Uždaryti miestai ir keliai be benzininių ir dyzelinių automobilių: pasakė, kaip Lietuva kovos su klimato kaita

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Europos Sąjunga siekia, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu ir užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iki 2050 m. būtų lygus nuliui.

Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidėti įpareigota yra ir Lietuva. Dėl to valdžia parengė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurią birželio pabaigoje patvirtino Seimas.

Joje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą.

Po kelių metų savivaldybėse atsiras mažos taršos zonos, po dešimtmečio taršūs automobiliai nebebus registruojami, o po 25 metų išsikeltas ambicingas tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.

Ilgalaikis tikslas, kurį tikimąsi pasiekti iki 2050 metų – 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais.

Energetikos sektoriuje iki 2030 m. numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo, taip pat siekti, jog 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90 procentų. 

Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių.

Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 m. sumažinti 85 proc., o iki 2050 m. sumažinti 100 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Su visais Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslais ir uždaviniais galite susipažinti čia.

Miestai ribos automobilių patekimą į centrą

Pagrindinės Lietuvos kovos su klimato krize priemonės yra susijusios su didžiausiu taršos šaltiniu šalyje – transportu.

Plane numatyta, kad iki 2023 m. visos šalies savivaldybės miestuose turės nusistatyti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas.

REKLAMA

„Aš iš Jakšto gatvės (sostinės A. Jakšto gatvėje yra Aplinkos ministerijos pastatas – aut. past.) nesugalvosiu, kaip ten Kupiškyje ar Vilniuje turėtų būti. Bet savivaldybėms turėtų būti suteikta teisė riboti taršių automobilių patekimą į centrus.

Žinote, Stokholmas, Amsterdamas, Štutgartas jau iš esmės yra uždraudęs dyzelinių automobilių atvykimą į miesto centrą, visureigiai į Stokholmą iš esmės negali įvažiuoti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak jo, norėdami sumažinti automobilių skleidžiamą taršą, turime kalbėti ne tik apie taršių transporto priemonių apmokestinimą, tačiau ir apie prioriteto viešajam transportui suteikimą ir taršesnių automobilių patekimo į miestų centrus ribojimą.

„Kai mes kalbame, kad Paryžiuje oras yra švaresnis negu Vilniuje, turime suprasti, kad pas mus gerai išvystytas centralizuotas šildymas, tačiau tarša iš centralizuoto šildymo yra ribojama. Pagrindiniais teršėjais yra automobiliai.

Mes neproporcingai daug važinėjame dyzeliais, iš jų išmetami suodžiai, kietosios dalelės. Savivaldybės ten, kur mato, kad yra itin taršios zonos, tikrai turėtų teisę apsispręsti jose riboti ar drausti taršių automobilių patekimą“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

„Sąmoningas meras, girdėdamas gyventojų skundus, jų labui turėtų imtis tų priemonių. Tikrai ne pro Aplinkos ministerijos langus turėtų šitie sprendimai būti priimami. Gyventojai jaučia, miestų tarybos mato, kur yra tos taršios zonos“, – pridūrė jis.

Iki 2045 m. neliks benzininių ir dyzelinių automobilių

Ateityje numatytos dar griežtesnės priemonės. Ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.

Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.

REKLAMA

„Regitros“ duomenimis, šiuo metu dyzelinu ir benzinu varomų automobilių Lietuvoje yra daugiau kaip 1,3 mln.

Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai.

Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.

Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.

Į gatves išriedės šimtai ekologiškų autobusų

S. Gentvilo įsitikinimu, prie kovos su klimato krize gali prisidėti kiekvienas, o vienas iš jo pasirinktų būdų – važinėjimas viešuoju transportu.

„Tikrai dažnas esu keleivis tiek autobusų, tiek troleibusų. <....> Viešasis transportas taptų realia alternatyva tiems, kuriems nebūtina turėti automobilio.

Tikrai yra visuomenės grupių, kurie automobilį turi tik dėl to, kad nėra viešojo transporto alternatyva išvystyta.

Mano pozicija yra tokia, kad viešasis transportas turi būti aiški alternatyva, gerai finansuojama, savivaldybės turėtų turėti resursus jį plėsti“, – dėstė ministras.

Viešajam transportui nemažai dėmesio skiriama ir kovos su klimato krize plane. Planuojama, kad iki 2027 m. visas viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos išteklius.

„Mano karma labai gerai jaučiasi, kai iš Vilniaus į Kauną važiuoju traukiniu, kuris varomas elektra ir tik žalia elektra“, – sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, tarp Vilniaus ir Kauno kiekvieną dieną važiuoja maždaug 30 tūkst. automobilių, tad jei bent dalis šių gyventojų persėstų į traukinį, bilieto kaina ne tik, kad neišaugtų, bet ir galėtų nukristi.

„Žinote, mes tikrai neapkrauname viešojo transporto tiek, kiek jis gali pavežti“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

Kalbėdamas apie tikslą iki 2027 m. didmiesčiuose turėti tik ekologišką viešąjį transportą, S. Gentvilas pažymėjo, kad vien šiemet Aplinkos ministerija skyrė 27 mln. eurų savivaldybėms, kad jos pakeistų dyzelinus autobusus elektriniais arba varomais suslėgtomis dujomis.

REKLAMA

„Šimtas ekologiškų autobusų išriedės vien šiemet ir taip kiekvienais metais. Vien iki 27 metų maždaug 700–1 tūkst. naujų autobusų išriedės su subsidijų pagalba. [Bilietų] kaina neturėtų kilti, o efektas tikrai pasijaus, nes gyventojau jausis ir komfortiškai važiuodami ekologiniu transportu, ir tie dyzeliniai autobusai, kurie rieda didmiesčiuose, tikrai bus pakeisti iš esmės autobusais be emisijos“, – aiškino S. Gentvilas.

Sudėtingiausia – žemės ūkiui

Kalbėdamas apie tai, kaip Lietuvos užsibrėžti tikslai atrodo Europos Sąjungos kontekste, ministras pažymėjo, kad mūsų šalis kiek vėluoja su priemonėmis.

„Jeigu būčiau Briuselio politikas, galvočiau, kodėl Lietuva taip lėtai bando įgyvendinti žaliąjį kursą, nes žaliasis kursas yra be galo naudingas Lietuvos ekonomikai“, – sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, Lietuva yra nuo importo priklausanti šalis, už dujų, benzino produktų, elektros importą Lietuva kiekvienais metais sumoka apie 2,5 mlrd. eurų užsienio tiekėjams.

„Vietoje to, galėtume savo elektrą pasigaminti čia, važinėti elektromobiliais, vartoti vietinius biodegalus, kurti darbo vietas ir pinigus mokėti Lietuvos verslams ir gyventojams. <...> Žvelgiant iš Briuselio, Lietuva turėtų žymiai sparčiau įgyvendinti šią strategiją“, – tikino S. Gentvilas.

Nors, anot ministro, Lietuvos darbotvarkė ir žaliojo kurso iniciatyvos yra be galo naudingos ir mūsų šalies ekonomikai, tačiau yra vienas sektorius, kuriam kova su klimato kaita atneša daug nerimo. Tai – žemės ūkis.

„Jam sunkiau prisitaikyti, nes eigos žemės ūkio produkcijoje nepakeisi kažkaip mechanika, tai yra gamtiniai procesai, Gyvulininkystė tikrai daug išskiria dvideginio, metano emisijų.

Čia tikrai reikia žymiai daugiau pagalvoti, žymiai atsargiau elgtis, nes maistas yra būtinybė, maistą reikia užsiauginti ir diskusijose dėl klimato su žemės ūkio bendrovėmis ir ūkininkais yra sudėtinga, ten tikrai reikia supratimo“, – vertino ministras.

Visgi jis tikėjosi, kad kova su klimato krize neliks tik ministerijų dokumentuose ar teisės aktuose, o į ją įsitrauks ir kiekvienas gyventojas.

„Jeigu kova su klimato kaita bus tik Aplinkos ministerijos prioritetas, tai mes ją pralaimėsime“, – įsitikinęs S. Gentvilas.


Rašyti komentarą...
A
Aha
2021-08-04 06:55:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rodant pavyzdi,pirmiausia ministrai turi naudotis viesuoju transportu.O tai vazinejasi su kortezu ir apsauga,aiskina kaip reikia gyventi.
Atsakyti
-2

B
Bjauru
2021-08-04 06:41:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Zmogui jau reikia specialistu pagalbos!!jau net nurodineja,kaio turi elgtis europos sajungakiek galima klausytis to keisto zmogaus sapalioniu??jis bent gaudosi kokia Lietuvos ekonomika,kokios zmoniu algos,koks pragyvenimo lygis?yra aisku protingu minciu,bet mazuma...baisu...
Atsakyti
-6

B
BMW X6
2021-08-04 07:08:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laikas pirkti paspirtukus brangieji. Kitaip nebus... BMW X6 jau praeitis, atgyvena, tuoj bus nelikvidas. Nuo šiol keliausim, važiuosim į darbą ir žemę arsim tik su paspirtukais. 2045 m. įvyks pirmas paspirtukų ralis Lietuvoje... Smagumėlis!
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (122)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų