Vairuotojų laukia pokyčiai: Lietuvos keliai pasikeis neatpažįstamai

Lietuva imasi kovoti su klimato krize ir pagrindinį dėmesį kreipia į labiausiai aplinką teršiančius automobilius. Valdžia siekia didžiausius teršėjus suvaldyti kurdami naujus mokesčius, užverdami jiems miestų centrus, o galiausiai – išgujant visus automobilius su vidaus degimo varikliais iš Lietuvos kelių.

Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais pokyčiais, kurie numatomi transporto sektoriuje kovoje su klimato krize.

Už taršius automobilius mokėsime daugiau

Pats artimiausias vairuotojų laukiantis pokytis – transporto priemonių taršos mokestis. Juo bus keičiamas dabar galiojantis automobilio registracijos mokestis, kurį susimokėti tenka kaskart registruojant automobilį.

Pakoregavus registracijos mokestį, jį tektų mokėti tik pirmą kartą registruojant transporto priemonę, o ne kaskart keičiantis savininkui.

Be registracijos mokesčio atsiras ir naudojimo mokestis, kuris bus mokamas kasmet, jei automobilis viršys nustatytos taršos standartus.

Mokestį mokės gyventojai ir įmonės, kurių automobilių CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Už naudojimąsi mažesnės taršos automobiliais mokėti nereikės. Naujienų portalas tv3.lt išsamiai aprašė, koks bus naujasis taršos mokestis ir kiek reikės jo sumokėti standartiniams šalies automobilio savininkui.

„Čia iš tikrųjų mažinsime mokestį mokančiųjų ratą. <...> Mes manome, kad yra svarbu turėti aukštesnį registracijos mokestį, tačiau jį taikyti tik pirmai registracijai Lietuvoje“, – naujienų portalui tv3.lt sakė aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Pagal pristatytą ministerijos pasiūlymą, tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas bus apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal 2  automobilių techninius parametrus – kuro naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą, tai yra EURO standarto kriterijų.

Vienas dėmuo – tai EURO standartas ir kuro rūšis, nuo kurių priklauso aplinkos kokybė miestuose. Antras dėmuo – kuro vartojimo neefektyvumas, tai yra anglies dioksido išmetamas kiekis vienam nuvažiuotam kilometrui. Šiuo atveju taršos riba lieka tokia pati kaip iki šiol – tai yra 130 g CO2/km, o tarifo augimas prasideda nuo statistinio vidurkio – 160 g CO2/km ribos.

Paprastai kalbant, apskaičiuojant naują mokestį, automobilio išmetamas CO2 kiekis bus dauginamas iš įstatyme būsiančių numatytų koeficientų (Eur/g). Mokestis bus taikomas lengviesiems M1 ir N1 klasės automobiliams, jį Valstybinei mokesčių inspekcijai turės mokėti tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys.

REKLAMA

Mažiausias mokestis bus 0 eurų, o toliau prasidės nuo 15 eurų. Maksimalios mokesčio ribos (tiek už automobilio registravimą, tiek už naudojimą) nėra numatyta.

Planuojama, kad registracijos mokesčio korekcija galėtų įsigaliotų kitų metų liepos 1 d., o naudojimo mokestis būtų privalomas nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiems mokestiniams pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Pagal pirminį planą, 2023 m. naudojimo mokestis bus 8 kartus mažesnis nei registracijos mokestis, o 2025 m. – 4 kartus.

Su taršiu automobiliu bet kur neįvažiuosite

Ir jei taršos mokestis dar laukia, kol jo posėdžių salėje imsis 141 Seimo narys, vienas su aplinkosauga susijęs ir Lietuvos vairuotojus paliečiantis sprendimas jau priimtas. Birželio 30 d. Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę.

Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.

Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 m. sumažinti 85 proc., o iki 2050 m. sumažinti 100 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie pagrindinius Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės siekius.

Pagrindinės priemonės nukreiptos į bene pagrindinį taršos šaltinį Lietuvoje – transporto sektorių.

„Tarša yra milžiniška, Vilniuje yra mažiau švarus negu Paryžiuje. Reikia kalbėti, kad vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai kvėpuoja prastu oru, reikia kalbėti, kad Lietuvos transporto tarša neproporcingai augo, lyginant su kitais sektoriais“, – kiek anksčiau kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

REKLAMA

Pagal kovos su klimato kaitos planą, Lietuva transporto sektoriuje užsibrėžusi iki 2030 m. siekiant išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 14 proc., palyginti su 2005 m.

Planuojama, kad miestuose atsirastų vietos, į kurias itin taršūs automobiliai negalėtų patekti, tad darbotvarkė įpareigoja iki 2023 m. miestuose savivaldybių taryboms nusistatyti mažos taršos zonas.

„Sąmoningas meras, girdėdamas gyventojų skundus, jų labui turėtų imtis tų priemonių. Tikrai ne pro Aplinkos ministerijos langus turėtų šitie sprendimai būti priimami. Gyventojai jaučia, miestų tarybos mato, kur yra tos taršios zonos“, – teigė S. Gentvilas.

Plane numatyta, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, nebūtų registruojamos.

Dar ambicingesnis tikslas išsikeltas artimiausiems keliems dešimtmečiams – iki 2045 m. Lietuva turėtų atsisakyti iškastinio kuro kelių transporte. Tai reiškia, kad per artimiausius 25 metus Lietuvoje turėtų nelikti įprastų benzininių ir dyzelinių automobilių.

Tokiais užsibrėžtais tikslais siekiama iki 2050 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį transporto sektoriuje 90 proc., palyginti su 1990 m. ir pasiekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje suvartojamos energijos struktūroje sudarytų ne mažiau kaip 90 proc.


Rašyti komentarą...
D
Darius
2021-07-23 06:42:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pradžiai savo numylėtinį Grigeo sutvarkykit, tada jau galėsit kelti mokesčius
Atsakyti
-8

p
petras
2021-07-23 06:57:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
as manau kad situ neberinks visiems laikams
Atsakyti
-10

h
hfyts
2021-07-23 07:04:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
prakeikti sunys, spaudzia liaudi kiek gali
Atsakyti
-9

SKAITYTI KOMENTARUS (106)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų