Europa ruošia naują mokestį: pasakė, kas iš to Lietuvai

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Naujasis mokestis turėtų būti taikomas visiems gaminiams ir prekėms, importuojamoms į Europos Sąjungą, jei jų pagaminimui netaikomi tokie pat aplinkosaugos standartai kaip Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, jei ta pati prekė, pavyzdžiui, Rusijoje yra pagaminama daug taršiau nei jos atitikmuo Belgijoje, rusiškam produktui, importuojant jį į Europos Sąjungą, būtų taikomas pasienio anglies dvideginio mokestis.

Europos Parlamento atstovų teigimu, jau nuo 2023 m., atlikus poveikio vertinimą, toks mokestis turėtų apimti visą energetikos sektorių ir daug energijos vartojančią pramonę, kaip antai cemento, plieno, aliuminio, naftos perdirbimo, popieriaus, stiklo, cheminių medžiagų ir trąšų pramonę, kuriai ir toliau skiriama daug nemokamų taršos leidimų ir kuri vis dar išskiria 94 proc. Europos Sąjungos pramonės išmetamų teršalų.

Europos Parlamentas kovą priėmė rezoliuciją, kurioje reikalauja apmokestinti iš trečiųjų šalių importuojamas prekes anglies dioksido mokesčiu, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir paskatinti pasaulio valstybes aktyviau kovoti su klimato kaita.

Europarlamentarai pabrėžia siekį kovoti su „anglies dioksido nutekėjimu“, kai ES įmonės perkelia veiklą į šalis, kuriose taršos reglamentavimas ne toks griežtas.

Tai viena iš Europos žaliojo kurso priemonių. Europos Sąjunga siekia, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu ir užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iki 2050 m. būtų lygus nuliui.

Trečiosios šalys nukonkuruoja Lietuvos gamintojus

Iš esmės, jei jūsų telefonas yra pagamintas Kinijoje ir jo gamyba, pagal Europos Sąjungos standartus, buvo itin tarši, jam būtų taikomas pasienio anglies dvideginio mokestis. Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad kalbant apie naująjį mokestį, pavyzdžių nereikia ieškoti už tūkstančių kilometrų.

„Pavyzdžių nereikia ieškoti Kinijoje. Stiklo fabrikai, kurie gamina buteliukus, tarą, jie konkuruoja su Baltarusijos fabrikais. O Baltarusijoje tas pats stiklo buteliukas pagaminamas yra su 2–3 didesnėmis ŠESD emisijomis, o fabrikas kūrenasi žymiai pigesnėmis gamtinėmis dujomis.

Mes tiesiog iškonkuruojami, tos darbo vietos tiesiog išnyksta Lietuvoje, žmonės atleidinėjami, o pagamintas produktas į Lietuvą atvažiuoja su didesnėmis emisijomis, nes yra pagamintas su senomis technologijomis“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo S. Gentvilas.

REKLAMA

Ministro teigimu, Europos Sąjunga naujuoju mokesčiu bando gintis nuo taršių gamybos praktikų ir siekia suvienodinti sąlygas tarp Europos ir trečiųjų šalių gamintojų.

„Dėl to stiklas, plastikas, naftos gamyba, trąšų gamyba, elektros gamyba, tie produktai, kurie gaminami trečiosiose šalyse, jie bus apmokestinti tais pačiais taršos mokesčiais, kaip ir Europos gamintojų [produktai], taip bus suvienodintos konkurencinės sąlygos.

Čia gera naujiena Lietuvos gamintojams, o tokių įmonių yra Lietuvoje maždaug 90, kurios tiesiogiai turi konkurentus ir bus paliestos šito reguliavimo. Tai yra labai svarbu ir trečiojo pasaulio, išorinėms šalims, nes mes užkeliame joms standartus, kad jos diegtų netaršias technologijas, jei norėtų importuoti į Europos kontinentą šitą produkciją“, – aiškino S. Gentvilas.

„Mums ypatingai svarbu stiklas, trąšos, betono gamyba, nes tiesiogiai esame iškonkuruojami žymiai taršesnių konkurentų čia pat, už sienos“, – pridūrė jis.

Ar Lietuva gaus daugiau pinigų?

Lietuva yra Europos Sąjungos pasienio valstybė, čia yra išorinė Bendrijos siena, tad per mūsų šalį vyksta ir dalis importo iš trečiųjų šalių. Visgi, anot S. Gentvilo, tai nereiškia, kad Lietuva, kaip pirmoji taršesnių produktų stotelė, gali tikėtis daugiau lėšų iš surinkto pasienio anglies dvideginio mokesčio.

„Tas mokestis bus surenkamas tiesiogiai į Briuselio kišenes ir po to bus paskirstytas per paramą mūsų pramonei, mūsų gyventojams. Tiesiogiai į Lietuvos biudžetą gal neklius tų mokesčių, bet per Briuselį grįš, tikrai“, – žadėjo ministras.

„Kas yra tikrai naudinga Lietuvai, tai, pavyzdžiui Akmenės cemento produkcija jau nesukonkuruoja Vilniaus regione. Vilniaus regione yra importuojamas baltarusiškas betonas, jis yra šiek tiek pigesnis, bet jis yra žymiai labiau taršus.

Tai yra didelė problema, nes jeigu žiūrėti pasauliniu mastu, tai mes visoms pramonės šakoms Europoje bandome stipriai užkelti standartą, bet neatlaikiusios konkurencijos, tos pramonės šakos išsikrausto į Aziją, Indiją, Braziliją, Rusiją. Ten, kur taršos standartai yra mažesni.

REKLAMA

Gaunasi, kad norėdami padaryti gerą, europiečiai užsikėlė aukštą standartą, mes iš esmės deindustrializuojame savo kontinentą, o importuojame tuos pačius produktus su žymiai didesne tarša kažkur Azijoje ar kitam pasaulio gale.

Tai europiečiai ilgai galvojo, kad oi, pagaminta Kinijoje, tai reiškia pagaminta tvariau. Bet iš tikrųjų ten tarša žymiai didesnė nei standartų besilaikantis europietiškas verslas“, – pasakojo S. Gentvilas.

Lietuva taip pat imasi priemonių kovoje su klimato krize. Birželio pabaigoje Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą. Po kelių metų savivaldybėse atsiras mažos taršos zonos, po dešimtmečio taršūs automobiliai nebebus registruojami, o po 25 metų išsikeltas ambicingas tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.


Rašyti komentarą...
V
Voice
2021-08-01 12:51:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bet paskutinis šioje grandinėlėje bus vartotojas, kuris ir sumokės tą pasienio CO2 mokestį arba pirks didesnėmis "žaliomis" sąnaudomis pagamintą produkciją. Paprasčiausiai už mobilų telefoną nuo 2023 mokėsime brangiau, nes Europoje jų net negamina. Taigi, Lietuvai iš to tik dar daugiau išlaidų.
Atsakyti
0

D
Didžiausia klaida,
2021-08-01 12:32:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
kad įstojom į sųknistą ewrozojuzą.
Atsakyti
-5

R
Rimas
2021-08-01 13:28:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
O tankai kurie vežami i lietuva irgi bus apmokiastinami o gal jie ekologiški
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų