Iškėlė versiją: migrantai iš Baltarusijos gali būti neoficiali platesnių „Zapad“ karinių mokymų dalis

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Tai Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“, vykstančių šalia rytinių NATO sienų, scenarijų aspektai, panaudoti 2017, 2013 ir 2009 metais.

Šiemet rusai ir baltarusiai į mokymų scenarijų skelbia įtraukę potencialią karinės-politinės situacijos eskalaciją prieš įsivaizduojamą valstybę, planuoja pademonstruoti jungtinių šturmo pajėgų veiksmus urbanizuotoje vietovėje, išbandys slaptą karių permetimą iš vienos vietos į kitą, demonstruos nestandartinius bataliono taktinių grupių gebėjimus atremti priešiškas sausumo ir oro atakas bei testuos gebėjimą staigiai persijungti iš vieno kovos būdo į kitą.

Dar įdomiau, kad per 2021 metų pratybas „Zapad“ ketinama pirmą kartą išsibandyti, kaip karo atveju būtų galima nenutrūkstamai užtikrinti karinių pajėgų finansavimą per nacionalinę mokėjimų sistemą.

Tokie rusų ir baltarusių planai skelbiami viešai, bet Lietuvos ekspertai kalba, kad įdomiausi dalykai yra nevieši: pavyzdžiui, ar bus pasitelkiami kibernetiniai pajėgumai, ar bus rengiamos informacinės atakos prieš NATO, tarp jų ir prieš Baltijos valstybes ar Lenkiją, kaip bus panaudoti pietinėje apygardoje prie Ukrainos sienų sutelkti pajėgumai, ar Baltarusijoje po pratybų liks karinės technikos ir karių.

Oficialiai karinės pratybos Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje numatytos rugsėjo 10-16 dienomis, bet, kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Deividas Šlekys, į karines pratybas reikia žvelgti plačiau. Jis iškėlė netgi versiją, kad migrantų antplūdis į Lietuvą taip pat gali būti pratybų dedamoji dalis, kai siekiama patikrinti Lietuvos institucijų reakcijas ir gebėjimus.

Įdomiausia – ką paliks Baltarusijoje po pratybų

Rusija savo teritoriją yra suskirsčiusi į karines apygardas – Vakarų, Pietų, Rytų, Centrinę bei Šiaurės flotilės. Pastaroji atskira karine apygarda tapo nuo šių metų sausio, prieš tai ji buvo sudėtinė Vakarų apygardos dalis. Kadangi iki šių metų pradžios egzistavo keturios karinės apygardos, kasmet kiekvienoje jų vykdavo stambaus masto karinės pratybos. Tai reiškia, kad prie rytinių NATO sienų didelio masto Rusijos karinės pratybos vykdavo kas ketverius metus, paprastai į jas visuomet įtraukiama sąjunginė valstybė – Baltarusija.

REKLAMA

Tačiau šiais metais yra keletas naujų dalykų. Svarbiausias iš jų – Baltarusija tapo dar labiau izoliuota nuo Vakarų ir priklausoma nuo Rusijos – politine, finansine, ekonomine bei karine prasme. Kaip interviu portalui tv3.lt sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Rusija Baltarusijoje planuoja steigti mokomuosius centrus, o tai iš esmės gali reikšti nuolatinį Rusijos karinį buvimą Baltarusijoje.

„Šiuo metu rusų karių, nuolat tarnaujančių Baltarusijos teritorijoje, nėra. Jie atvyksta pratyboms ir po kurio laiko išvyksta. Bet ko mes baiminamės, kad po pernai metų įvykių ir po „Ryanair“ orlaivio istorijos Baltarusija įsileis rusų karines bazes į Baltarusijos teritoriją. Tai reikštų, kad rusų kariai fiziškai priartėja prie mūsų sienų. Tas Rubikonas dar neperžengtas, bet tai gali būti tik laiko klausimas, ypatingai vertinant pastarųjų metų situaciją“, – pažymi karo studijų dėstytojas D. Šlekys.

Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje Rusija nuomojasi du karinius objektus – radiolokacijos stotį Hancavičuose ir komunikacijų centrą Vileikos mieste. Karinė bazė Baltarusijoje yra senas Rusijos tikslas, bet iki šiol Minskas laviravo tarp Rytų ir Vakarų ir neskubėjo atsiduoti Maskvai.

„Jeigu anksčiau Aleksandro Lukašenkos režimas priešinosi didesniam Rusijos karinių dalinių dislokavimui Baltarusijoje, tai dabar, vargu, ar begalės, nes jis praktiškai pilnai sėdi Vladimiro Putino kišenėje. Situacijos Baltarusijoje jis nebevaldo, visi scenarijai dabar kuriami Maskvoje. Per šias pratybas pamatysime kai kurias atskleidžiamas Rusijos kortas ir ketinimus“, –  mano buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius.

Kaip žinoma, Baltarusija padidino savo izoliaciją po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuos daugelis laiko suklastotais. A. Lukašenkos režimu nusivylusi Baltarusijos visuomenės dalis tikrąja prezidento rinkimų laimėtoja laiko Sviatlaną Cichanouskąją, kuri šiuo metu savo veiklą vykdo Vilniuje. Lietuvos sostinė Vilnius ir Lenkijos sostinė Varšuva tapo vienu svarbiausiais Baltarusijos opozicijos veikimo centrais užsienyje, todėl A. Lukašenka abiem šalims grasina kerštu.  

REKLAMA

Vienu iš labiausiai šokiruojančių įvykių tapo „Telegram“ kanalo „Nexta“ bendraįkūrėjo, žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės Sofijos Sapegos pagrobimas iš orlaivio Atėnai-Vilnius. Gudrumu ir grasinimais Baltarusija privertė civilinį „Ryanair“ orlaivį nutūpti Minske, kur abu asmenys buvo sulaikyti. Tai paskatino tarptautines oro bendroves aplenkti Baltarusijos oro erdvę, o Europos Sąjungą įtvirtinti naujas sektorines sankcijas. Šis kontekstas yra labai svarbus vertinant Baltarusijos priklausomybės didėjimą nuo Rusijos.

„Baltarusijos dviejų krypčių žaidimas tarp Rusijos ir Vakarų yra pasibaigęs. Dabar Rusija Baltarusijos karines pajėgas aiškiai traktuoja kaip iš esmės Vakarų karinei apygardai pavaldų integralų komponentą, skirtą operacijoms prieš Vakarus“, – birželio mėnesio viduryje vykusioje Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) diskusijoje apie artėjančias „Zapad“ pratybas sakė tyrimų ir analizės organizacijos CNA Rusijos programų direktorius Michaelis Kofmanas.

Prie Ukrainos – Rusijos kariai ir technika

Kita svarbi aplinkybė yra susijusi su Rusijos sprendimu balandžio mėnesį prie Ukrainos sienų sutelkti apie 100 tūkst. karių kartu su sunkiąja technika. Tokio dydžio pajėgų permetimas yra įspūdingas net ir Rusijos mastais.

Nors kiek vėliau buvo pranešta apie karių atitraukimą, paaiškėjo, kad savo pozicijose liko apie 80 proc. karių ir karinės technikos, skaičiavo „The Jamestown Foundation“, konservatyviosios minties smegenų centras, daugiausia analizuojantis gynybos politikos problemas.

„Rusija beveik visada sutelkia didesnius pajėgumus nei deklaruoja, bet prie Ukrainos buvo sutelktos išskirtinai didelės pajėgos net Rusijos mastais“, – pažymi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. 

Nors karių ir technikos sutelkimas prie Ukrainos daugiausia patenka į Pietų karinės apygardos teritoriją, bet kai kurie ekspertai svarsto, kad dalis pajėgumų gali būti permesta ir į „Zapad“ pratybų regioną.

REKLAMA

„Gali būti, kad kažkiek dalinių jie permes ir iš ten į „Zapad“ pratybų regioną. Nors pagrindinis Rusijos siekis yra išlaikyti savo įtakoje Ukrainą. Beje, Joe Bideno susitikimas su V. Putinu ir parodė, kad žvanginimas ginklais ir jėgos demonstravimas vis tik davė vaisių – su V. Putinu kalbasi. Jeigu tam tikruose formatuose V. Putinas buvo izoliuojamas, buvo išprašytas iš didžiųjų valstybių klubo, tai susitikimas su J. Bidenu parodo, kad bandoma ieškoti dialogų. Taigi toks strateginis Rusijos tikslas galbūt ir buvo pasiektas“, – svarstė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, parlamentaras A. Pocius.

„The Jamestown Foundation“ spėjo, kad pajėgumų sutelkimas prie Ukrainos sienų gali būti susiję su planuojamu slaptu karių permetimu, apie kurį viešai užsiminė rusų generolas pulkininkas Aleksandras Žuravliovas.

Tuo metu CSIS diskusijoje birželio viduryje dalyvavęs buvęs JAV sausumo pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas teigė manantis, jog didelės pratybos gali pasitarnauti dėmesio nukreipimui nuo kitų svarbių įvykių, tarp kurių paminėjo Ukrainą, prie kurios dislokuota daug karių ir technikos, bei parlamento rinkimus Vokietijoje.

Ragina į pratybas žvelgti plačiau: tai ne tik kariai ir tankai

Karinės pratybos yra rengiamos siekiant patikrinti sąveiką tarp skirtingų karinių pajėgų rūšių: sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų, ištestuoti galimybes perkelti karius ir techniką kuo skubiau ir dideliais atstumais. Taip pat karinių mokymų metu testuojamas bendradarbiavimas tarp karinių pajėgų bei nekarinių institucijų – pasieniečių, žvalgybos ir saugumo tarnybų, diplomatinio korpuso, vietos valdžios.

Galiausiai, tarptautinės pratybos pasitarnauja kaip geras būdas įvertinti, kaip sekasi bendradarbiauti su partneriais. Šiuo atveju Rusija per „Zapad“ ir kitas tarptautines pratybas išbando savo sąveiką su Baltarusija, vienodina procedūras, siekia didesnės integracijos.

REKLAMA

Pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitarimus, tarptautinėse karinėse pratybose gali dalyvauti ne daugiau nei 12,5 tūkst. karinio personalo, bet ekspertai dažnai abejoja, ar Rusija ir Baltarusija šio reikalavimo išties laikosi. 

Aktyvioji „Zapad“ mokymų fazė vyks rugsėjo 10-16 dienomis, bet docentas D. Šlekys siūlo į karines pratybas žvelgti plačiau. Pasak jo, karas pats savaime neapima tik karinių pajėgų veikimo, todėl ir karinės pratybos dažnai būna platesnio pobūdžio bei apima informacines operacijas, kibernetiką, energetiką, bankinių sistemų veikimą.

„Netgi tie migrantai, kurie pas mus siunčiami iš Baltarusijos, gali būti laikomi pratybų, plačiąja prasme, dedamoji dalis. Tai nėra simuliacija, tai tikrai vyksta, bet tai gali būti pratybų dedamoji dalis. Nes kas yra toks migrantų siuntimas pas mus? Tai yra mūsų institucijų pajėgumo testavimas: ar mes gebame juos pagauti, ar gebame sulaikyti, ar žinome, kur apgyvendinsime, ką mes darome su tais žmonėmis, kaip ilgai užtrunka procedūros, ar panikuojame, ar ieškome kaltų. Rusai tai darė su norvegais 2015 metais, kai sirų pabėgėliai su dviračiais buvo siunčiami per Rusijos-Norvegijos sieną. Rusai testavo kaip norvegai susitvarko su kitomis, ne karinėmis, grėsmėmis“, – pasakojo D. Šlekys.

Kad į karinius mokymus reikia žvelgti plačiau, sutinka ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Jis nepaminėjo migrantų antplūdžio į Lietuvą kaip galimos pratybų dedamosios dalies, bet kalbėjo apie informacines operacijas ir kibernetines atakas, kurios „Zapad“ karinių pratybų metu yra tikėtinos.

„Į pratybas reikia žvelgti kompleksiškai. Jų metu ne tik tikrinamos naujos ginklų sistemos, bet įtraukiamos ir informacinės atakos su dezinformacijos priemaišomis arba kitos hibridinio poveikio priemonės. Anksčiau tradiciškai susidurdavome su Vakarų, kaip priešo, įvaizdžio formavimu. Naujovių visuomet įneša kibernetiniai pajėgumai, kuriuos Rusija tikrai turi – svarbu, kaip tai bus panaudojama“, – svarstė A. Anušauskas.

REKLAMA

Informacine ataka laikoma neteisingos ar atvirai melagingos informacijos skleidimas. Kibernetinė ataka reiškia įsiskverbimą į įvairias informacines, elektronines sistemas, jų veikimo sutrikdymą. O informacinė-kibernetinė ataka gali reikšti įsilaužimą į kokius nors tinklapius, elektroninio pašto sistemas bei melagingos informacijos paskleidimą.

Paprastai tokiais veiksmais siekiama sutrikdyti visuomenės rimtį, žiūrima, kiek visuomenė yra atspari melagienoms, pajėgi racionaliai reaguoti į problemas, kaip veikia valstybės institucijos, ar esama susiklausymo tarp visuomenės bei institucijų.

„Zapad“ mums reikia matyti plačiau. Tai ne tik tai, kas vyks rugsėjį. Ir, man regis, Lietuvos institucijos tai supranta“, – mano D. Šlekys.

Pocius: galimi bepiločių orlaivių „įskridimai“

Kalnų Karabacho konflikte Azerbaidžianas sudavė stiprų smūgį Armėnijai panaudodamas bepilotes skraidykles, kurių armėnų oro gynybos sistemos nesugebėjo pamatyti, aptikti ir neutralizuoti. Teigiama, kad Azerbaidžanas pasinaudojo vadinamąja tinkline karyba, kai ne tik integruojamas dirbtinis intelektas, autonominiai ginklai, bet ir blokuojami priešininko privalumai, susilpninama jo gynyba, tinkamai įvertinama ne tik karinė, bet ir politinė aplinka.  

Tinklinės karybos konceptas iš esmės reiškia perėjimą nuo hierarchinių sistemų prie tinklų, kurių pagrindas yra sparčiai vystomos naujosios technologijos, sudarančios galimybę dalytis informacija ir koordinuoti veiksmus realiu laiku, nepaisant geografinio atstumo. Tai reiškia pakitusį veiklos organizavimo būdą karyboje.

Docentas D. Šlekys teigia, kad Rusijai tai nėra visiškai nauja ir jis nesistebėtų, jeigu karinėse pratybose būtų siekiama patikrinti mažesnių aviacinių sistemų, tai yra dronų, veiksmingumą prieš rimtą šarvuotą techniką.

„Tai galimas scenarijus ir tai būtų labai logiška. Kalnų Karabacho konfliktas netgi globaliai žiūrint į vienas iš šviežesnių konfliktų. Išmoktas pamokas visą laiką yra prasminga prasukti per pratybų scenarijų, kad galėtum įsitikinti, ar tikrai, pavyzdžiui, tie dronai yra tokie efektyvūs prieš šarvą“, – sako D. Šlekys.

REKLAMA

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas taip pat mano, kad pratybose Rusija ir Baltarusija gali panaudoti bepilotes skraidykles bei radioelektronines kovos priemones, o buvęs kariuomenės vadas A. Pocius įpėja dėl neva „netyčinių“ bepiločių orlaivių patekimo į Lietuvos ar Lenkijos oro erdvę.

„Manau, kad gali pabandyti pratestuoti, kaip reaguos mūsiškiai, ar pastebės, ar nepastebės. Paprastai pratybų metu tokie dalykai yra išbandomi“, – teigia A. Pocius.

Tačiau buvęs kariuomenės vadas primena, kad Lietuva yra NATO valstybė, todėl siūlo neįsibaiminti: „Mes esame viso NATO aljanso nariai, NATO vadavietės visa tai žino, ruošiasi, analizuoja, prognozuoja galimus scenarijus“.

Pratybose galimas mobilizacijos elementas

Svarstydamas apie galimus „Zapad“ pratybų scenarijus Seimo narys A. Pocius užsiminė, kad į mokymuose gali būti įtrauktas ir mobilizacijos elementas, kas reiškia, kad tam tikras skaičius atsargos karių būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą. Pašnekovo teigimu, tai vienas rimčiausių scenarijų.

„Praktiškai kiekvienas karas, jei jis prasideda, nesibaigia be mobilizuotų karių. Tai mobilizacija yra vienas iš rimtesnių scenarijų, kai iš anksto numatoma iš atsargos pašaukti, tarkime, 10-20 ar 50 tūkst. karių. Šiuo atveju būtų ką veikti, nes į atsargą išėjusius žmones reikia pašaukti iš civilinio darbo, aprengti, apmokyti, sugrąžinti į karinę aplinką“, – pasakoja buvęs kariuomenės vadas. 


Rašyti komentarą...
L
Liūdna
2021-07-06 07:51:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Akivaizdu, kad migrantai iš Baltarusijos ne šiaip sau plūsta. Juokas ima, kaip aukšti pasienio pareigūnai tiki tuo, ką pasakoja migrantai. Netikiu nė vienu jų pasakojimu, netikiu, kad visi tie juodukai Baltarusijoje Universitete studijavo, tegul nejuokina. Ir vidaus reikalų, ir krašto apsaugos, ir užsienio reikalų ministrai perdaug silpi, kad suvaldytų šią imigrantų invaziją.
Atsakyti
-11

A
Aliarmas
2021-07-06 07:18:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Puola afrikinė rusų atmaina!
Atsakyti
-7

T
Tai
2021-07-06 07:08:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rusai puola !
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (67)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų