Ruošia naują sveikatos reformą: atskleidė, kaip turėtų atrodyti ligoninių ir GMP tinklas

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Komiteto metu išsamų pristatymą pateikusi sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad pertvarka siekiama, jog sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams – nesvarbu, kur jie gyvena, kokia jų socialinė ar ekonominė padėtis.

Kaip nurodė viceministrė, ši pertvarka yra Vyriausybės programos priemonė, kurią planuojama įgyvendinti kitų metų pirmą pusmetį.

„Bet ją turime padaryti kiek anksčiau dėl Europos Komisijos (EK) derinimų, susijusių su finansavimu. Nes išankstinė EK pateikta mums sąlyga yra ta, kad tiktai pateikus tinklo viziją ir koncepciją ir komisijai jai pritarus galės būti skiriamos lėšos. Tai mes šią sąlygą kelsime ir visoms sveikatos priežiūros įstaigoms“, – kalbėjo ji.

COVID-19 pandemija pagilino situaciją

Visų pirma apžvelgdama dabartinę situaciją viceministrė konstatavo, kad iššūkiai dėl prastos gyventojų sveikatos ne tik išliko, bet kovido tik dar buvo pagilinti.

„Mes turime apskritai trumpesnę vidutinę gyvenimo trukmę, didelį išvengiamą mirtingumą, kas mums kelia labai didelį nerimą ir rodo mūsų paslaugų kokybę ir visuomenės sveikatos veiklą. Nes prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra ypač didelis skirtumas ir kovidas visa tai išryškino. 2020 m. turėjome 9,5 proc. daugiau mirčių ir vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje sutrumpinome apie 1,4 m.“ – pastebėjo ji.

Kaip priminė SAM atstovė, Lietuva, palyginus su visa Europa, turi daug gydytojų ir odontologų, bet mažai slaugytojų. 

„Turime daug aktyvaus gydymo stacionaro lovų ir didelį išvengiamą hospitalinį sergamumą. Taip pat turime 30 proc. mažesnes už vidurkį išlaidas sveikatos priežiūrai – tiek bendrai, tiek vienam gyventojui“, – vardijo viceministrė.

REKLAMA

Anot D. Jankauskienės, nepakankamas sistemos atsparumas grėsmėms ir krizėms yra akivaizdus. Taip pat akis bado paslaugų fragmentacija, kuri apsunkina visus paciento kelius ir dėl to jau atėjo laikas galvoti apie asmens visuomenės pirminės, antrinės ir ambulatorinės/stacionarinės pagalbos integraciją savivaldoje. 

EK beda ir į nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, netolygumus. „Taip pat žmonės nepatenkinti paciento laukimo eilėmis ir mūsų IT sistema, žmogiškųjų išteklių pasiskirstymu ir jų kompetencija, kas kovido metu ypač išryškėjo“, – pridūrė viceministrė.

Pateikė grėsmių analizę: naujų įstaigų statyti neketina 

Vienas pertvarkos uždavinių – įvertinti grėsmes ir nustatyti įstaigų pagal tai išdėstymą, kad sistema būtų pasirengusi reaguoti. Iš naujo atlikus ekstremalių situacijų rizikos analizes įvardyta virš dviejų dešimčių didžiausios rizikos grėsmių – branduolinės, pandeminės/infekcinių ligų grėsmės, įvairios cheminės avarijos, teroristiniai išpuoliai ir pan.

„Tikslas buvo nustatyti, kur turi stovėti gydymo įstaigos, kad su tomis grėsmėmis būtų susitvarkyta taip, kaip reikia, ir ko trūksta. (...) Tai išvada tokia – naujų įstaigų statyti nereikia, o esamas reikia pritaikyti esamoms grėsmėms ir tam numatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšos. Jos yra gana nemažos“, – sakė D. Jankauskienė.

Kalbėdama ant apie infekcinių ligų grėsmes viceministrė akcentavo, kad čia pavyzdžiu gali būti pasiteisinęs COVID-19 valdymo planas.

„Visos 55 įstaigos buvo per 5 organizuojančias įstaigas susitelkę ir kas savaitę labai stipriai dirbo. Tą mes siūlysime naudoti ir ateičiai – kaip apskritai viso tinklo planavimo ir koordinavimo reikmėms“, – pridūrė ji.

Sieks stambinti ligonines

Pristačiusi esminius tinklo pertvarkos principus viceministrė pažymėjo, kad paslaugų organizavimas turi vykti pagal lygmenis. Anot viceministrės, tai – nieko naujo, bet bus įpareigojama paruošti ir užtikrinti bazinių sveikatos priežiūros paslaugų paketą savivaldybėse.

REKLAMA

Regioninių specializuotų paslaugų išdėstymas antriniame lygyje planuojamas pagal 5 regionines teritorijas, tretiniame – pagal dvi regionines teritorijas. Svarstyta pridėti ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau įvertinta, jog tai būtų pernelyg brangu finansiškai.

Numatyta, kad vieno profilio vadinamosios monoligoninės – ar tai būtų onkologija, ar psichiatrija, ar tuberkuliozė, ar odontologija – turi būti integruotos į kompetencijos centrus.

„Keliame principą, kad Vilniuje ar Kaune būtų ne 5, 6 ligonines su labai nedaug lovų, o po vieną stambią universiteto ligoninę“, – sakė viceministrė.

Greitosios medicinos tinklo centralizavimas

Ministerija taip pat siūlo centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklą. Pagrindinis šios pagalbos teikimo kriterijus – GMP turi pasiekti žmogų per 15 min. mieste ir 25 min. – kaimo vietovėje. 

„Ir įstaigos turi būti išdėstytos taip, kad nuvykimas į ligoninę, kaip sakome, iki adatos, t. y. intervencijos įvyktų per valandą“, – sakė SAM atstovė.

Anot viceministrės, pritaikius geografinės inžinerijos modelį atlikta analizė parodė, kad jei šiuo metu yra 94 GMP budėjimo vietos, siekiant atitikti minėtus kriterijus, jų turėtų būti 123. Tuo metu GMP brigados skaičių nuo 218 reiktų padidinti tik trimis.

„GMP tinklas – čia matome patį svarbiausią valstybės saugumo klausimą sveikatos priežiūroje. Ji turi dirbti kaip laikrodis, o problemų šiuo metu yra visa puokštė ir ministerijai, tiesą pasakius, jau nusibodo kaitalioji ministro įsakymus ir derinti viską“, – sakė D. Jankauskienė.

Ji pažymėjo, kad šiuo metu GMP teikia 49 juridinių asmenys, yra 5 dispečerinės, tačiau tarp jų stokojama susiklausymo ir dialogo.

„Skirtingų greitosios medicinos pagalbos stočių priklausymas skirtingai jurisdikcijai, tai yra savivaldybėms, netolygumai dėl neužimtų brigadų skaičiaus iki keturių kartų, jeigu vidurkis – aštuoni iškvietimai ir vėlavimas 4 proc. atvejų – atrodo, kad jis nedidelis, bet jis yra labai reikšmingas, nes tai yra gyvybės. Todėl mes per naujus taškus ir per centralizaciją spręstume praktiškai visas problemas“, – aiškino ji.

REKLAMA

Žada neuždaryti nė vienos įstaigos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) taip pat pateikė kriterijus, kiek minimaliai turi būti teikiama paslaugų, kad ligoninė būtų laikoma tvaria. 

„Siūlau neišsigąsti žiūrint į šitą kriterijų, nes, atrodo, kad išties daug ligoninių nelieka, bet taip tikrai nėra. Bet ką Ligonių kasa sako, kad minimali ligoninė, kuri gali save išlaikyti pagal įkainius, darbuotojų skaičių, saugumą, tai 90 lovų ligoninė su 4000 atvejų per metus. Jei ligoninė kiek didesnė – dviejų-trijų profilių, joje reikia turėti 100–120 lovų ir atitinkamai daugiau atvejų ir t.t.“ – dėstė D. Jankauskienė.

Anot jos, nors šie atskiri profilių skaičiai gali gąsdinti, ketinama pasiūlyti pereinamąjį laikotarpį su tam tikrais kriterijais. Mažesnes savivaldybės įstaigas tuo metu planuojama integruoti į pirminių paslaugų teikimą.

Ji akcentavo, kad 60 min. – auksinė valanda, per kurią GMP turi pasiekti gydymo įstaigą, yra pagrindinis principas, kaip turi būti išdėstytos gydymo įstaigos. 

„Noriu pabrėžti, kad mes neketiname uždaryti  nė vienos ligoninės ir nė vienos įstaigos, bet ketiname jas per bendradarbiavimo sutartis jas priversti ir per ekonominę motyvaciją dirbti kartu, gerinti paciento kelią jį trumpinant ir susikalbant tarpusavyje“, – pažymėjo D. Jankauskienė.

Kol kas nėra planuojam esminiai pokyčiai dėl infarkto, insultų ir traumų klasterių. Numatoma, kada retų ligų kompetencijų centrai turi būti Vilniuje ir Kaune. Onkologijos klasteris, kurį sudaro 6 įstaigos, ministerijos matymu, turėtų būti sudarytas iš 5. 

Prognozuoja sumažinti 1500 lovų

SAM atstovė tai pat pateikė prognozes, kad jei 2020 m. turime netoli 16 tūkst. lovų ir jos funkcionuoja 275 dienas, žiūrint į ateitį matoma, kad teks sumažinti apie 1500 lovų.

Taip pat siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.

REKLAMA

Pagal šį principą kalbėdama apie akušerijos paslaugas viceministrė nurodė, kad jei Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje lovų mažinimas nebūtų drastiškas, Vilniuje ir Kaune jis planuojamas didesnis. 

„Chirurgijos sumažėtų rajonuose, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, bet tai nėra tokie gąsdinantys skaičiai. Tuo metu Vilniuje pediatrijos jokio mažėjimo nematome, kaip ir Kaune. Gal šiek tiek didesnis kai kuriuose kituose rajonuose, bet tai tikrai įmanomi pasiekti dalykai.

Aštresni dalykai – su tuberkulioze. Poreikis lovoms dėl ambulatorinių paslaugų plėtros poreikis, ypač Vilniuje ir Kaune yra didelis. Norime, kad atsparios vaistams tuberkuliozės gydymas koncentruotųsi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę atėjo laikas perprofiliuoti į kitų – ilgalaikės priežiūros – paslaugų teikimą ar socialinių paslaugų įstaigą“, – aiškino D. Jankauskienė.

Anot jos, atskiras klausimas yra ir su psichiatrija – numatoma plėtoti ambulatorinę pagalbą ir spręsti nemedikamentinio gydymo klausimus. 

Taip pat planuojama išplėsti geriatrijos paslaugų tinklą, pertvarkyti vaikų raidos sutrikimų tinklą – palikti Vilniaus ir Kauno centrus, o Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėti krizių prevencijai, ambulatorinei pagalbai ir reabilitacijai skirtą tinklą.

Skatins paslaugų integraciją savivaldoje

Dar vienas pertvarkos tikslas – sukurti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų integraciją savivaldoje.

Siūloma mažų ligoninių ir kitų savivaldybių įstaigų pagrindu kurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas apjungti.

Savivaldybės pačios spręstų, ar bendruomenėms sveikatos paslaugas teiks ligoninės, ar poliklinikos, ar atskiros įstaigos, turinčios bendradarbiavimo sutartis.

„Bet bendradarbiavimo sutartys bus mūsų sąlyga“, – pabrėžė D. Jankauskienė.

Savivaldybėse planuojama kurti ilgalaikės priežiūros tinklą neįgaliems ir ligotiems žmonėms. Į jį būtų integruotos sveikatos ir socialinės paslaugos, o ministerija parengtų kriterijus, kaip šios paslaugos per bendradarbiavimo sutartis būtų integruojamos su kitomis paslaugomis.

REKLAMA

Paskirs 800 mln. eurų

Kaip nurodė D. Jankauskienė, prielaidas pertvarkos finansavimui numato Europos Komisija. 

„Ir tik tos įstaigos, kurios atitinka kriterijus ir dalyvauja reformoje, gali gauti finansavimą – tą mes aiškiai įvardinsime“, – pažymėjo ji.

Viceministrė pabrėžė, kad tam yra numatomos gana didelės lėšos – 268 mln. iš RRF ir 530 mln. eurų iš Europos Sąjungos investicijų.

SAM atstovė teigė, kad šiuo metu pradedamos konsultacijos su socialiniais partneriais, o jau rudenio sesijoje ketinami pateikti ir atitinkami įstatymo projektai.

Planuojama teikti naujus Greitosios medicinos pagalbos bei Ilgalaikės priežiūros įstatymus bei pakoreguoti Sveikatos priežiūros įstaigų draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymus.

Taip pat planuojama pateikti pataisas, kad Nacionalinis vėžio institutas iš mokslo įstaigos taptų paslaugas teikiančia įstaiga ir būtų galima ją integruoti į sveikatos sistemą.

Pažėrė daug klausimų

Išklausę ruošiamus pokyčius Seimo nariai turėjo nemažai klausimų – ar tikrai užteks numatytų finansų, žmogiškųjų išteklių ir t.t.

Štai reaguodama į ruošiamą GMP pertvarką konservatorė Jurgita Sejonienė klausė, ar yra planuojama organizuoti pervežimo-pavežėjimo paslaugas.

„Išvardyti tik skubiosios pagalbos teikimo kriterijai, bet, kaip žinome, didelę dalį laiko atima tiesiog pervežimai, kurie niekaip nesusiję su medicinos pagalba ir iš esmės daugiau atlieka taksi funkcijas, kas pablogina skubiosios pagalbos paslaugų teikimą rajono gyventojams“, – sakė ji.

Klausimų šioje vietoje turėjo ir frakcijos kolega Linas Slušnys.

„Tai labai rimtas galvos skausmas. Ir, manau, laikas jį išspręsti. Iš viso turėtų būti ne tik brigadų kiekis pagrindinis kriterijus. (...) Bet kaip bus užtikrinta, kad atvykus GMP automobiliui, toje ligoninėje lauktų pagal paciento pagalbos poreikį pasirengusi priimti specialistų brigada. Mes turėtume užtikrinti, kad neįvyktų tušti pasivažinėjimai su pacientu“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

E.sveikatai tobulinti – 89 mln.

Be kita ko, J. Sejonienę nustebino ir tai, kodėl planuojamas toks ženklus akušerijos lovų mažėjimas Vilniaus ir Kauno regionuose.

„Nors žinome, kad gyventojų, lyginant su kitais Lietuvos regionais, išvykus gal Neringą, mažėja ne taip žymiai. Ir jauni gyventojai kuriasi, ir iš emigracijos grįžta daugiau į didžiuosius miestus“, – sakė Seimo narė.

Socialdemokratė Orinta Leiputė savo ruožtu tikslinosi dėl naujos pacientų registravimo sistemos – ar ji kaip ir prastas e.sveikatos padės šiai reformai, mat medikai kelia labai daug klausimų.

„Tai našta nemaža ir tenka įtaigos samdyti registratorius, o ne ieškoti slaugytojų“, – sakė ji.

Kaip teigė viceministrė, RRF numatyta didelė suma – 89 mln. vien elektroninės sveikatos patobulinimams. Todėl ir vienas prioritetų bus šios platformos gerinimas.

Veryga: nieko naujo neišgirdome

Savo ruožtu eksministras Aurelijus Veryga teigė nesuprantantis, kam praėjusius 4 metus reikėjo stabdyti procesus tam, kad šiandien būtų išgirsta iš esmės tas pats.

„Girdime tuos pačius argumentus, gyventojų skaičiaus mažėjimą, neracionalumą, nesaugumą ir t.t. Bet klausimų vis tik yra. Girdžiu vis pirmininką pakartojant, kad nebus prievartos, bet prievartą galime suprasti visaip. Galima sakyti, kad nebus prievartos, bet negausite pinigų. Tai, nežinau, tai pavadinti prievarta ar skatinimu? (...) Tai tam tikra prievarta bus ir to nereikia slėpti“, – sakė jis.

Jam kilo klausimų ir dėl sutarčių su privačiomis įstaigomis:

„Viceministrės buvo pastebėta, kad tada įstaigos privalės laikytis visų sąlygų. Tai, pasakykite, į kurią pusę tų sąlygų bus bandoma laikytis. Ir dabar privačios gali teikti, tik nenori, nes reikėtų paslaugas teigti už  lygiai tuos pačius įkainius, o nori imti priemokas. Tai kaip joms reikės daryti – mažinti paslaugų kainas ir nebeimti priemokų ar tada viešosios pradės imti priemokas, kas iš esmės mažintų paslaugų prieinamumą?“

REKLAMA

Pirmiausia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkirto jam, kad praėjusių valdančiųjų suplanuotos reformos įgyvendinimo priemonės buvo siaubingos.

D. Jankauskienė teigė, kad bendradarbiavimo sutartys dėl konkrečių priemokų tikrai nespręs: „Tikslas yra paslaugų gerinimo, koordinacijos, įjungimo į savivaldos tinklą.“ 

Visgi reziumuodamas A. Matulas teigė nelabai išgirdę, kaip po pertvarkos gerėtų paslaugos regionuose: „Mes turime tapti ne dviejų miestų, o visos Lietuvos ministerija. Tad labai raginu, kad į tas darbo grupes įeitų ir regionų atstovai.“


Rašyti komentarą...
s
svarstytojai
2021-07-09 11:34:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
NUPIRKIT BENT naujas lovas ligoninese ir viena kita magneta bent, uz tuos pinigus, o nesvaikit apie kazkokias pertvarkas, kad tik i kaire ir desine pinigus, ten, kur niekas negales patikrinti.
Atsakyti
-4

A
Al.
2021-07-09 11:35:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal nereikia,nei vienos reformos normalios nebuvo,vėl kokią nors "avariją" priims.
Atsakyti
-3

c
cha
2021-07-09 12:16:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bus eilinis pinigų plovimas . Kokias reformas gali daryti sistemoje , jeigu vadovauja ne medikas ?!
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų