Ekspertas: buvo galima tikėtis, kad Lukašenka pasitelks nelegalius migrantus, bet Lietuva scenarijų nepasiruošė

Lietuvos pareigūnai stipriai išaugusį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vadina Minsko režimo hibridine ataka prieš Lietuvą. Karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas tikina, kad apie grėsmes mes kalbame daug, tačiau joms niekada nesame pasiruošę, o netikėtam migrantų antplūdžiui galėjome būti pasiruošę jau nuo 2015 metų, kai Europoje siautė pabėgėlių krizė. 

Apie iš Baltarusijos plūstančių migrantų keliamas hibridines grėsmes naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, politologas Giedrius Česnakas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Pocius.

Lietuva nebuvo pasiruošusi

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su keliolika kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.

Vyriausybė praėjusio penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1509 neteisėti migrantai – šis skaičius yra daugiau kaip aštuoniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.

Trečiadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad pasiekė susitarimą su Krašto apsaugos ministerija dėl kariuomenės pasitelkimo sprendžiant migrantų krizę.

„Ketiname pasitelkti kariuomenę, kuri teiks pagalbą pasienyje. Artimiausiu metu prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kariai turėtų prisijungti pasienio užkardose, o šią savaitę karščiausiuose pasienio ruožuose prisidės prie fizinio barjero tiesimo.

Taip pat kariai padės įrengti du angarus, skirtus apgyvendinti neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Mūsų tikslas – padaryti viską, kad neteisėtos migracijos srautai būtų užkardyti, o visuomenė jaustųsi saugi“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Bilotaitė.

REKLAMA

„Dėl kariuomenės pasitelkimo, galbūt anksčiau reikėjo, galbūt dabar reikia, bet aš matyčiau problemą kitur“, – teigė G. Česnakas.

Pasak LKA profesoriaus, Lietuvoje nuo 2014 metų kalbama apie hibridines grėsmes.

„Mes jas esame labai mistifikavę, mes kalbame, kad galime tikėtis to, ko nesitikime, bet problema, kad, deja, Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam žingsniui“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, mūsų šalis tam nepasiruošė, nors apie padidėjusius migrantų srautus Europos valstybėse kalbama jau nuo 2015 metų, kai Graikiją ir Italiją užplūdo migrantų srautai iš Sirijos ir kitų regionų.

„Mes mistifikavome hibridinį karą, sakydami, kad tai yra informaciniai konfliktai, sakydami, kad tai yra kibernetinės atakos, bet kūrybingai nepasižiūrėjome, o kokie galėjo būti dar instrumentai, kuriuos nedraugiški valstybei režimai gali pasitelkti, siekiant savo politinių tikslų.

Akivaizdu, kad grįžtant atgal, buvo galima numanyti, kad būtent nelegalūs migrantai, kaip instrumentas pasiekti politinių tikslų, gali būti pasitelktas. O scenarijaus, kaip spręsti šitokį iššūkį, deja, bet mes neturėjome“, – kalbėjo G. Česnakas.

Profesoriaus nuomone, tai turi būti gera pamoka ir valdžiai verta mąstyti, kokie dar scenarijai gali pildytis ir parengti tam galimas suvaldymo priemones.

„Su aiškiais grafikais, institucijų įsitraukimu, teisinės bazės pakeitimu. Akivaizdu, kad mes kol kas tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, tiek Lietuvoje esame reaguojantys, bet ne užkardantys iš anksto, ne atgrasantys nuo kažkokių veiksmų ar neutralizuojantys veiksmų laiku“, – tvirtino G. Česnakas.

Profesorius: mes kalbame, bet negirdime

Kalbėdamas apie Lietuvos reakciją į hibridines grėsmes, G. Česnakas pabrėžė, kad „mes kalbame, bet mes negirdime“. Jis siūlė pažvelgti į dar 2013 metais Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo išsakytą strategiją, vėliau gavusią Gerasimovo doktrinos vardą.

REKLAMA

„Jei mes pasižiūrėtume į Gerasimovo doktriną, kitus rusų mąstytojus apie karą, anot jų, karas niekada nesibaigia, tai yra nuolatinis konfliktas, didesnio ar mažesnio intensyvumo, galio būti pasitelktos įvairios priemonės. Mes apie tai daug kalbame, konferencijas darėme, bet ar išgirdome? Išgirstame, deja, tik po to, kai su tuo susiduriame.

Kai susidūrėm su kibernetinėmis atakomis, pradėjome reaguoti į jas, kai susidūrėme su informacinėmis grėsmėmis, pradėjome reaguoti į informacines grėsmes. Dabar susidūrėme su migracija, tai į ją reaguosime ir parengsime planus. Bet kas žino, kas laukia ateityje“, – sakė G. Česnakas.

Jo teigimu, čia reikalingas analitikų, Krašto pasaugos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų susėdimo prie bendro stalo ir scenarijų kūrimo.

„Kas iš dalies yra daroma, bet akivaizdu, kad šitas darymas turi būti intensyvinamas“, – įsitikinęs G. Česnakas.

Pocius: nuo 2014 metų buvo daug laiko padaryti, kad siena būtų geriau apsaugota

Seimo narys A. Pocius nebuvo linkęs sutikti su G. Česnako įžvalgomis. Pasak jo, 2014 metais po Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksijos, netikėtas „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymas Kryme privertė sunerimti ne tik politikus, bet visų Rytų ir Vidurio Europos valstybių kariškius.

„Buvo pamatyta, kad Rusijos spec. pajėgos transformavo savo galimybes, pajėgumus ir pademonstravo, kad jie gali naujoviškai veikti. Jau 2014 metais, dar man būnant kariuomenės vadu, teko peržiūrėti Lietuvos įstatyminę bazę, kas susiję su galimomis išorės grėsmėmis“, – pasakojo A. Pocius.

Tuomet organizuotas pratybos, kuriose dalyvavo ir tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.

„Jiems buvo padėta ant stalo, ką reikia daryti mūsų įstatyminėje bazėje. Tuo metu buvo išaiškinta, kad kariuomenė negali iš karto reaguoti pasirodžius neidentifikuotiems ginkluotiems padaliniams. Būtent tada ir prasidėjo įstatyminės bazės keitimas“, – kalbėjo A. Pocius.

REKLAMA

Pagal nubrėžtas gaires, anot Seimo nario, pirmiausia į pasienyje kylančią grėsmę turi reaguoti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tuomet į pagalbą prisijungia Viešojo saugumo tarnyba ir tik tada į pagalbą turi ateiti kariuomenė.

„Čia ir buvo pradžia, kai mes pradėjome analizuoti, kartu tą darėme su NATO vadovybe, su mūsų kaimynais. <...> Tikrai buvo daromi tam tikri veiksmai. Bet aš čia dabar atsakau tik už kariuomenės pusę. Negaliu tikrai atsakyti, kokias išmoktas pamokas iš to laikotarpio padarė Vidaus reikalų ministerija, mūsų pasieniečiai“, – sakė A. Pocius.

„Galiu sutikti, kad nuo 2014 metų buvo daug laiko ir buvo galima daug daugiau padaryti, siena galėjo būti daug labiau kontroliuojama ir, manau, kad tam reikėjo tik daugiau politinės valios ir pačių tuometinių institucijų vadovų valios, kad siena būtų saugoma stipriau“, – pridūrė Seimo narys.

Buvęs kariuomenės vadas pabrėžė, kad visa ginkluotė, įranga, tvoros kainuoja, o tai yra valstybės pinigai, kuriuos skirsto politikai.

„Čia turi būti prisiimama ir politinė atsakomybė“, – įsitikinęs A. Pocius.

Bedė pirštu į Seimo narius

„Be abejo, politikai turi rodyti lyderystę, nes taip, deklaracijų buvo daug, tikrai pripažįstu, kad kariuomenėje buvo imtasi atitinkamų reikiamų priemonių, numatant, kas vyktų, jei į Lietuvą įsiveržtų „žalieji žmogeliukai“, kaip stiprinti gynybą.

<...> Tačiau kai kalbame apie hibridą, mes mistifikuojame ir sakome, kad čia kažkoks mistinis hibridas. Jis susidaro iš daugybės elementų ir vienas iš jų – migracija. Akivaizdu, kad mes į tai nekreipėme dėmesio ir nelabai tai buvo įdomu, kol viskas veikė. Nepagalvojome, kad gali nustoti veikti“, – teigė G. Česnakas.

Profesorius tikino stebėjęs šios kadencijos Seimo narių reakcijas į prasidėjusią migrantų krizę.

„Reikia pažiūrėti, kiek NSGK narių nuvažiavo prie sienos, teiravosi, kuo gali padėti, kokios yra tinkamos priemonės. Man atrodo, kad buvo trys NSGK nariai: pirmininkas, gerbiamas Pocius ir dar vienas. Prioritetai, atrodo, kad visi kalbame, bet veiksmų ar dėmesio dar trūksta“, – tvirtino G. Česnakas.

REKLAMA

NSGK priklausantis A. Pocius teigė nemanantis, kad komiteto nariai abejingai žiūri į situaciją pasienyje, bet pripažino, kad į NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno kvietimą vykti į pasienį atsiliepė vos keli komiteto nariai.

Visą A. Pociaus ir G. Česnako diskusiją apie tai, kaip reikėtų užkirsti kelią iš migrantų antplūdžio kylančioms hibridinėms grėsmės, kiek rugsėjį vyksiančios „Zapad“ pratybos susijusios su dabartine situaciją ir galimą Rusijos karių pasilikimą Baltarusijoje žiūrėkite likusioje „Dienos pjūvio“ laidoje, kurios įrašą rasite teksto pradžioje.


Rašyti komentarą...
K
KĄ ČIA RUOSTIS
2021-07-11 07:29:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
ISSTATEI KARIUOMENĖ PALEI VISĄ SIENĄ SU BALTARUSIJA DAVEI KAREIVIAMS KOVINIŲ ŠOVINIŲ IR NEI VIENAS NEPRAEIS O DABAR PAZEIDEJAI LIETUVOS VYRIAUSYBEI LABIAU RŪPI NEGU LIETUVIAI...
Atsakyti
-5

W
WC
2021-07-11 09:09:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
o tiesa tokia ! pasirodo,kad lietuvos siena 30 metu sugojo LUKASENKA ,o lietuvos valdziazmogiai tik grobste pinigus....
Atsakyti
-7

N
Na
2021-07-11 06:39:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Puskvailiai prie vairo.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (43)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų