Šeima ir vaikai

Rugsėjo 1-oji mokytojams – ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir diena, kai į klases sugrįžta vaikų šurmulys, emocijos ir nauji lūkesčiai. Veronika Naumova Kazilionė, geriau žinoma kaip mokytoja Veronika, apsilankė „Power Hit Radio“ rytinėje laidoje „Šok į kelnes“, kur atvirai papasakojo apie savo darbą, mokinius, bendravimą su jų tėvais ir ypatingą Rugsėjo 1-osios atmosferą. Šiuo metu motinystės atostogose esanti mokytoja į mokyklą planuoja grįžti kitą rugsėjį.

Rugsėjo pradžia Lietuvoje turi savitą kvapą – į mokyklas sugrįžta ne tik mokiniai, bet ir spalvingos gėlių puokštės, skirtos mokytojams. Vieni renkasi kuklią puokštelę, kiti į mokyklą skuba nešini įspūdingo dydžio saulėgrąžomis, kardeliais ar jurginais. Tačiau gėlė, kurią tą rytą įteikiame mokytojui, gali reikšti kur kas daugiau nei tiesiog gražų gestą.

Naujienų portale tv3.lt startavo nauja laida „Trūksta ryšio“, kurioje svečiai analizuos modernių santykių klystkelius, šeimos kūrimo pagrindus bei, žinoma, gražiausius meilės virsmus. Laidose išgirsite ne tik asmenines žmonių istorijas, bet ir praktinius šeimos kūrimo patarimus finansiniais, psichologiniais bei kitais klausimais iš savo srities specialistų. Šios savaitės epizodo viešnia – akušerė, žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė.

Naujienų portale tv3.lt startuoja nauja laida „Trūksta ryšio“, kurioje svečiai analizuos modernių santykių klystkelius, šeimos kūrimo pagrindus bei, žinoma, gražiausius meilės virsmus. Laidose išgirsite ne tik asmenines žmonių istorijas, bet ir praktinius šeimos kūrimo patarimus finansiniais, psichologiniais bei kitais klausimais iš savo srities specialistų.

Budinti globotoja Renata Krivcovienė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už išskirtinį indėlį į globą ir rūpestį vaikais. Trijų biologinių vaikų mama per daugelį metų savo namus ir širdį atvėrė net keturiolikai vaikų. Didžioji dalis jų – patys mažiausi, kūdikiai, kuriems nuo pirmųjų gyvenimo dienų reikėjo ypatingos priežiūros, šilumos, saugumo ir nuolatinio artumo.

Daugeliui jaunuolių savarankiškas gyvenimas prasideda po 18-ojo gimtadienio – stojimu į universitetą, pirmuoju darbu ar nuomojamu būstu. Tačiau jaunuoliams, augusiems šeiminiuose namuose ar socialinę riziką patyrusiose šeimose, šis etapas dažnai reiškia ne laisvę, o milžinišką nežinią. Kur gyventi? Kaip tvarkytis finansus? Į ką kreiptis pagalbos? Būtent todėl SOS vaikų kaimai Lietuva teikia palydėjimo paslaugą, padedančią jauniems žmonėms žengti pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius.

Nauja Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analizė rodo, kad šalies vaikų dienos centrai susiduria su sisteminiu finansavimo nepakankamumu. Daugiausia lėšų vaikų dienos centrams trūksta darbuotojų atlyginimams ir papildomiems etatams – būtent žmogiškųjų išteklių stiprinimui didžioji dalis centrų pirmiausia skirtų papildomą finansavimą.

Dviejų vaikų mama Jayne nusprendė išbandyti paprastą, bet dažnai nuvertinamą „grožio eksperimentą“ – daugiau miego. Vietoje įprastų 5–6 valandų ji mėnesį miegojo po 10 valandų per naktį ir sako, kad pokyčiai nustebino net ją pačią – ne tik pagerėjo išvaizda, bet ir savijauta bei net finansai, rašoma thesun.co.uk. Metų metus trūko miego Moteris pasakoja, kad ilgą laiką miegas buvo didžiausia problema – dėl sūnaus, darbo ir hormoninių pokyčių ji retai kada gerai išsimiegodavo.

Šiuo metu jau įsisukus atrankų turams į pirmąją klasę, tėvai jau įtraukti į sūkurį, kuris juos blaško tarp skirtingų mokymo įstaigų su skirtingais vertinimo kriterijais ir bandymų paruošti vaiką tam svarbiausiam vertinimui tarsi konkursui. Pasiruošimas neretai virsta it pasirengimu olimpinėms varžyboms: bandoma numatyti, parengti vaiką parodyti savo geriausiąją pusę, dažnu atveju net pasitelkiama pagalba iš šalies – samdomi korepetitoriai.

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų susilaukusios poros vis rečiau renkasi krikštyti savo atžalas. Kodėl ši tradicija ima nykti? Kodėl jaunos poros vis dažniau ne tik nekrikštija vaikų, bet ir gyvena nesusituokusios? Į šiuos klausimus laidoje „Verta žinoti“ atsakė Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas Dainius Jaudegis.   Kodėl tėvai nebekrikštija vaikų? Kunigas palietė ir kitą įdomią temą – tai, kad Lietuvoje vis rečiau krikštijami vaikai.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie vaikų savarankiškumą, tačiau kartu kyla ir daug klausimų – kur baigiasi sveikas ugdymas, o kur prasideda klaidos, kurios vaikui gali pakenkti. Tėvai neretai blaškosi tarp noro apsaugoti, kontroliuoti ir kartu kuo anksčiau išmokyti vaiką gyventi savarankiškai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo psichologas Edvardas Šidlauskas.

Aizakėlė, Eufemija, Zedechijas, Liūtas ir Vilnius – štai tokius vardus tėvai nusprendė suteikti savo naujagimiams. Tačiau tarp populiariausių išlieka: Sofija, Amelija, Markas ar Lukas. Metrikacijų skyriai pastebi, kad tėvai įkvėpimo semiasi iš filmų, serialų bei knygų. Tačiau yra ir kritikuojančių tokius vardus – esą tėvai negalvoja apie vaikų ateitį.

Rinkdamiesi kuprines ir rankinukus kartais nė nesusimąstome apie patogumą, o savo dėmesį kreipiame į grožį. Tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad netinkama kuprinė gali turėti liūdnų pasekmių, o jauniems vaikams ir paaugliams rinktis rankinių jis išvis nerekomenduoja.

Melburne gyvenantis dr. Johnas Levinas, garbaus 93 metų amžiaus, dar kartą tapo tėvu – jo žmona dr. Yanying Lu, 37-erių, praeitų metų vasarį pagimdė sūnų, vardu Gabby. Tuo metu J. Levinui buvo 92-eji. Nors jis jau yra vyriausias „naujai iškeptas tėvelis“ Australijoje, jis tikina, kad dar neatmeta galimybės ateityje turėti ir daugiau vaikų, rašoma news.com.au. Gabby – trečiasis J. Levino sūnus.

Po TV3 Žiniose pasirodžiusio reportažo apie tai, kiek ir kokiems poreikiams tėvai skiria vaikams kišenpinigius, į tv3.lt redakciją kreipėsi pasipiktinusi skaitytoja. Moters nuomone, kai kurie tėvai painioja sąvokas: dalį būtiniems vaiko poreikiams skirtų pinigų, neva, priskiria kišenpinigiams.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai ieško naujų užsiėmimų savo vaikams po pamokų: įvairių sporto būrelių, muzikos ir dailės mokyklų ar logiką lavinančių klubų, pavyzdžui, šachmatų. Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ perspėja nepersistengti su visomis veiklomis, kitaip vaikas gali patirti psichologinį išsekimą ar net besivystantį perdegimą.

Rugsėjis – naujų mokslo metų pradžia ir būrelių paieškų laikas. Muzika? Šokiai? Sportas? Nuo pasiūlymų gausos net gali suktis galva, o gal dar ramybės neduoda nuolat kirbantis klausimas: kaip pasirinkti teisingai? 28 metų pedagoginę patirtį sukaupusi Lina Mockuvienė pasidalijo 5 auksiniais patarimais tėvams, kurie palengvins būrelių pasirinkimą. Kokie jie? 1. Dėmesys pastangoms, ne tik rezultatams Pirmasis kriterijus – dėmesingumas.

Artėjant mokslo metams, tėveliai skuba suruošti vaikus į mokyklą. Kol vienus gąsdina mokyklinio krepšelio kaina, kiti renkasi tvaresnius sprendimus ir suruošia vaikus su minimaliomis išlaidomis. Buvusi vestuvių organizatorė, pasirinkusi tvarų gyvenimą arčiau gamtos, Viktorija Prokofjeva sako, kad didžiausia problema – ne didelės kainos, o per didelis vartotojiškumas. Ji atskleidžia, kas padeda išvengti priešmokyklinio streso ir išlaidų.

Pastarieji įvykiai Lietuvoje vis primena, kokių skaudžių padarinių gali turėti patyčios. Už tylos, uždarytų kambario durų ar akimirkos, kai paauglys išblyškęs skaito naują žinutę, dažnai slepiasi ne nekaltas nuotaikų svyravimas, o žeminimai, kuriuos jis patiria tiek mokykloje, tiek internete.

Šiandien sunku įsivaizduoti vaikystę be ekranų – nuo animacinių filmukų ir žaidimų iki vaizdo skambučių su seneliais ar užduočių mokykloje. Vieni tėvai baiminasi, kad technologijos gadina vaikystę, kiti – sunkiai nustato ribas ir jaučiasi nuolat kovojantys dėl ekrano laiko. Tačiau ekspertai sutaria: technologijos savaime nėra nei gėris, nei blogis. Svarbiausia – ne kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, o ką ir kodėl jis ten veikia.

Vasaros metu tiek vaikai, tiek tėvai dažniau leidžia sau nukrypti nuo įprasto dienos režimo. Šeimos dažniau keliauja, daugiau laiko praleidžia gryname ore, o rytais leidžia ilgiau pabūti lovoje. Vasarą dienotvarkė tampa laisvesnė, o griežtos miego, valgymo ir užsiėmimų valandos neretai lieka nuošalyje. Tokia laisvė naudinga po intensyvių mokslo metų, tačiau kartu ji išderina įprastus įpročius.

Vilniaus rajono savivaldybė, rūpindamasi augančiomis Vilniaus rajono šeimomis ir suprasdama džiaugsmus bei iššūkius, kuriuos gali atnešti pirmosios kūdikio auginimo dienos, toliau įgyvendina paramos šeimoms su naujagimiais iniciatyvas. Primename apie dvi svarbias paramos priemones, skirtas kiekvienam Vilniaus rajono naujagimiui – kūdikio kraitelį ir vienkartinę išmoką. „Mums svarbu, kad kiekviena auganti Vilniaus rajono šeima jaustųsi saugi ir palaikoma nuo pat pirmųjų akimirkų.

Atostogos su vaikais – tai viena prasmingiausių investicijų į šeimos santykius. Nors pasiruošimas gali kelti stresą, o kelionės metu tenka derintis prie mažųjų poreikių, psichologai vieningai sutaria – bendros patirtys formuoja vaikų emocinį saugumą ir stiprina šeimos ryšį. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pabrėžia, kad vaikams itin svarbus tėvų dėmesys ir buvimas kartu.

Dalis mūsų šalies piliečių yra išvykę dirbti ar gyventi į kitas Europos Sąjungos valstybes, tačiau ne visi žino, kokias socialines garantijas, pašalpas ir išmokas jie gali gauti kitoje valstybėje ar kur turėtų kreiptis dėl jų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su išmokų šeimai mokėjimo ypatumais, kai šeima išvyksta gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę arba kai šeimos nariai dirba ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse.

Visai neseniai paaiškėjo pirmojo šių metų pusmečio populiariausi vaikų vardai. Keli iš jų vis dar neapleidžia lyderių pozicijų ir juos tėvai mielai renkasi duoti savo atžaloms. Registrų centras paskelbė populiariausius mergaičių ir berniukų vardus, suteiktus vaikams, gimusiems nuo šių metų sausio 1 iki birželio 30 dienos. Populiariausi mergaičių vardai Populiariausių mergaičių vardų sąraše pirmauja vardas Sofija – jis per pirmąjį metų pusmetį suteiktas 102 mergaitėms.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ „Anima psichologija“ psichologė Agota Statkutė kartu su vedėju Simonu Urbonu diskutavo apie vieną sudėtingiausių kasdienių situacijų. Kaip aiškiai, bet pagarbiai paprašyti kito žmogaus padaryti tai, ko tau reikia? Nesvarbu, ar kalbame apie senelius, auginančius anūkus, ar paauglius, su kuriais viskas tampa derybų lauku – bendravimas reikalauja ne tik nuoširdumo, bet ir tam tikros taktikos.

Nors yra daug populiarių vardų pasaulyje, vis tik vienas mergaitės vardas karaliauja ir dėl savo malonaus skambesio yra suteikiamas daugybei naujagimių. Šis vardas šiuo metu taip pat yra labai populiarus Lietuvoje. Koks yra gražiausias vardas? Daugelio atsakymai skirtųsi, tačiau mokslininkų teigimu, yra vienas ypatingas vardas, kuris dėl savo harmonijos, istorijos ir reikšmės yra gražiausias.  Šis vardas – gražiausias pasaulyje Gražiausias vardas pasaulyje, anot mokslininkų, yra Sofija.

Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi – mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.

Sostinės savivaldybė įvairiose miesto vietose įrengs 18 naujų vaikų žaidimų aikštelių. Tam, kaip skelbiama, numatyta skirti 1,5 mln. eurų. Pasak savivaldybės, naujosios aikštelės bus įrengtos atsižvelgiant į gyventojų, seniūnijų bei bendruomenių prašymus ir pasiūlymus. „Savivaldybė prižiūri daugiau nei 700 vaikų žaidimų aikštelių visame mieste, šiemet šį sąrašą papildys dar 18 naujų, pagal bendruomenių poreikius įrengiamų žaidimo erdvių.

Tūkstančiai tėvų kasdien dalinasi savo vaikų gyvenimo akimirkomis internete – pirmieji žingsniai, šventės, net ir jautrios akimirkos, kai jie serga ar verkia.

Tėvystė – tai ne tik džiaugsmo, bet ir milžiniškų iššūkių kelias. Tačiau kas nutinka, kai tėvai susiduria su situacija, kuriai nėra pasiruošę? Kai mylimo vaiko sveikata ar gyvenimas pakimba ant plauko? Naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode vedėjas Simonas Urbonas atviram ir jautriam pokalbiui kviečia Neringą Stanevičienę, organizacijos „Išgyvenau“ įkūrėją, bei Viktoriją Bartkutę-Vyšniauskienę, medicinos psichologę, psichoterapeutę, klinikos „Anima psichologija“ įkūrėją.

Adenoidai – vis didėjanti vaikų problema ir galvos skausmas tėvams. Šios ryklinės tonzilės neretai tampa dažno vaikų sirgimo priežastimi ir yra susijusios su peršalimo ligų komplikacijomis, todėl vis dažniau jas rekomenduojama vaikams išoperuoti. Operacijos kelią teko pasirinkti ir Ivetos Bakanauskės, projekto „Auganti šeima“ įkūrėjos, šeimai. Lankydamasi tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ I. Bakanauskė pasakojo, kad po adenoidų operacijos jos dukros gyvenimo kokybė iškart pagerėjo.

Emigravusios mamos dažnai susiduria su iššūkiais, kurių nesupras tie, kas gyvena savo gimtojoje šalyje. Kai vaikas suserga, o šalia nėra artimųjų ar pažįstamos sveikatos priežiūros sistemos, nerimas auga dar labiau. Iveta Bakanauskė, projekto „Auganti šeima“ įkūrėja, pastebi, kad būtent užsienyje gyvenančios lietuvės dažnai jaučiasi paliktos vienos kovoti už vaikų sveikatą – prireikia ne tik išmanyti vietinę sveikatos sistemą, bet ir mokėti už save pakovoti, kad būtų išklausytos.

Vaikų ligos – neišvengiama tėvystės dalis, kuri atneša ne tik slogas, kosulius ir karščiavimą, bet ir daug nerimo bei klausimų. Kaip tinkamai pasirūpinti sergančiu vaiku? Kada kreiptis į gydytoją? Kaip sustiprinti mažųjų imunitetą? Naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode vedėjas Simonas Urbonas kalbina du svečius – Ivetą Bakanauskę, projekto „Auganti šeima“ įkūrėją, kuri savo asmenine patirtimi padėjo daugiau nei 20 000 tėvų per mokymus ir konsultacijas, bei Gintarą Urboną, Vilniaus rajono polikl...

Tėvai nuolat ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų sveikatą – imunitetą, virškinimą, organizmo atsparumą. Tačiau ar visada papildai ir vitaminai yra naudingi? Naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė dalijasi realia istorija, kaip netinkamai parinkti žuvų taukai sukėlė mažam vaikui rimtus pilvo skausmus. Kartu su ja diskusijoje dalyvauja Viktorija Arlauskienė – mama, verslininkė ir sveikatos prevencijos entuziastė.

Tėvų diskusijos apie vaikų ligas nesibaigia: kas geriau – namų metodai ar moderni medicina? Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją, o kada pakanka laukti ir duoti daugiau arbatos? Ar tikrai geriausia priemonė nuo peršalimo – šiltos kojinės ir citrina? O gal vaikui susirgus geriau nieko nedaryti ir „tegul pats išgyja“?  Apie tai naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode vedėjas Simonas Urbonas kalbina dvi pašnekoves: Gintarę Trainavičienę – šeimos gydytoją, sporto trenerę, kuri instagrame turi ...

Privati ar valstybinė mokykla – amžinas klausimas, kurį užduoda daugelis tėvų. Ar verta mokėti tūkstančius už vaikų mokslą? Ar valstybinė mokykla gali suteikti tokį pat išsilavinimą kaip privati? Naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode Simonas Urbonas kalbina du tėčius – Nerijų Buivydą – Demokratinės mokyklos bendraįkūrėją, dviejų berniukų tėtį, švietimo entuziastą, tikintį, kad vaikų savarankiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiau už pažymių vidurkį, ir Marių Jovaišą – verslininką, fotogr...

Ar tikrai gyvenimas kaime yra lėtas ir be streso? Ar miesto dinamika atneša daugiau galimybių nei galime įsivaizduoti? Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ Rūta Kanapeckienė ir Justina Gafaro atskleidžia intriguojančias savo gyvenimo istorijas ir abi turi savų argumentų, kur gyventi geriau.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ šį kartą – apie prieraišios tėvystės svarbą ir iššūkius. Laidos vedėjas Simonas Urbonas kartu su vaikų ir paauglių psichologe Agota Statkute bei verslininke Gabija Vyšniauskaite-Šutavičiene kalba apie tai, kaip kuriamas tėvų ir vaikų ryšys, kas padeda auginti savarankiškus vaikus ir kokios klaidos gali kainuoti brangiausiai.

Šiuo metu visi skuba išdėlioti lėkštutes ant šventinio stalo, iš virtuvės jau sklinda gardžiausių patiekalų kvapai, o namuose dailiai suspindusios kalėdinės eglutės. Taip ypatingą vakarą leidžia ir garsusis prieš šešerius metus pasaulį išvydęs Panevėžio ketvertukas – Patricija, Rėjus, Tajus, Nojus ir jų mama Viktorija Paltanavičienė. Šįkart moteris pravėrė savo namų duris ir papasakojo, kaip atrodo jų šeimos šventės.

Skaitmenines finansines paslaugas teikianti bendrovė „IPF Digital“ pradėjo bendradarbiavimą su organizacija „Eik“, kuri vienija judėjimo negalią turinčius žmones. Ši organizacija siekia stiprinti bendruomenę, skatinti fiziškai aktyvų, emociškai sveiką gyvenimo būdą bei užtikrinti visapusišką jos narių įtrauktį į visuomeninį gyvenimą. Savo ruožtu „IPF Digital“ siekia ne tik prisidėti prie šių kilnių tikslų, bet ir puoselėti socialinę atsakomybę, kuri yra viena pagrindinių įmonės veiklos vertybių.

Šįkart „Tėvai paprastai“ tinklalaidėje – tema, kuri aktuali kiekvienai mamai – vaikų ligos ir jų poveikis šeimos kasdienybei. Aktorė Valda Bičkutė, beveik penkerių metų Marijos mama, ir vaikų ligų gydytoja rezidentė, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autorė Elena Bukauskienėdiskutuoja apie motinystės atsakomybę, visuomenės spaudimą ir emocinę naštą, kurią kartais tenka nešti dėl vaikų sveikatos.

Ne paslaptis, kad daugelis vaikų dabar laisvalaikį su malonumu leidžia prie kompiuterio ar naršydami telefone, tačiau trys Alytaus Panemunės progimnazijos mokiniai šią veiklą mieliau iškeičia į kur kas naudingesnę – pirmokas Adomas Grigaitis iš karoliukų veria apyrankes, trečiokė Laura Junusova ir ketvirtoje klasėje besimokanti Luka Žilinskaitė neria žaislus. Pradinukų darbų grožis ne vieną palieka be žado.

„Tėvai paprastai“ laidoje Sandra Šernė – drabužių kūrėja, prekių ženklo „Sandra Šernė Studio“ įkūrėja ir dviejų sūnų – Darvydo ir Kajaus – mama bei gydytoja Daiva Berškienė kartu su laidos vedėju Simonu Urbonu įsitraukia į karštą diskusiją apie antibiotikų vartojimo naudą ir pavojus vaikams bei nėštumo metu.

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia pokalbio su beveik 40 tūkst. sekėjų instagrame turinčiu vaikų chirurgu Benediktu Jonuška ir operos solistu Jonu Sakalausku. Benediktas dalijasi savo ilgamete patirtimi gydant vaikus po sunkių traumų ir atskleidžia šokiruojančias tiesas, kaip kai kurių pavojų galima išvengti. Jis išsamiai paaiškina, kodėl tėvai dažnai nepastebi grėsmių kasdienėse situacijose ir kaip gali laiku reaguoti į pirmuosius traumos požymius.

Alytaus Dainavos progimnazijoje ketvirtoje klasėje besimokanti Gabija Mackevičiūtė turi dvi svajones. Dešimtmetė užaugusi norėtų būti šachmatų didmeistre ir dainininke. Norėdama, kad šios svajonės taptų realiomis, Gabija nusiteikusi daug ir stropiai dirbti. Ir tai daro jau dabar. Žaisti šachmatais moko tėtis Šachmatais Gabija susidomėjo būdama septynerių, kuomet dėl sveikatos problemų jai teko atsisakyti kitos mėgiamos veiklos – šokių.

Vaikų gimtadieniai – tai džiaugsmo ir šventės akimirka tiek jiems patiems, tiek jų tėvams ir artimiesiems. Tačiau dovanos pasirinkimas gali tapti tikru galvosūkiu. Vieni renkasi žaislus, kiti – knygas ar edukacinius žaidimus, tačiau vis dažniau populiarėja ir piniginės dovanos.

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ šį kartą kviečia pokalbiui dvi įkvepiančias mamas: verslininkę, laidų vedėją Katažiną Bilinską ir „Mamų darbo biržos“ įkūrėją Viktorija Voitkevič. Abi moterys dalijasi asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip derinti motinystę su karjera, ir atvirai kalba apie sunkumus, su kuriais susiduria daugelis tėvų grįždami į darbo rinką.  Kalbamės apie tai, kaip išlikti pasitikinčiai savimi, ieškoti darbo po motinystės atostogų ir rasti balansą tarp šeimos ir darbo.

Spalio 5 d. Lietuvos audiosensorinė biblioteka kviečia į jau antrąjį Neskaitymo festivalį. Jame – artimesnė pažintis su disleksija, kurią turi 7–10 proc. Lietuvos žmonių. Festivalis vyks Nacionalinėje dailės galerijoje ir tiks šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, specialistams ir visiems, kam rūpi skaitymo sutrikimai ir mokymas(is) apskritai.