Trečias skiepas nuo COVID-19 – jį siūlo, kad ir vakcinos nenueitų veltui Dulkys: laukiama sprendimo dėl vakcinų „miksavimo“

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad galbūt jau kitą savaitę laukia sprendimai dėl vakcinų „miksavimo“.

Keliant revakcinacijos klausimą pirmieji eilėje prie trečios dozės stovėtų medikai, pradėti skiepyti dar paskutinėmis 2020 metų dienomis. 

Toliau kalbama apie socialinės globos namų gyventojus, ligotus ir kitus didžiausios rizikos grupei priklausančius asmenis.

SAM: konkrečių planų ir sprendimų nėra

Dar prieš kurį laiką sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta portalui tv3.lt teigė, kad, nepaisant nesamų oficialių rekomendacijų dėl revakcinacijos, gali būti priimti ir sprendimai nacionaliniu lygiu. 

Visgi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Julijanas Gališanskis tvirtino, kad kol kas visos kalbos dėl galimybės ir reikiamybės įskiepti trečiąją COVID-19 vakcinos dozę tėra tik svarstymai.

„Sprendimų ir konkrečių planų dėl revakcinacijos dar nėra, jie bus priimami atsižvelgiant į tebevykstančių klinikinių tyrimų rezultatus, Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, kitų šalių praktiką. Oficialių rekomendacijų kol kas nėra, kitos Europos Sąjungos šalys taip pat dar neskuba priimti nacionalinių sprendimų šiuo klausimu“, – sakė jis.

Kaip po Vyriausybės posėdžio patvirtino ir pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, kol kas masinės revakcinacijos klausimas nėra sprendžiamas, o trečia dozė bus įvesta tik atitinkamas diagnozes turintiems pacientams .

„Dėl visos bendruomenės – ne, dar kol kas pakankamai tyrimų nėra, bet tai kol kas yra ūsų siekimo zonoje ir jei jų tokių bus, mes tikrai į tai reaguosime. Nenorėčiau garantuoti, bet visai tikėtina, kad, panašu, tyrimų užtenka ir tam, kad galėtumėte leisti miksuoti kai kurias vakcinas ir antros dozės metu. Žmonės šiuo metu dirba ir jei „pasimatuosime“, kad to jau užtenka, tai, gali būti, kad kitą savaitę bus ir tokie sprendimai“, – sakė jis.

REKLAMA

Trečios dozės apskritai gali nereikėti?

Štai Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) liepos 14 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išvardina svarbiausius COVID-19 pandemijos suvaldymo elementus.  

Vienas jų – pastebėjimas, kad dar kol kas negalima patvirtinti, jog tikrai bus reikalinga trečia vakcinos dozė (vadinamasis „booster“). Priduriama, kad laukiama mokslinių duomenų, kad būtų galima suprasti, kiek ilgai išlieka vakcinų apsauginis poveikis.

Paklausta, ar išties gali būti taip, kad trečios COVID-19 vakcinos dozės išvis nereikės, VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė sakė palaikanti tokią poziciją, kad reikia palaukti tyrimų rezultatų.

„Tol, kol nėra aiškių duomenų, kiek laiko trunka apsauginis vakcinos poveikis, ar tikrai praėjus pusei metų žmonės serga ir yra hospitalizuojami, dar sunku atsakyti į klausimą, ar reikės trečio skiepo. 

Todėl man atrodo visai logiška, kad dar reikėtų sulaukti duomenų iš vakcinų gamintojų, kurie parodytų, ar tie, kurie buvo paskiepyti klinikinių tyrimų metu pernai vasarą, dabar užsikrečia ir serga“, – komentavo mokslininkė. 

Pasiteiravus, kiek ilgai gali reikėti laukti šių rezultatų, profesorė priminė, kad visi vakcinų gamintojai, pateikę dokumentus registracijai, pasakė, kad tiriamuosius jie stebės mažiausiai dvejus metus.

„Tai šis laikotarpis dar tęsiasi. Kadangi vakcinų gamintojai prieš kurį laiką paskelbė, kad 6 mėnesius apsauga tikrai trunka, tai dabar visi laukiame, kada bus paskelbti duomenys, ar ta apsauga trunka 9, 12 mėnesių. Nes tie tiriamieji yra stebimi, matuojamas ir antikūnų lygis, stebima, ar didėja užsikrėtimų skaičius toje tiriamųjų grupėje“, – aiškino A. Žvirblienė.

Valstybė gali nuspręsti pati

Visgi mokslininkė neatmetė, kad trečio skiepo gali reikėti jei ne visiems, tai tam tikroms rizikos grupėms.

REKLAMA

„Dėl to šalys turėtų būti pasiruošusios skiepų atsargas, kad, jei didėtų susirgimai skiepytų žmonių grupėje, galėtų būti pradėta revakcinacija. Bet ar jos gali reikėti visiems, ar tik vyresniems žmonėms, tam tikros rizikos grupėms, tai čia gamintojai turėtų dėl to pasakyti“, – pabrėžė specialistė.

Pašnekovė sutiko, kad dėl gali apsispręsti ir pačios valstybės ir priimti atskirus sprendimus. Čia ji pateikė Izraelio, jau taikančio revakcinaciją tam tikroms grupėms, pavyzdį. Tam postūmį teikia ir faktas, kad šalyje daugėja užsikrėtimų ir tarp pilnai paskiepytų asmenų. 

„Tuo vadovaujantis ir yra priimami sprendimai. Čia klausimas, kiek iš tų daugėjančių užsikrėtimų atvejų vystysis sunki liga. Taigi šiuo atveju galima stebėti, ką daro kitos šalys, kokie to rezultatai“, – sakė ji. 

Trečiosios dozės įskiepijimui taip pat ruošiasi ir JAV, kitos valstybės. „Bet tos šalys, kurios nenaudoja tų vakcinų, kurias naudojame mes, visgi irgi nėra rodiklis. Nes jei naudojama kinišką vakciną, kurios ir poveikis kitoks, tai tokios šalys nėra pavyzdys“, – pridūrė A. Žvirblienė. 

Geriau revakcinuotis, nei vakcinas išmesti?

Savo ruožtu Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga yra išsakęs nuomonę, kad praėjus 9–12 mėn. po vakcinacijos pirmiausia reikėtų pradėti medikų ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių revakcinaciją.

„Mes turime galvoti apie revakcinaciją. Juo labiau kad dabar vakcinų yra prisipirkta, jos nesunaudojamos, jų galiojimo laikas yra ribotas ir gali tekti arba jas kažkam padovanoti, arba išmesti. Taip, dalis ekspertų laikosi nuomonės, kad laukime ilgalaikių klinikinių tyrimų stebėjimų rezultatų ir žiūrėkime, kada jie jau rodys, kad paskiepytieji pradeda užsikrėsti ir kad tam tikras laiko tarpas praėjęs, kada jau reikia taikyti revakcinaciją.

Mano pasiūlymas, kuris, aišku, diskutuotinas, bet imkime ir praėjus 9–12 mėn. po pirminės vakcinacijos taikykime revakcinaciją prioritetą teikiant rizikos grupėms – medikams ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų, kurie patenka į rizikos grupę sirgti sunkesne COVID-19 eiga“, – prieš kurį laiką kalbėjo jis tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 

REKLAMA

Anot jo, galbūt nemažai daliai tokių žmonių imuninis atsakas dar ir taip būtų pakankamas (imunologas pažymėjo, kad čia kalbama tik apie antikūnus, o dar yra ir T limfocitų atsakas, kurio šiuo metu normaliai pamatuoti negalima, nors yra registruoti testai tiek JAV, tiek Europoje), tačiau kitiems ta papildoma dozė būtų labai svarbi.

„Galbūt antikūnų titras nėra nukritęs, bet mes nei tam žmogui, jo sveikatai, nei juo labiau imuninio atsako dinamikai nepakenksime, jei tą atsaką sustiprinsime ir antikūnų kiekybę padidinsime. 

Bet tų žmonių, kurių antikūnų titras būtų sumažėjęs iki tokio lygio, kuris jau būtų nebepajėgus tam, kad efektyviai kovotų su nauja atmaina, jiems tas titro padidinimas, taikant revakcinaciją grynai konsensuso sprendimu, būtų reikšmingas. Tokiu būdu, tikėtina, kad tokiu būdu išvengtume šios pandemijos plitimo net ir tarp vakcinuotų asmenų“, – aiškino M. Strioga. 

Šiuo metu NEPT Vyriausybei siūlo revakcinuoti dalį nuo COVID-19 jau paskiepytų gyventojų, kol kas kalbama apie asmenų su nuslopintu imunitetu skiepijimą.

Ilgiau trunkantis imunitetas – dėl „buitinės imunizacijos“

A. Žvirblienė dar anksčiau yra pastebėjusi, kad paskiepytiems žmonėms ilgalaikiškesnį imunitetą greičiausiai galėtų padėti sukurti vadinamoji „buitinė imunizacija“.

„Susidūrimas su tikru virusu paskiepytam žmogui ir persirgimas besimptome infekcija kaip tik sustiprina imunitetą. Taip bus sustiprintas imunitetas prieš visus viruso komponentus – tai vadinamoji buitinė  imunizacija ir ji būtų net naudinga. Taip per laiką populiacijoje susiformuotų žmonių dalis, kurie yra atsparūs, nes jų imuninė sistema buvo pastimuliuota naujais viruso variantais“, – pastebėjo mokslininkė. 

Dėl šios priežasties ir antikūnų titras gali būti nukritęs, o vėliau pakilti. Pašnekovės aiškinimu, iš to vėlgi galima spręsti, kad žmogus susidūrė su virusu, bet to net nepajautė.

„Ir tai būtų panašu kaip gavus dar vieną vakcinos dozę“, – pastebėjo imunologė.

Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, koks imunitetas nuo COVID-19 galėtų būti kokybiškesnis.


Rašyti komentarą...
V
Vladas
2021-07-21 21:21:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai is karto suvarykit 10 vakcinu ir sale karsta nereikes daugiau varkti nei zmogeliui nei valdziai
Atsakyti
-9

t
t
2021-07-21 23:24:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar jūs mąstot ką rašot, ta viena vienintelė dozė, kokie nuodai, o čia dar trečią, kad iš.mest nereikėtų , absurdas
Atsakyti
-2

K
Kas
2021-07-21 21:15:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Amen
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų