Redakcija rekomenduoja

Jau netrukus bus parengtas sąrašas darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas. To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo ir palikti be atlyginimo. Be to, darbdavys turės teisę reikalauti iš darbuotojų parodyti galimybių pasą. Visa tai numato Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus nuo koronaviruso imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti tarpmiestiniu transportu, gauti ligos išmoką ar dirbti. Valdžia sako, kad negalima suvaržyti nuo viruso apsisaugojusių žmonių gyvenimo, ribojimų kritikai atšauna – tai žmonių segregacija.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje pasigirdo dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti vakcinaciją, neseniai paviešino skaičius, kiek valstybei atsieina koronaviruso pacientų gydymas.

Per artimiausią dešimtmetį sostinės gatvėse laukia ne vienas pokytis. Sostinės valdžia yra pasirengusi įdiegti šviesoforus, kurie prisitaikytų prie viešojo transporto judėjimo, iki minimumo sumažinti žuvusiųjų kelyje skaičių bei įvesti mažos taršos zonas, į kurias įvažiuoti negalėtų itin taršūs automobiliai. Vilniaus miesto savivaldybė liepą patvirtino 2021–2030 m. strateginį miesto planą. Didelis dėmesys plane skiriamas judėjimui mieste ir susisiekimo sričiai.

Politiko Aloyzo Sakalo gyvenimas – tarsi Lietuvos istorijos atspindys: gimė nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, mokykloje buvo apkaltintas antitarybine veika, ragavo lagerio, jam priskiriama 16 išradimų puslaidininkių fizikos srityje, bet nepriklausomybės pradžioje fiziką jis iškeitė į politiką. Toks buvo tas laikmetis – nepriklausomybės siekis anuomet į politiką pašaukė daugelio profesijų žmones.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Kad jos akį traukia mergaitės, Guoda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) suprato dar ankstyvoje vaikystėje. O tuo įsitikino vos tapusi paaugle. Guodai visai nebaisu ne tik Vilniaus gatvėse laikyti savo merginą už rankos, bet ir viešai bei labai atvirai pasakoti apie savo gyvenime patirtus išbandymus. Mat šie, merginos žodžiais, ją tik užgrūdino. Dvyliktą klasę šį rudenį pradėsiančiai merginai nesvarbu, kad aplinkiniai mano ją esant kitokią.

Tarp naujų ribojimų, nuo rugsėjo 13 d. Vyriausybės ruošiamų galimybių paso neturintiems žmonėms, atsidūrė ir siūlymas neturint „žaliojo paso“ neteikti planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nors vieni tokią idėją laimina, medikai įspėja, kad tai tik taptų dar vienu slenksčiu patekti pas gydytojus ir tik dar labiau padidintų susipriešinimą.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Naktį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėseną atlikęs Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius savo akimis įsitikino, kad dalis migrantų iš esmės yra įstrigę tarp Baltarusijos ir Lietuvos: iš vienos pusės Baltarusijos pusė juos stumia į Lietuvą, bet Lietuva juos apgręžia ir tuomet jau baltarusių pareigūnai išsirikiuoja su skydais, bananais ir šalmais nenorėdami jų priimti atgal pas save. Apie tai jis papasakojo socialiniame tinkle.

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Vyriausybei užsimojus gerokai apriboti neturinčiųjų galimybių paso, t. y. nepersirgusių ir nepasiskiepijusių žmonių, gyvenimą ne tik dalis gyventojų rodo nepasitenkinimą, bet ir kai kurie specialistai sako į tai žiūrintys labai rezervuotai. Anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, jei ir toliau bus toks visuomenės skaidymas į turinčiuosius pasą ir neturinčius, į vakserius ir antivakserius, laukia labai sunkus žiemos sezonas.

Vidaus reikalų ministerijai leidus apgręžti migrantus ir nukreipti į pasienio punktus, iš viso apgręžta apie keli šimtai žmonių. Tačiau apgręžti migrantai niekur nedingsta. Neoficialiais duomenimis, jiems gali būti neleidžiama vykti į Baltarusijos gilumą, o tai reiškia, kad Baltarusijos pasienyje migrantų kiekis kaupiasi.

Prognozės kelia nerimą – po 10 metų gali stigti kone 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu dešimtys šių metų medicinos absolventų liko „už borto“ be galimybės iškart tęsti mokslus. Medikus vienijančios organizacijos pažymi, kad Lietuva apskritai stokoja medikų poreikio apskaičiavimo strategijos. Negana to, problemų daigų siūlo ieškoti dar priimant mokytis medicinos.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Prabilus apie galimą nepasiskiepijusių asmenų nušalinimą nuo darbo ar net privalomą tam tikrų profesijų atstovų skiepijimą teisės ekspertai ir politikai teigia, kad tuomet koja kojon būtina kalbėti apie žalos, patyrus nepageidaujamą poveikį į vakciną, atlyginimą. Sutinkama, kad nors įrodyti tokį ryšį ne visada paprasta, tačiau vien tokios sistemos egzistavimas didintų visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Migrantams nevaldomai plūstant į Lietuvą, mūsų šalis ėmėsi naujos taktikos – leido pasieniečiams apgręžti migrantus atgal į Baltarusiją ir nukreipti juos į legalius sienos perėjimo punktus arba diplomatines atstovybes, kur jie galėtų pateikti savo prieglobsčio prašymus. Jeigu migrantai nepaisytų pasieniečių nurodymų, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas leidžia pasieniečiams saugant sieną panaudoti psichinę ir fizinę prievartą.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėlioja planus, kaip paskatinti daugiau gyventojų skiepytis nuo koronaviruso, nes pandemija vėl veržiasi. Beveik visi šiuo metu aptariami siūlymai yra susiję su situacijos bloginimu skiepytis nesutinkantiems gyventojams, kurie taip apsisprendžia ne patarti gydytojo, o dėl nenoro ar baimės.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir vėl sako esantis reorganizacijos taikinyje. Įstaigos bendruomenė piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) toliau stumia pokyčius, kurie gali sužlugdyti vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje taip pabloginant paslaugas onkologiniams pacientams. Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.

Lietuvos miestų ir rajonų merų turtai skiriasi kardinaliai – kol vieni džiaugiasi sukaupę milijonus, kiti gali pasigirti turintys tik kelias dešimtis tūkstančių įkainoto turto. Visgi kai kurie miestų vadovai net nenutuokia apie turimą turtą ir apie tai, kad per trejus metus jų turtas išaugo 10 kartų, sužino tik iš žurnalistų. Naujienų portalas tv3.lt, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, paskaičiavo, kurių Lietuvos savivaldybių merų bendras turtas išaugo daugiausiai.

Bet kuris strategas žino banalią tiesą – vienu metu negalima atverti kelių kovos frontų, priešingu atveju, gresia skaudus pralaimėjimas. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šios taisyklės savo veiklai nepritaiko ir kovoja beveik visur ir beveik su visais. Kai kurios kovos kyla ne dėl jų kaltės, bet kai kurias jie sąmoningai patys renkasi.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Vyriausybė nusprendė parengti teisės aktų projektus, kuriuos priėmus darbdaviai galės nušalinti nuo darbo nesiskiepijusius darbuotojus. Paprastai tokiems nušalintiems darbuotojams jų darbo užmokestis nėra mokamas. Tačiau kol kas nėra aišku, ar bus suteikta galimybė nušalinti visus dėl nemedicininių priežasčių nesiskiepijančius ir nuotoliniu būdu negalinčius dirbti darbuotojus, ar tik tuos, kurie dirba tam tikrose srityse ir tam tikrų profesijų darbą.

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.

Migrantų krizė didina spaudimą ir dalies savivaldybių sveikatos sistemai. Merai skundžiasi, kad greitosios pagalbos ekipažams tenka reaguoti į menkiausius pabėgėlių skundus ar net melagingus pranešimus, o dėl to nukenčia vietiniai gyventojai. Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms.

Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių senatvės pensijų gavėjų, kurie per gyvenimą nesukaupė būtinojo pensijų stažo. Kiekvienam iš jų visoms einamosioms mėnesio išlaidoms tenka vidutiniškai mažesnė suma, nei per vieną mėnesį kainuoja vien pamaitinti vieną neteisėtą migrantą. Rekomenduojamame meniu, pagal kurį maitinami atvykėliai, yra patiekalai, apie kuriuos dalis pensininkų gali tik pasvajoti – švieži gaminiai iš jautienos, vištienos, vaisiai ir kt.

Lietuvoje formuojasi naujas reiškinys. Vadinamosios atmetimo kultūros įbaiminti katalikiškų pažiūrų darbuotojai susibūrė į Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, kuri turėtų juos apginti nuo persekiojimo darbe, galimo mobingo ar tiesiog spaudimo susilaikyti nuo nuomonės raiškos.

Vyriausybė griežtina toną prieš nesiskiepijančius tautiečius. Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pranešė, kad piktybiškai be jokių pateisinamų priežasčių nesiskiepijantiems dirbantiesiems, kurie užsikrės koronavirusu, planuojama nebemokėti ligos išmokų. Šiuo metu dirbantis asmuo, kuris yra draustas ligos socialiniu draudimu, susirgęs turi teisę gauti ligos išmoką.

Artimiausiais metais Lietuvoje turėtų būti įvestas automobilių taršos mokestis, kurį transporto priemonių savininkai mokėtų kasmet. Mokesčio sumanytojai tvirtina, kad taip į biudžetą bus surenkami šimtai milijonų, lėšos bus investuojamos į viešąjį transportą ir gyventojai taip bus skatinami atsisakyti aplinką teršiančių automobilių.

Baltarusijos režimui nebesaugant sienos ir į Lietuvą praleidžiant migrantus, Lietuvos valdžia atsidūrė tarp dviejų girnų – iš vienos pusės nepasitenkinimą reiškia įvairiose stovyklavietėse įkurdinti migrantai, iš kitos – gyventojai protestuoja prieš migrantų miestelių statybas netoli savo gyvenamųjų namų. Pastarieji protestai įvyko Šalčininkų rajone: Dieveniškėse ir prie Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligono, kuris įkurdintas atokiau nuo gyvenamųjų vietovių.

Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Baltarusijos režimui pasistengus Lietuvą paversti nelegalios migracijos taikiniu, visuomenė ir institucijos neišlaiko tolerancijos egzamino. Birštone su žmona Juste dešimties metų santuokos sukaktį atšvęsti norėjęs Innocentas Hoimianas pasijuto labai nemaloniai, kai per vieną dieną turėjo patirti net keletą itin keistų susidūrimų su policijos pareigūnais ar piliečiais – visi jie vienaip ar kitaip žvelgė į jį kaip į nelegalų migrantą.

Lietuva ruošiasi iki 10 tūkst. migrantų apgyvendinimui konteineriniuose namukuose, kurie tinkami gyvenimui tiek vasarą, tiek žiemą. Tai bendras skaičius žmonių, kurį planuojama pasiekti, jeigu migracijos srautai pro Baltarusiją nesustotų, nors artinantis žiemai žmonių judėjimas gali sulėtėti. „Mes vertiname, kad bus iki 10 tūkst. žmonių. Paėmėme tokį maksimumą ir tikrai jokiu būdu neplanuojame to šiais metais. Mes atliekame tokį viešąjį pirkimą – apgyvendinti iki 10 tūkst.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Lietuva imasi kovoti su klimato krize ir pagrindinį dėmesį kreipia į labiausiai aplinką teršiančius automobilius. Valdžia siekia didžiausius teršėjus suvaldyti kurdami naujus mokesčius, užverdami jiems miestų centrus, o galiausiai – išgujant visus automobilius su vidaus degimo varikliais iš Lietuvos kelių. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais pokyčiais, kurie numatomi transporto sektoriuje kovoje su klimato krize.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Lietuva yra priėmusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris iš esmės užkerta kelią visuomenės sąmoningumo didinimui apie LGBT, bet mūsų valstybė, skirtingai nei Vengrija, išvengė Europos atstumtosios likimo. Ar prieš LGBT nukreipti teisės aktai Lietuvoje ir Vengrijoje turi panašumų? Jeigu taip, kodėl Vengrija skamba visoje Europoje, o Lietuva – ne? „Viktoras Orbanas drąsesnis, o Lietuva buvo gudresnė. (...) Lietuvoje buvo padaryta taip, kad niekas nieko nesuprastų.