensuojamais vaistais. Akivaizdu, kad šių testų atlikimas būtinas ir, be abejo, jie turėtų būti apmokami sveikatos draudimo fondo lėšomis. 

REKLAMA

„Personalizuotos medicinos vaistai gerokai padidina pacientų, sergančių pažengusių stadijų vėžiu, išgyvenamumą“, – sakė S. Jarmalaitė.

Lietuvoje tai – kol kas naujiena, nes ir personalizuotos medicinos priešvėžinių vaistų kompensuojama ne tiek ir daug. Tačiau plečiantis šių vaistų prieinamumui, į rinką ateinant generiniams vaistams, be atskirai kompensuojamo genetinio testo gydymas neįmanomas. Tad štai ir sulaukėme pirmojo personalizuotos onkologijos testo, kompensuojamo PSDF lėšomis“, – džiaugėsi mokslininkė.

Viliasi, kad bus kompensuojami išsamūs genominiai testai

Pašnekovė pabrėžė, kad šis testas yra privaloma naviko diagnostikos dalis, dėl kurios pacientas pats niekur neturi kreiptis, ji vyksta pagal numatytą klinikinį algoritmą.

„Nustačius IV stadijos neploksčialąstelinį nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį diagnostinė naviko medžiaga tiriama dėl EGFR mutacijų, aptikus šią mutaciją skiriamas gydymas vaistais, kurie blokuoja mutantinį EGFR baltymą. Nenustačius šios mutacijos, navikai toliau tiriami dėl kitų genų mutacijų ir parenkamas kitas gydymas. Bet tokia etapinė diagnostika nėra labai patogi. 

Pasaulyje navikai, kurių precizinei diagnostikai reikia bent 3 testų, iškart tiriami išsamios analizės būdu, kai ištiriamas visas naviko biologinis profilis ir nustatomi visi potencialūs gydymo taikiniai. Tokiu atveju pacientas ir gydytojas žino ne tik kokį vaistą geriausia paskirti šiuo metu, bet ir kokį gydymą bus galima parinkti išsivysčius atsparumui į gydymą“, – aiškino specialistė.

Anot profesorės, gydant vėžį, ypač agresyvų plaučių vėžį, toks reiškinys stebimas neretai. Ji vylėsi, kad ir Lietuvoje netrukus bus kompensuojami išsamūs genominiai testai kai kurių sudėtingų navikų precizinei diagnostikai:

„Taip bus ne tik taupomas gyvybiškai svarbus laikas iki gydymo paskyrimo, o tinkamiausio vaisto parinkimas duos geriausią klinikinį efektą.“

REKLAMA

Tikslesnė diagnozė padeda taupyti valstybės lėšas

Kaip pasakojo S. Jarmalaitė, inovatyvūs vaistai, kurių skyrimui būtina atlikti palydimosios diagnostikos testą, skiriami ir kitų pažengusių stadijų navikų gydymui. 

„Tai – melanoma, storosios žarnos, kiaušidžių, krūties vėžys ir, be abejo, hematologiniai navikai. Šių navikų imunohistocheminė, genetinė diagnostika ligoninių biudžetą užgula sunkia finansine našta, o ir šiaip vėžio diagnostikai skiriamos lėšos yra gan ribotos. Tačiau ekonomistų analizės rodo, kad tiksli diagnozė padeda parinkti efektyviausią gydymą ir taip sutaupo valstybės lėšas“, – apgailestavo ji.

Paklausta, kur, kalbant apie tyrimus ir efektyvų gydymą, yra didžiausios „juodosios zonos“, kur labiausiai stokojama valstybės rūpesčio, NVI vadovė tvirtino, kad bene sudėtingiausia situacija yra retų navikų gydymo klausimas. 

„Kai kurių tipų navikai, kaip akies ar gleivinių melanomos, neuroendokrininiai navikai ar sarkomos, pasitaiko gan retai. Šių navikų diagnostika yra sudėtinga ir tinkamai gali būti atlikta tik vėžio centruose, kur yra sukaupta geriausia įranga, dirba patyrę specialistai. Retų navikų išgyvenamumo rodikliai gana prasti, nes jų gydymui praktiškai neturime kompensuojamų šiuolaikinių vaistų. 

Net ir dažnų navikų atvejais gali būti nustatomi gan reti biologiniai potipiai, kurie galėtų būti sėkmingai gydomi personalizuotos medicinos vaistais, bet šie nišiniai potipiai paprasčiausiai neįtraukti į vaisto indikacijų sąrašą. Štai kartais nustatome prostatos navikus su BRCA mutacijomis, deja,  specifinis personalizuotos medicinos vaistas, tinkamas BRCA mutaciją turinčių navikų gydymui, Lietuvoje kompensuojamas tik sergant BRCA teigiamu kiaušidžių vėžiu. 

Sukūrus lankstų šiuolaikišką vaistų kompensavimo mechanizmą ne pagal lokalizaciją, bet pagal precizinę diagnozę, galėtume kasmet papildomai išsaugoti dešimtis gyvybių. Juolab kad vaistai šalyje yra, tik ne visada pasiekia tinkamą pacientą tinkamu laiku, o būtent taip apibrėžiama šiuolaikinė personalizuota medicina“, – pabrėžė ji.

REKLAMA

Testas, kuris padėtų užkirsti kelią ligai, – per brangus 

Dar viena sritis onkologijoje – genetiniai tyrimai, atliekami siekiant dar užbėgti kelią ligai. Tačiau nors tokie ankstyvos vėžio diagnostikos testai jau yra rinkoje, jie nėra kompensuojami PSDF lėšoms. 

„Visi žinome, kad PGR testas labai jautriai aptinka virusinę infekciją kvėpavimo takuose. Panašiai veikia ir ankstyvos vėžio diagnostikos testai, kurie vėžiui būdingus genetinius pokyčius jautriai nustato kraujyje. Rinkoje yra komercinių rinkinių įvairių lokalizacijų vėžio ankstyvai diagnostikai, taip pat galima atlikti ir universalų vėžio rizikos testą. 

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai kartu su Vilniaus universitetu kuria įvairius ankstyvos diagnostikos testus, atsižvelgdami į specifines klinikines problemas. Pavyzdžiui, įtariant prostatos vėžį, kai PSA testo reikšmės būna padidėję, kartais gydytojai patologai biopsijoje neaptinka naviko. Tuomet nėra aišku, ką toliau daryti. 

„Yra ankstyvosios vėžio diagnostikos testų, kurie rūkaliams plaučių vėžio riziką parodo ir 3–5 m. iki ligos pasireiškimo“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.

Nenorime laukti, kol vėžys pasirodys kaip akivaizdus vėlyvų stadijų navikas. Tuomet gelbsti mūsų ir kitų tyrėjų grupių sukurti šlapimo testai, skirti prostatos vėžio ankstyvai diagnostikai. Panašų testą sukūrėme ankstyvai inkstų vėžio diagnostikai. Šiai ligai genetinis testas labai svarbus, nes inkstų vėžys pradžioje yra besimptominė liga, dažniausiai aptinkamas prevenciškai tikrinantis ultragarsu, ar tiriantis dėl kitų ligų“, – pažymėjo S. Jarmalaitė.

Panaši problema kaip ir su COVID-19 PGR testais

Visgi profesorė neslėpė, jog tenka pripažinti, kad ankstyvos vėžio diagnostikos testai turi panašią problemą kaip ir COVID-19 PGR testai.

„Jie ligą aptinka, kai akivaizdžių požymių dar nėra. Bet, skirtingai nei infekcija, vėžys nelieka besimptomiu, jis progresuoja, išplinta, sutrikdo viso organizmo funkcionavimą. Ankstyva diagnostika gali padėti ateityje vėžį padaryti kontroliuojama liga, nes kai įspėjimas apie ligos grėsmę gaunamas iki klinikinio jos pasireiškimo, tuomet dar galima atsisakyti žalingų įpročių, užbėgti ligai už akių“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

Pašnekovė pridūrė, kad yra testų, kurie rūkaliams plaučių vėžio riziką parodo ir 3–5 m. iki ligos pasireiškimo, kai dar yra laiko mesti rūkyti ir išvengti diagnozės ar bent jau ligą nustatyti ir pradėti gydyti anksti. 

„Mokslas jau sukūrė ateities vėžio diagnostikos testus, tereikia juos pradėti taikyti. Apie tai ir kalba Europos Sąjungos Kovos su vėžiu planas“, – pabrėžė mokslininkė.

Be kita ko, ji pridūrė besitikinti, kad precizinės diagnostikos testų skaičius Lietuvoje augs, o kartu didės galimybės paskirti efektyvų vėžio gydymą taip išvengiant liūdnų prognozių dėl galimo mirčių nuo vėžio augimo.


Rašyti komentarą...
A
Aldona
2021-07-13 09:01:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turiu artimųjų tarpe, kur nuo vėžio mirė vienas arba abu tėvai, o konsultuotis pas genetikos vaikų nesiuntė ir net nerekomendavo. Mano vyro tėvai mirė nuo vėžio, vyras sirgo carcinoma, o mūsų vaikų pas genetikos specialistus niekas nesiuntė ir net nerekomendavo.
Gal gana pasakoti teorijas, kurios praktikoje netaikomos!
Atsakyti
-3

E
ESU
2021-07-13 08:52:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
reikejo dirbt .pas daktarus negali papult negyde cia ne tik veziu sirgs bus visu ligu
Atsakyti
-2

D
Danutė
2021-07-13 09:46:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paskaitei pas agresyvumas 6 iš 10 Ir ką viskas aišku .Vėl ateik po trijų mėnesių, 10 eurų sumoki ir pasikalbi su urologu. Taip Dainavos poliklinikoje. Kiek dar liko pasikalbėti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų