Migrantus nuvylė gyvenimo sąlygos Lietuvoje: trūksta tualetų, dušų, vaistų ir specialistų

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

26

Kai pasieniečiai sulaiko neteisėtai sieną kirtusius asmenis, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose. Taip pat Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. O nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.

(26 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Migrantai Lietuvoje

Trūksta dušų, tualetų ir specialistų

Migrantams gelbstinčio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė išskiria kelias migrantų apgyvenimo vietas – specialius apgyvendinimo centrus, palapinių miestelį, gyvenamąsias vietas pasienio užkardose bei gyvenamąsias vietas savivaldybėse.

Ji pažymi, kad specialūs apgyvendinimo centrai, kaip Užsieniečių registracijos centras, praktiškai užsipildė, todėl atvykėlius reikia apgyvendinti kitur. O štai Užsieniečių registracijos centre įkurtą palapinių miestelį ji vadina tik laikinai gyvenimui tinkama vieta.

„Mes jį laikome laikinu sprendimu iki rudens, kol ieškome laikino apgyvendinimo vietų be apgyvendinimo centrų. Nes pasikeitus klimato sąlygoms palapinių miestelis tikrai nebus tinkamas toliau laikyti apgyvendintus žmones“, – tv3.lt kalbėjo E. Samuchovaitė.

Tuo metu pasienio užkardose esančiose vietose, jos teigimu, sąlygos netinkamos gyventi ilgiau nei tris paras.

„Ten, pavyzdžiui, gali nebūti dušo, pakankamai vietų, kur nusiprausti, gali pritrūkti higienos priemonių, tinkamo maisto vaikams, pieno mišinių kūdikiams ir panašiai. Kitas svarbus dalykas, kad pasienio užkardose tų paslaugų – socialinių darbuotojų, psichologų, medikų – nėra, nes tai yra arti pasienio esančios užkardos ir tos paslaugos ten nėra teikiamos“, – pažymėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

REKLAMA

Dar kitokia situacija – savivaldybėse įkurtose laikinose apgyvendinimo vietose.

„Ten, suteikus anksčiau nenaudotas patalpas, yra rūpesčių dėl sanitarijos ar pakankamo prausyklų, tualetų skaičiaus. Reikia paminėti, kad nesant tų paslaugų tose apgyvendinimo vietose, žmonės, kurie atvykę su tam tikromis sveiktos situacijomis, nebūtinai tą pagalbą gauna“, – sakė E. Samuchovaitė.

Tiesa, kol kas Raudonasis Kryžius neužfiksavo atvejų, kad žmonės liktų be stogo virš galvos ar turėtų miegoti ant žemės.

„Vis tiek ar laikinos lovelės, ar čiužiniai, ar miegmaišiai laikinose apgyvendinimo vietose suteikti. Tai miegojimo vieta ir stogas virš galvos yra. Bet ne tik šitie dalykai yra svarbūs. Svarbi ir asmens higiena, ir tikrai ne visose vietose žmonės turi galimybę nusiprausti ar ne visose vietose yra pakankamas tualetų skaičius apgyvendintų žmonių skaičiui“, – pažymėjo pašnekovė.

Be to, girdėti ir migrantų nusiskundimų dėl maitinimo – sauso maisto davinių, dėl kurių kai kam sutrinka virškinimas.

Sunkiausia – sergantiems sunkiomis ligomis

Kaip atskirą problemą E. Samuchovaitė išskiria sveikatos paslaugų teikimą ar migrantų aprūpinimą vaistais. Pavyzdžiui, pasienio užkardose esančiose apgyvendinimo vietose galima teikti tik skubią medicininę pagalbą.

„Jeigu žmonės ateina su tam tikromis lėtinėmis ligomis, tai atvykusi greitoji pagalba receptų neišrašo ir tada žmonės gali atsidurti situacijose, kai turi sveikatos problemų, kurios galbūt nėra kritinės, bet vis tiek rimtos, ir nėra įrankių į tas sveikatos problemas sureaguoti“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

O sveikatos sutrikimų tarp migrantų pasitaiko ir itin sudėtingų.

„Tai yra, pavyzdžiui, ir diabetas, arba yra vyresnio amžiaus moteris serganti vėžiu, yra genetinių sutrikimų arba negalią turintys vaikai. 

Dar svarbiau būna sureaguoti tais atvejais, kai turi žmonės receptus medikamentams. Mes šitą informaciją gauname taip pat iš pasieniečių. Ir tuomet mes reaguojame, nuvykstame, susirenkame tą poreikį ir tuos medikamentus perkame. Nes manome, kad baziniai dalykai turėtų būti užtikrinti“, – akcentavo E. Samuchovaitė.

REKLAMA

Nepasitenkinimo gali ir daugėti

Kad dalies migrantų netenkina jų gyvenimo sąlygos, pripažįsta ir juos sulaikantys pasieniečiai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, geresnio gyvenimo Vakaruose ieškantys migrantai paprasčiausiai nesitikėjo tokių gyvenimo sąlygų, kokias gavo Lietuvoje.

„Aišku, žmonės ne taip įsivaizdavo šitos kelionės tarpinį finišą. Jiems tai yra netikėta, jiems tai yra stresas, sumokėti pinigai, sąlygos, aišku, yra ne pačios geriausios, kokias gali suteikti valstybė. 

Dabar, aišku, kai perpildytas Užsieniečių registracijos centras ir jie apgyvendinami patalpose, kurios nepritaikytos – mokyklose ar sporto salėje, kai sudeda čiužinių dešimtis vienoje erdvėje, – tai tokio nepasitenkinimo, neperaugančio kol kas į riaušes ar neramumus, yra. Jį galima suprasti. Bet čia jų pasirinktas kelias“, – tv3.lt kalbėjo G. Mišutis.

Pasieniečių atstovas nuogąstauja, kad tinkamai nepatenkinant prieglobsčio prašytojų poreikių ir apribojant jų judėjimo laisvę, nepasitenkinimo atvejų ir konfliktinių situacijų skaičius gali tik augti.

„Yra tam tikra grėsmė, kad nepasitenkinimas gali prasiveržti kažkur tai. Todėl labai svarbu teikti jiems prašomą informaciją – kas yra sudėtinga dėl to paties nesusikalbėjimo, – kad jie suprastų savo teisinę padėtį, savo perspektyvas ir t. t., kad beįsižiebiančių neramumų būtų bandoma išvengti. 

Bet tai labai sudėtingas dalykas, nes jie atsiduria sąlygose, kurių nesitikėjo, jų vienoje vietoje daug – tai daro situaciją sudėtingesnę“, – kalbėjo VSAT atstovas.

Gyvenimo sąlygos – minimalios

Štai Lazdijų rajono savivaldybėje apgyvendinti nelegalūs migrantai šiuo metu reziduoja Kapčiamiesčio miestelyje. Rajono merė Ausma Miškinienė pripažįsta, kad migrantų gyvenimo sąlygos tikrai nėra komfortiškos.

„Tai yra buvusių globos namų židinio pastatas, kuris kelerius metus buvo nenaudojamas, užrakintas. Tačiau, įdėjus pastangas, jis minimaliais kaštais buvo pritaikytas nelegaliems migrantams, jokiu būdu nesuteikiant komforto, bet užtikrinant tas minimalias sąlygas.

REKLAMA

Sąlygos tikrai nėra geros, jos yra patenkinamos. Šiai dienai yra tualetas viduje ir vieta nusprausti. Lovų nėra, yra miegmaišiai, lovos yra pastatomos. Tris kartus per parą atvežamas maistas, tris kartus maitinami suaugę, o vaikai ir paaugliai – keturis kartus“, – tv3.lt pasakojo A. Miškinienė.

Pastate, kur anksčiau buvo įsikūręs ir darželis, anot merės, esama sanitarinių mazgų, tačiau ne visi jie veikia, todėl Kapčiamiestyje gyvenantiems migrantams tenka palaukti ir eilėje į tualetą. Be to, pasak A. Miškinienės, sunku prižiūrėti patalpų tvarką ir higieną.

„Dėl higienos reikmenų – dalimi rūpinasi savivaldybė, taip pat padeda „Caritas“. Higienos reikmenys ilgą laiką nebuvo skiriami. Buvo situacijų, kada nupirkdavo saugantys pareigūnai moterims reikalingų higienos priemonių ir kitos reikiamos atributikos, kaip muilas ir visa kita“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Merė skaičiuoja, kad iš viso per parą migrantų aprūpinimas, įskaičiuojant ne tik maistą, bet ir higienos priemones, ir patalpų pritaikymą gyvenimui, savivaldybei kainuoja apie 23 eurus.

„Nuo liepos 2 dienos jau esame išleidę daugiau kaip 20 tūkst. eurų nelegalių migrantų priežiūrai, maitinimui, įskaitant patalpų pritaikymą ir visas kitas problemas, kurias reikėjo išspręsti. Vidutiniškai skaičiuojant, vieno nelegalaus migranto para savivaldybei kainuoja apie 23 eurus. Visose savivaldybėse gretimose ta suma turbūt būtų panaši“, – sakė Lazdijų rajono merė.

Teritorija, kurioje Lazdijų rajone gyvena migrantai, aptverta ir saugoma pareigūnų.

„Dėl to motinos su mažamečiais vaikais gali išeiti į kiemą, stebint teritoriją pareigūnams. Sąlygos tikrai yra minimalios. Tačiau iš to, ką girdime, ką atsako mums VSAT pareigūnai ir tie, kurie maitina, [migrantai] šiomis sąlygomis nėra patenkinti, jie nori geresnių sąlygų“, – sakė A. Miškinienė.

Daugiau nei 2 tūkst. sulaikytų migrantų

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą bandė patekti 2228 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 27 kartus didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį siekė 1567.

REKLAMA

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 215. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.

Pasak pasieniečių, didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.

Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Estijos pareigūnai.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.


Rašyti komentarą...
N
Niekas nekvietė
2021-07-22 07:22:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ko jie čia atvyko, jeigu nepatinka, tegul vyksta į savo šalį. Lietuvoje pilna skurstančių ir negaunančių reikiamos medicinos pagalbos. Yra žmonių, kurie vaistų įsigyti negali, nes vaistai labai brangūs, bet kažkodėl nelegalai svarbiau už savus.
Atsakyti
-5

N
Nesuprantu
2021-07-22 07:49:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jeigu turėjo geras sąlygas savo šaly, tai ko čia brovėsi.
Atsakyti
-3

E
Edis
2021-07-22 07:53:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nevisi lietuviai tiek visko turi.tie pabėgėliai yra tinginių pantys. jie nedirbo namuose,nedirba ir čia atvykę.pilna europa tų pabėgėlių,ir iš šimto,gal vienas dirba kirpėju,ar kebabus kepą.vyrai yra ipratę kariauti,dirbti jiems nereikėjo.tegu gryžta namo,ir atstato savo valstybes,ir bus darbo.čia nori visko veltui,nes bėga nuo karo.gal koks vienas,ar antras,bet dauguma tai ieško lengvo gyvenimo be rūpesčių.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (87)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų